{"id":265516,"date":"2026-08-31T11:16:26","date_gmt":"2026-08-31T11:16:26","guid":{"rendered":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/265516\/"},"modified":"2026-08-31T11:16:26","modified_gmt":"2026-08-31T11:16:26","slug":"n-maciulis-infliacija-siauro-pobudzio-bet-kyla-vis-didesne-rizika-del-maisto-kainu-augimo","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/265516\/","title":{"rendered":"N. Ma\u010diulis: infliacija \u2013 siauro pob\u016bd\u017eio, bet kyla vis didesn\u0117 rizika d\u0117l maisto kain\u0173 augimo"},"content":{"rendered":"

Lietuvoje infliacija \u0161iuo metu yra viena did\u017eiausi\u0173 Europos S\u0105jungoje (ES), ta\u010diau gyventojai jos poveik\u012f jau\u010dia santykinai ma\u017eiau, nes kain\u0173 augimas daugiausia susij\u0119s su energija, b\u016bstu ir transportu, teigia \u201eSwedbank\u201c vyriausiasis ekonomistas Nerijus Ma\u010diulis. Maisto kainos tuo metu beveik nepasikeit\u0117, ta\u010diau ekspertas teigia, jog brangstantys maisto produktai yra viena pagrindini\u0173 ateities infliacijos rizik\u0173.<\/p>\n

\u201eMatome, viena i\u0161 prie\u017eas\u010di\u0173, d\u0117l ko n\u0117ra labai didelio nerimo d\u0117l infliacijos ir nepasitenkinimo, yra ta, kad ji yra siauro pob\u016bd\u017eio\u201c, \u2013 \u017eurnalistams pirmadien\u012f sak\u0117 N. Ma\u010diulis.<\/p>\n

Pasak jo, daugiau nei du tre\u010ddalius infliacijos sudaro pabrangusios dujos, elektra, b\u016bsto aptarnavimo i\u0161laidos, transportas ir kuras. Tuo metu maisto prek\u0117s, ne\u012fskaitant g\u0117rim\u0173, \u0161iuo metu kainuoja ma\u017edaug tiek pat, kiek prie\u0161 metus.<\/p>\n

\u201eSwedbank\u201c prognozuoja, kad vidutin\u0117 metin\u0117 infliacija \u0161iemet Lietuvoje nuo dabartini\u0173 5,3 proc. dar gali \u0161oktel\u0117ti iki 6 proc., ta\u010diau 2027 metais tur\u0117t\u0173 suma\u017e\u0117ti iki 2,8 proc.<\/p>\n

Maisto kain\u0173 augimas \u2013 viena pagrindini\u0173 rizik\u0173<\/p>\n

Tiesa, N. Ma\u010diulio teigimu, ateities perspektyvoje maisto kainos kelia gana \u017eenkli\u0105 rizik\u0105. Anot jo, brangstant energijai, transportavimui ir sutrikus tiekimo grandin\u0117ms, kyla \u017ealiav\u0173 kainos \u2013 nuo met\u0173 prad\u017eios kukur\u016bzai pabrango, o kvie\u010diai kainuoja ma\u017edaug de\u0161imtadaliu daugiau.<\/p>\n

Prie rizik\u0173, pasak ekonomisto, prisideda ir pas\u0117lius naikinantys gaisrai bei galimi Ukrainos eksporto sutrikimai.<\/p>\n

\u201e\u010cia turb\u016bt yra viena i\u0161 pagrindini\u0173 infliacini\u0173 rizik\u0173 2027 metams \u2013 tai yra daug didesnis maisto preki\u0173 brangimas, negu mat\u0117me pastaruoju metu\u201c, \u2013 teig\u0117 jis.<\/p>\n

Kita svarbi rizika \u2013 energijos kainos. N. Ma\u010diulis atkreip\u0117 d\u0117mes\u012f, kad naftos perdirbimo paj\u0117gum\u0173 tr\u016bkumas \u0161iuo metu i\u0161laiko auk\u0161tas kuro kainas, nors pati nafta kainuoja gerokai ma\u017eiau, nei buvo prognozuota pavasar\u012f.<\/p>\n

Rizik\u0173 kelia ir duj\u0173 rinkos situacija Europoje \u2013 suskystint\u0173 gamtini\u0173 duj\u0173 (SGD) kaina priart\u0117jo prie 70 eur\u0173 u\u017e megavatvaland\u0119 ir yra ma\u017edaug dvigubai didesn\u0117 nei prie\u0161 metus. Be to, Europos duj\u0173 saugyklos vasaros pabaigoje u\u017epildytos vos apie 60\u201365 proc., nors \u012fprastai prie\u0161 prasidedant rudeniui j\u0173 u\u017epildymas siekia 75\u201380 procent\u0173.<\/p>\n

Valstyb\u0117s i\u0161laid\u0173 augimas \u2013 netvarus, j\u012f artimiausiu metu reik\u0117s suvaldyti<\/p>\n

Vertindamas Lietuvos ekonomik\u0105, N. Ma\u010diulis teig\u0117, kad \u201eSwedbank\u201c nekei\u010dia \u0161i\u0173 met\u0173 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo prognoz\u0117s. Pirm\u0105j\u012f pusmet\u012f Lietuvos ekonomika augo spar\u010diausiai ES, o augim\u0105, anot jo, l\u0117m\u0117 ne tik vartojimas, bet ir pramon\u0117s bei apdirbamosios gamybos eksportas.<\/p>\n

Vis d\u0117lto, jo teigimu, Lietuva art\u0117ja prie laikotarpio, kai nebegal\u0117s remtis spar\u010diai augan\u010diu dirban\u010di\u0173j\u0173 skai\u010diumi bei kylan\u010diais vidutinio darbo u\u017emokes\u010dio skai\u010diais. Anot \u201eSwedbank\u201c, vidutinis atlyginimas Lietuvoje \u0161iemet tur\u0117t\u0173 did\u0117ti 8,6 proc., o kitais metais augimas sul\u0117t\u0117s iki 7 procent\u0173.<\/p>\n

N. Ma\u010diulis taip pat prognozuoja, kad \u0161ie metai bus paskutiniai, kai Lietuvos gyventoj\u0173 skai\u010dius dar nema\u017e\u0117s, nes nuo kit\u0173 met\u0173 teigiama grynoji migracija nebesugeb\u0117s atsverti neigiamos nat\u016bralios gyventoj\u0173 kaitos. Jo vertinimu, pik\u0105 jau pasiek\u0117 ir dirban\u010di\u0173j\u0173 skai\u010dius \u2013 \u0161iuo metu j\u0173 yra apie 1,47 mln.<\/p>\n

\u201eTokios prabangos nebeturi Lietuva, ir turi labai rimtai ir \u0161i Vyriausyb\u0117, ir ateinan\u010dios Vyriausyb\u0117s prad\u0117ti \u017ei\u016br\u0117ti \u012f tai, kaip suvaldyti valstyb\u0117s i\u0161laid\u0173 augim\u0105. Jis \u0161iuo metu yra visi\u0161kai netvarus\u201c, \u2013 pabr\u0117\u017e\u0117 ekonomistas.<\/p>\n

\u0160iemet valstyb\u0117s biud\u017eeto pajamos sieks 17,337 mlrd. eur\u0173, i\u0161laidos \u2013 23,577 mlrd. eur\u0173 (be ES l\u0117\u0161\u0173).<\/p>\n

Gimstamumo skatinim\u0105 vadina neveiksmingu<\/p>\n

Kalb\u0117damas apie demografij\u0105, N. Ma\u010diulis skepti\u0161kai vertino tiesiogines valstyb\u0117s i\u0161mokas, skirtas gimstamumui skatinti.<\/p>\n

\u201eDabar labai populiaru politik\u0173 tarpe kalb\u0117ti apie gimstamumo skatinim\u0105, apie papildomus vaiko pinigus, bet tai yra pinigai \u012f bal\u0105\u201c, \u2013 teig\u0117 jis.<\/p>\n

Ekonomisto teigimu, kit\u0173 valstybi\u0173 patirtis rodo, kad tiesiogin\u0117s i\u0161mokos u\u017e vaik\u0173 gimim\u0105 neturi reik\u0161mingos \u012ftakos sprendimui tur\u0117ti daugiau vaik\u0173. Jo vertinimu, valstyb\u0117 daugiau d\u0117mesio tur\u0117t\u0173 skirti b\u016bsto \u012fperkamumui ir itin akcentavo \u0161vietimo sistemos kokyb\u0117s gerinim\u0105.<\/p>\n

\u201eKai mes matome ma\u017e\u0105 gimstamum\u0105, reikia visas pastangas d\u0117ti \u012f tai, kad tie ma\u017eiau gimstantys vaikai gaut\u0173 kokybi\u0161k\u0105 i\u0161silavinim\u0105 ir toliau prisid\u0117t\u0173 prie valstyb\u0117s stiprinimo, o ne mesti pinigus \u012f tai, kas neduos joki\u0173 rezultat\u0173\u201c, \u2013 sak\u0117 N. Ma\u010diulis.<\/p>\n

Paslaug\u0173 eksportas \u2013 teigiamas signalas<\/p>\n

Tuo metu teigiamu Lietuvos ekonomikos poky\u010diu jis \u012fvardijo paslaug\u0173 eksporto augim\u0105. Pirm\u0105 kart\u0105 \u0161alies istorijoje paslaug\u0173 eksportas vir\u0161ijo lietuvi\u0161kos kilm\u0117s preki\u0173 eksport\u0105.<\/p>\n

Ma\u017edaug pus\u0119 paslaug\u0173 eksporto sudaro transporto paslaugos, ta\u010diau likusi dalis \u2013 daugiau nei 10 mlrd. eur\u0173 per metus, arba beveik 15 proc. BVP, \u2013 tenka auk\u0161tos prid\u0117tin\u0117s vert\u0117s paslaugoms, tokioms kaip finans\u0173, informacini\u0173 ir ry\u0161i\u0173 technologij\u0173 bei kitos verslo paslaugos.<\/p>\n

\u201eTai jau yra pa\u017eangios ekonomikos bruo\u017eas \u2013 suma\u017e\u0117jusi priklausomyb\u0117 nuo pramon\u0117s, bet daugiau eksportuojama \u012fvairiausi\u0173 paslaug\u0173\u201c, \u2013 teig\u0117 N. Ma\u010diulis.<\/p>\n

Jis taip pat atkreip\u0117 d\u0117mes\u012f \u012f did\u0117jan\u010di\u0105 Kinijos konkurencij\u0105 Europos rinkoje. JAV muitais suma\u017einus import\u0105 i\u0161 Kinijos, \u0161i \u0161alis es\u0105 vis aktyviau ie\u0161ko kit\u0173 rink\u0173 ir per pastaruosius metus eksport\u0105 \u012f ES padidino daugiau nei de\u0161imtadaliu.<\/p>\n

ELTA primena, jog pirminiu Valstyb\u0117s duomen\u0173 agent\u016bros vertinimu, 2026 met\u0173 antr\u0105j\u012f ketvirt\u012f Lietuvos BVP, to meto kainomis, siek\u0117 22,7 mlrd. eur\u0173, o realusis BVP pokytis, pa\u0161alinus sezono ir darbo dien\u0173 skai\u010diaus \u012ftak\u0105, palyginti su pirmuoju ketvir\u010diu, sudar\u0117 1,7 proc.<\/p>\n

\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t <\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"Lietuvoje infliacija \u0161iuo metu yra viena did\u017eiausi\u0173 Europos S\u0105jungoje (ES), ta\u010diau gyventojai jos poveik\u012f jau\u010dia santykinai ma\u017eiau, nes…\n","protected":false},"author":2,"featured_media":265517,"comment_status":"","ping_status":"","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":"","_share_on_mastodon":"0"},"categories":[17],"tags":[81,1768,2480,37,39,36,38,40,46],"class_list":["post-265516","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","category-verslas","tag-business","tag-infliacija","tag-kainos","tag-lietuva","tag-lietuviu","tag-lithuania","tag-lithuanian","tag-lt","tag-verslas"],"share_on_mastodon":{"url":"https:\/\/pubeurope.com\/@lt\/117189842917126726","error":""},"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/265516","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=265516"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/265516\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/265517"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=265516"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=265516"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=265516"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}