{"id":265168,"date":"2026-08-30T21:51:12","date_gmt":"2026-08-30T21:51:12","guid":{"rendered":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/265168\/"},"modified":"2026-08-30T21:51:12","modified_gmt":"2026-08-30T21:51:12","slug":"europos-ekonomikai-prognozavo-niuru-scenariju-taciau-naujausi-skaiciai-siuncia-visai-kita-signala","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/265168\/","title":{"rendered":"Europos ekonomikai prognozavo ni\u016br\u0173 scenarij\u0173, ta\u010diau naujausi skai\u010diai siun\u010dia visai kit\u0105 signal\u0105"},"content":{"rendered":"

Europos S\u0105junga<\/a> pastaruosius kelerius metus gyveno nuolatinio nerimo s\u0105lygomis \u2013 energetikos kriz\u0117, infliacijos \u0161uolis, geopolitin\u0117 \u012ftampa ir prekybos kar\u0173 gr\u0117sm\u0117. Ta\u010diau naujausi duomenys rodo, kad 2025 metais euro zonos ekonomika<\/a> atrodo geriau, nei manyta.<\/p>\n

Europos Komisija prognozuoja, kad euro zonos bendrasis vidaus produktas \u0161iais metais augs apie 1,4 proc., palyginti su ma\u017edaug 0,9 proc. augimu pra\u0117jusiais metais. Tai dar n\u0117ra spartus kilimas, ta\u010diau tendencija ai\u0161kiai ger\u0117janti.<\/p>\n

Infliacija slopsta, darbo rinka laikosi
\n\"EuroposEuropos ekonomika. Pexels nuotr<\/p>\n

Infliacija euro zonoje stabilizavosi ties ma\u017edaug 2 proc. ir, Europos Centrinio Banko vertinimu, kitais metais gali b\u016bti net \u0161iek tiek \u017eemiau \u0161io tikslo. Tai ry\u0161kus pokytis, palyginti su kain\u0173 \u0161uoliu po pandemijos ir energetikos kriz\u0117s.<\/p>\n

ECB taip pat tikisi, kad darbo u\u017emokestis augs apie 2 proc. per metus ir aplenks infliacij\u0105. Tai leist\u0173 bent i\u0161 dalies atkurti per kelerius metus sumenkusi\u0105 gyventoj\u0173 perkam\u0105j\u0105 gali\u0105 ir i\u0161laikyti vartojim\u0105, kuris sudaro did\u017ei\u0105j\u0105 dal\u012f euro zonos BVP.<\/p>\n

Europos darbo rinka i\u0161lieka steb\u0117tinai atspari. Nedarbas, EK vertinimu, iki 2027 met\u0173 i\u0161liks \u017eemiau 6 proc. ribos. Tai padeda palaikyti vidaus paklaus\u0105 ir suma\u017eina recesijos rizik\u0105.<\/p>\n

Prekybos karai ir \u201e\u017ealiojo kurso\u201c korekcijos<\/p>\n

Vienas i\u0161 labiausiai baimint\u0173 veiksni\u0173 buvo didesni Jungtini\u0173 Valstij\u0173 muitai importui. Ta\u010diau ES pavyko i\u0161vengti blogiausio scenarijaus \u2013 su Va\u0161ingtonu sutarta d\u0117l ma\u017edaug 15 proc. muito daugumai europini\u0173 preki\u0173, kai tuo tarpu Indijos eksportui taikomi apie 50 proc., o Kanados \u2013 apie 45 proc. tarifai.<\/p>\n

Tokios s\u0105lygos suteik\u0117 europieti\u0161kai gamybai santykin\u012f prana\u0161um\u0105. Be to, \u012fmon\u0117s skub\u0117jo i\u0161ve\u017eti produkcij\u0105 dar iki tarif\u0173 \u012fsigaliojimo, tod\u0117l pirmoje met\u0173 pus\u0117je fiksuotas eksporto \u0161uolis, o po vasaros l\u0117t\u0117jimo euro zonos eksportas rugpj\u016b\u010dio\u2013rugs\u0117jo sand\u016broje v\u0117l augo beveik 4,7 proc.<\/p>\n

ES pramon\u0117s nuotaikas pagerino ir reguliavimo krypties poky\u010diai. Po vadinamosios Draghi ataskaitos d\u0117l konkurencingumo Briuselis \u0117m\u0117si dalies biurokratini\u0173 reikalavim\u0173 \u0161velninimo. Tarp j\u0173 \u2013 dvejiems metams atid\u0117ti grie\u017etesni tvarumo atskaitomyb\u0117s standartai ir metams nukelta svarbios mi\u0161k\u0173 naikinimo prevencijos taisykl\u0117s \u012fsigaliojimo data.<\/p>\n

Nors aplinkosaugos organizacijos ir dalis politik\u0173 tai kritikuoja, verslui tokios priemon\u0117s rei\u0161kia ma\u017eesnes trumpalaikes s\u0105naudas ir daugiau ai\u0161kumo investicijoms.<\/p>\n

Technologij\u0173 sektorius kompensuoja pramon\u0117s nuosmuk\u012f\"EuroposEuropos ekonomika. Unsplash nuotr<\/p>\n

Nerim\u0105 d\u0117l l\u0117t\u0117jan\u010dios pramon\u0117s vis labiau kompensuoja augantis Europos technologij\u0173 sektorius. Nuo pandemijos prad\u017eios technologij\u0173 \u012fmon\u0117s regione suk\u016br\u0117 apie 1,6 mln. nauj\u0173 darbo viet\u0173 \u2013 daugiau nei bet kuris kitas sektorius.<\/p>\n

Vokietijoje, kuri yra did\u017eiausia ES ekonomika, pramon\u0117 nuo pandemijos prarado daugiau kaip 200 t\u016bkst. darbo viet\u0173, ta\u010diau technologij\u0173 sektorius suk\u016br\u0117 arti 600 t\u016bkst. nauj\u0173 darbo viet\u0173. Tai rodo strukt\u016brin\u012f ekonomikos persiorientavim\u0105 \u012f skaitmenines ir \u017einioms imlias veiklas.<\/p>\n

Europos \u012fmon\u0117s spar\u010diai diegia pa\u017eangias skaitmenines technologijas, ypa\u010d pramon\u0117je. DI sprendimai gamyboje jau pla\u010diai naudojami tokiose \u0161alyse kaip Danija ar \u010cekija, kurios yra tarp skaitmenizacijos lyderi\u0173. Skai\u010diuojama, kad pagal DI specialist\u0173 skai\u010di\u0173 vienam gyventojui Europa lenkia Jungtines Valstijas ma\u017edaug 30 proc.<\/p>\n

Visa tai padeda \u0161velninti pramon\u0117s nuosmukio padarinius ir palaiko produktyvumo augim\u0105. Vis d\u0117lto bendras BVP augimas i\u0161lieka nuosaikus, o tarp \u0161ali\u0173 matyti dideli skirtumai \u2013 Piet\u0173 Europoje, ypa\u010d Ispanijoje ir Graikijoje, tempai gerokai spartesni nei kai kuriose \u0161iaurin\u0117se ekonomikose.<\/p>\n

Ta\u010diau bendras vaizdas rodo, kad nuotaikos apie ES ekonomik\u0105 da\u017enai b\u016bna pernelyg ni\u016brios. Atspari darbo rinka, \u0161veln\u0117janti infliacija, santykinai palankios prekybos s\u0105lygos ir spar\u010diai besiple\u010diantis technologij\u0173 sektorius leid\u017eia manyti, kad Europa stovi tvirtesniame pagrinde, nei leid\u017eia manyti antra\u0161t\u0117s.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"Europos S\u0105junga pastaruosius kelerius metus gyveno nuolatinio nerimo s\u0105lygomis \u2013 energetikos kriz\u0117, infliacijos \u0161uolis, geopolitin\u0117 \u012ftampa ir prekybos…\n","protected":false},"author":2,"featured_media":265169,"comment_status":"","ping_status":"","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":"","_share_on_mastodon":"0"},"categories":[17],"tags":[81,2233,124,295,251,6820,1068,1768,37,39,36,38,40,46],"class_list":["post-265168","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","category-verslas","tag-business","tag-bvp","tag-darbo-rinka","tag-dirbtinis-intelektas","tag-eksportas","tag-europos-centrinis-bankas","tag-europos-sajunga","tag-infliacija","tag-lietuva","tag-lietuviu","tag-lithuania","tag-lithuanian","tag-lt","tag-verslas"],"share_on_mastodon":{"url":"https:\/\/pubeurope.com\/@lt\/117186677276256747","error":""},"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/265168","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=265168"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/265168\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/265169"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=265168"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=265168"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=265168"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}