Kai po kiekvienos stipresn\u0117s audros kartojasi tas pats scenarijus, d\u0117l t\u0173 pa\u010di\u0173 seniai \u017einom\u0173 prie\u017eas\u010di\u0173, \u017emogus mato ne nul\u016b\u017eus\u012f med\u012f ir nutraukt\u0105 laid\u0105. Jis mato sistem\u0105, kuri \u017einojo, kad taip atsitiks, tur\u0117jo laiko, bet nieko nepadar\u0117.<\/p>\n
Vien\u0105 kart\u0105 dingusi elektra yra nelaim\u0117. Antr\u0105 – problema. Bet kai metai po met\u0173 po pana\u0161i\u0173 audr\u0173 d\u0117l t\u0173 pa\u010di\u0173 prie\u017eas\u010di\u0173 t\u016bkstan\u010diai \u017emoni\u0173 v\u0117l lieka be elektros, tai jau suvokiama ne kaip gamtos stichija ir net ne kaip tinklo gedimas. Kartu su elektra dingsta pasitik\u0117jimas valstybe, kur\u012f atkurti daug sunkiau negu nutraukt\u0105 laid\u0105.<\/p>\n
Patikima valstyb\u0117 yra ta, kur \u017emogus mato, kad po pirmojo gedimo buvo suprasta prie\u017eastis, po antrojo priimtas sprendimas, o tre\u010diasis d\u0117l tos pa\u010dios prie\u017easties jau nebe\u012fvyko. Gi pas mus nereik\u0117jo nei ruso, nei dron\u0173, nei balistini\u0173 raket\u0173 debesies. Kelios valandos stipraus v\u0117jelio ir \u0161iaudinis Nif Nifo namelis sugriuvo.<\/p>\n
Prezidentai tokiais atvejais atlekia i\u0161 bet kur, sukvie\u010dia vadovus ir labai grie\u017etai, r\u016bs\u010diai surauk\u0119 antakius klausia, kas daroma, sudaro kok\u012f nors \u0161tab\u0105 ar komisij\u0105. Ir visi tik laksto prakaituotais u\u017epakaliais, naktimis nemiega – darbas verda. Bet m\u016bs\u0173 gra\u017euol\u0117lis tai netur\u0117jo laiko. Reik\u0117jo kolonijos \u0161eiminink\u0173 jubiliejus \u0161v\u0119sti, \u017emonos apr\u0117dus triskart per dien\u0105 vis naujus demonstruoti.<\/p>\n
Prie\u017eastys<\/p>\n
Did\u017eiule dauguma atvej\u0173 elektros sutrikimai yra med\u017ei\u0173 kritimas ant oro linij\u0173. Lietuvoje 35-400 kV oro linijoms proskynos plotis yra lygus vidutiniam mi\u0161ko auk\u0161\u010diui \u012f kiekvien\u0105 pus\u0119 nuo kra\u0161tini\u0173 laid\u0173, kad med\u017eiai krisdami j\u0173 nepasiekt\u0173. Ir jei yra u\u017e proskynos rib\u0173 dar auk\u0161tesnis medis, kuris krisdamas pasiekt\u0173 laid\u0105, jis taip pat turi b\u016bti kertamas. Logi\u0161ka? Taip.<\/p>\n
Ta\u010diau 6-10 kV linijoms, kuriomis elektra nuo magistrali\u0173 eina \u012f miestus, miestelius, kaimus ir transformatorini\u0173 paskirstoma galutiniams vartotojams, \u0161i logika ka\u017ekod\u0117l negalioja. Ir kai ant laido u\u017evirsta 25 m auk\u0161\u010dio medis, aug\u0119s 20 m atstumu nuo laid\u0173, \u017emon\u0117s irgi labai logi\u0161kai klausia: o kod\u0117l j\u016bs j\u012f ten palikote? Ir biurokratas rimtu veidu atsakys – tod\u0117l, kad pagal esamas apsaugos zonas taip gali atsitikti. Ir tikrai, jei nuo laido 20 metr\u0173 atstumu stovi 25-30 metr\u0173 egl\u0117 ar pu\u0161is, apsaugos zonos riba jai visi\u0161kai ner\u016bpi. Virsta skersai – ir guli ant linijos.<\/p>\n
Nes Lietuvoje 6-10 kV linijai minimalus atstumas tarp kra\u0161tinio laido ir med\u017ei\u0173 laj\u0173 yra 3 metrai, kur turi b\u016bti i\u0161kertami med\u017eiai. Ir apsaugos zona po 10 metr\u0173 nuo kra\u0161tini\u0173 laid\u0173 \u012f abi puses. Ta\u010diau apsaugos zona n\u0117ra proskyna: joje neprivaloma i\u0161kirsti vis\u0173 med\u017ei\u0173.<\/p>\n
Galima kirsti tik tuos, kurie kelia pavoj\u0173, tik \u010dia jau prasideda derinimai su mi\u0161ko savininkais, kurie gin\u010do atveju gali trukti ilgai.<\/p>\n
Tokius med\u017eius turi nustatyti tinklo operatorius ESO. Tam naudojamos linij\u0173 ap\u017ei\u016bros ir vis pla\u010diau – nuotoliniai duomenys bei LiDAR skenavimas, leid\u017eiantis i\u0161matuoti med\u017ei\u0173 auk\u0161t\u012f ir j\u0173 atstum\u0105 nuo linijos lazerinio teritorijos skenavimo b\u016bdu. 10 kV linijos mi\u0161ke turi b\u016bti ap\u017ei\u016brimos kart\u0105 ne re\u010diau kaip per trejus metus, o proskyn\u0173 ir atstum\u0173 iki med\u017ei\u0173 matavimai – kart\u0105 per ketverius.<\/p>\n
Ta\u010diau net nusta\u010dius visus pavojingus med\u017eius, ne visus juos ESO leid\u017eiama kirsti. Dabartinis reglamentavimas suteikia speciali\u0105 teis\u0119 kirsti pavojingus med\u017eius 10 m apsaugos zonoje ir iki 10 m u\u017e jos ribos.<\/p>\n
\u0160i proced\u016bra prakti\u0161kai pasiekia ma\u017edaug iki 20 m nuo kra\u0161tinio laido. O u\u017e tos ribos auganti ta pati 25 ar 30 m egl\u0117, kuri ir atrodo, ir yra visi\u0161kai sveika, audros metu i\u0161virs su visu \u0161aknynu ir laidus nutrauks, nors tai ir n\u0117ra da\u017eni atvejai.<\/p>\n
Pasekm\u0117s ir sprendimai<\/p>\n
10-20 kV linijai Latvijos mi\u0161ke proskynos dvigubai didesn\u0117s – ne po 3, o po 6,5 m nuo laid\u0173 iki med\u017eio lajos. Apsaugin\u0117 zona irgi dvigubai platesn\u0117 – ne po 10 m, o po 30 m nuo linijos \u012f abi puses. Tod\u0117l jeigu auga labai auk\u0161tas medis ir jis laiku nukertamas, lik\u0119 med\u017eiai net teori\u0161kai negali virsdami pasiekti laid\u0173.<\/p>\n
Tokia zona Lietuvoje i\u0161spr\u0119st\u0173 net ir t\u0105 nurodyt\u0105 neda\u017en\u0105 atvej\u012f, kai labai auk\u0161tas medis auga daugiau kaip 10 m u\u017e apsaugos zonos rib\u0173 ir jo ESO negali kirsti. J\u0105 i\u0161pl\u0117sti reikia labai nedaug deficitinio Lietuvoje resurso – „politin\u0117s valios”. Tiesiog pakeisti kelis skai\u010diukus dokumente.<\/p>\n
30 m apsaugos zona nerei\u0161kia 60 m plo\u010dio plyn\u0117s. Ji rei\u0161kia teritorij\u0105, kurioje operatorius turi teis\u0119 ir pareig\u0105 valdyti rizik\u0105. Kirsti reik\u0117t\u0173 ne vis\u0105 mi\u0161k\u0105, o tik tuos pavienius med\u017eius ar j\u0173 grupes, kurie pagal auk\u0161t\u012f, atstum\u0105, pasvirim\u0105 ar b\u016bkl\u0119 gali pasiekti linij\u0105. Vienur tai b\u016bt\u0173 keli med\u017eiai kilometre, kitur gal keliolika.<\/p>\n
Be to, reikia supaprastinti leidim\u0173 kirsti biurokratines proced\u016bras, nes dabar atskir\u0173 med\u017ei\u0173 kirtimo leidimo gin\u010dai trunka kartais iki 9 m\u0117nesi\u0173. Ir nieko nuo to mi\u0161kui neatsitikt\u0173, juk Lietuvoje kasmet komercijai ir „sanitari\u0161kai” i\u0161kertama apie 20 000 ha mi\u0161ko ir niekam tai ner\u016bpi. Tiesiog \u0161iuo atveju saugant \u017emoni\u0173 interesus b\u016bt\u0173 i\u0161kertami \u0161iek tiek per daug auk\u0161t\u0173 med\u017ei\u0173, o mi\u0161kas gyvuot\u0173 toliau.<\/p>\n
Ta\u010diau apsaugos zonos yra tik teisin\u0117 galimyb\u0117, leid\u017eianti ESO kirsti pavojingus med\u017eius ir apsaugoti tinkl\u0105. Linij\u0173 ap\u017ei\u016bros yra priemon\u0117 numatyti, k\u0105 reikia nupjauti. Darbas baigtas ne tada, kai pavojingas medis atsirado duomen\u0173 baz\u0117je, o tada, kai jis nebegali nukristi ant laido. Jei \u0161ios pareigos nevykdo ir med\u017eius palieka, jie ramiais laikais netrukdomi auga sau toliau.<\/p>\n
ESO paskelbtoje 2024 m. audros analiz\u0117je pati nurodo, kad i\u0161 255 mi\u0161kingose vietov\u0117se esan\u010di\u0173 700 km ilgio linij\u0173, kuriose pavojingi med\u017eiai jau buvo pa\u0161alinti, per 2024 m. audr\u0105 sutrikim\u0173 patyr\u0117 tik 24 – ma\u017eiau nei kas de\u0161imta. Taigi, pati ESO savo i\u0161vadose nustat\u0117, kad net didel\u0117, neeilin\u0117 audra daug ma\u017eiau paveik\u0117 tas linijas, kuriose pavojingi med\u017eiai buvo pa\u0161alinti.<\/p>\n
O dabar v\u0117l matome, kaip audra masi\u0161kai ver\u010dia med\u017eius ant daugyb\u0117s linij\u0173 visoje Lietuvoje. I\u0161vada tik viena – arba ESO ap\u017ei\u016bros nevykdomos ar vykdomos atmestinai, arba tiesiog nepa\u0161alinami visi jose nustatyti pavojingi med\u017eiai. Esan\u010di\u0173 reglamentuot\u0173 apsaugos atstum\u0173 pakanka ir tinkamas mi\u0161ko linij\u0173 tvarkymas b\u016bt\u0173 suk\u0117l\u0119s daugyb\u0119 kart\u0173 ma\u017eesnes pasekmes.<\/p>\n
Iki 2028 m. pabaigos numatyta sukabeliuoti 2 000 km oro linij\u0173 i\u0161 6000 km, tai jau prad\u0117ta. Visa programa kainuos apie 160 mln. EUR – ma\u017edaug 80 mln. ESO l\u0117\u0161\u0173 ir po 40 mln. i\u0161 ES fond\u0173 bei Klimato kaitos programos. Kyla pagr\u012fstas klausimas – kod\u0117l iki \u0161iol to nepadaryta, jei eina ketvirtas Nepriklausomyb\u0117s de\u0161imtmetis? Ar audr\u0173 nebuvo? Ar pinig\u0173 tr\u016bko?<\/p>\n
L\u0117\u0161\u0173 pakako net tik dabar numatytam 2000 km kabeliavimui, kainuosian\u010diam 160 mln., t.y. kaina po 80 000 u\u017e km. 2016-2025 m. ESO pelnas 605,7 mln., i\u0161simok\u0117ta dividend\u0173 433,6 mln. Net vis\u0173 mi\u0161ko oro linij\u0173 kabeliavimas pagal \u0161ias kainas i\u0161eit\u0173 480 mln.EUR. Turint omenyje, kad jau dabar pus\u0119 i\u0161laid\u0173 padengia ES fondai, vien i\u0161 dividend\u0173 pilnas kabeliavimas b\u016bt\u0173 buv\u0119s atliktas vos ne du kartus.<\/p>\n
Gitanui Naus\u0117dai<\/p>\n
Valstyb\u0117s vadovo reakcija tokioje situacijoje netur\u0117t\u0173 baigtis veidmaini\u0161ka u\u017euojauta \u017emon\u0117ms ir pad\u0117ka remontininkams. Po tokio masto pasikartojan\u010dio sutrikimo Prezidentas privalo:<\/p>\n
1.\tSkubiai sukviesti pasitarim\u0105 – premjer\u0105, energetikos ir aplinkos ministrus, ESO, \u201eIgnitis grup\u0117s”, VERT vadovus, prireikus mi\u0161k\u0173 institucij\u0173 atstovus.<\/p>\n
2.\tPareikalauti faktin\u0117s ataskaitos: kod\u0117l po 2021 ir 2024 m. audr\u0173 nustatytos problemos iki 2026 m. liko? Kas nutiko ESO si\u016blytam proskyn\u0173 reglamentavimo pakeitimui? Kiek pavojing\u0173 med\u017ei\u0173 nustatyta, kiek pa\u0161alinta, kiek liko? Kiek po 2024 m. 10 kV mi\u0161ko linij\u0173 realiai sutvarkyta ir kod\u0117l jose virto med\u017eiai ant laid\u0173, jei tokie med\u017eiai tur\u0117jo b\u016bti visi jau pa\u0161alinti?<\/p>\n
3.\tInicijuoti nepriklausom\u0105 prie\u017eas\u010di\u0173 tyrim\u0105 ir \u012fvertinim\u0105, o ne vien ESO vidin\u012f pasiai\u0161kinim\u0105: kas konkre\u010diai nepadaryta, kokie sprendimai \u012fstrigo, kurioje institucijoje, kada ir kod\u0117l. Prezidentas pats negali \u012fsakyti Vyriausybei atlikti tok\u012f tyrim\u0105, ta\u010diau gali vie\u0161ai ir politi\u0161kai jo pareikalauti.<\/p>\n
4.\tPareikalauti i\u0161 Vyriausyb\u0117s tarp\u017einybin\u0117s darbo grup\u0117s su trumpu terminu, pvz., 30 dien\u0173. U\u017eduotis b\u016bt\u0173 ne dar viena \u201esituacijos analiz\u0117”, o konkret\u016bs teis\u0117s akt\u0173 projektai. Numatyti 10 kV linij\u0173 apsaugos zon\u0173 per\u017ei\u016br\u0105, pavojing\u0173 med\u017ei\u0173 geometrinius kriterijus, supaprastint\u0105 j\u0173 \u0161alinim\u0105, privalom\u0105 termin\u0105 nuo nustatymo iki pa\u0161alinimo. Reglamentuoiti da\u017enesn\u012f ap\u017ei\u016br\u0173 periodi\u0161kum\u0105, nustatyti linij\u0173 kabeliavimo prioritetus ir finansavimo konkret\u0173 grafik\u0105.<\/p>\n
5.\tJeigu Vyriausyb\u0117 delsia – Prezidentas gali pats pateikti \u012fstatymo projekt\u0105 Seimui. \u0160it\u0105 teis\u0119 jam tiesiogiai suteikia Konstitucijos 68 straipsnis.<\/p>\n
6. Nustatyti vie\u0161\u0105 tyrimo termin\u0105 ir pareikalauti vie\u0161os rezultat\u0173 ataskaitos. Kitaip gausime komisij\u0105, kuri sudarys darbo grup\u0119, kuri parengs rekomendacijas kitai komisijai…<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"\u00a0 Kai po kiekvienos stipresn\u0117s audros kartojasi tas pats scenarijus, d\u0117l t\u0173 pa\u010di\u0173 seniai \u017einom\u0173 prie\u017eas\u010di\u0173, \u017emogus mato…\n","protected":false},"author":2,"featured_media":266374,"comment_status":"","ping_status":"","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":"","_share_on_mastodon":"0"},"categories":[13],"tags":[25,788,30,31,543,6111,34,35,24,38613,32,33,37,39,38612,36,38,40,5077,9466,23,417,22,7407,28,29,955,26,27,4173],"class_list":["post-266373","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","category-lietuva","tag-antrastes","tag-audra","tag-breaking-news","tag-breakingnews","tag-elektra","tag-eso","tag-featured-news","tag-featurednews","tag-headlines","tag-laidai","tag-latest-news","tag-latestnews","tag-lietuva","tag-lietuviu","tag-linijos","tag-lithuania","tag-lithuanian","tag-lt","tag-medziai","tag-miskai","tag-naujienos","tag-nauseda","tag-news","tag-pasitikejimas","tag-populiariausios-naujienos","tag-populiariausiosnaujienos","tag-rusteika","tag-top-stories","tag-topstories","tag-valstybe"],"share_on_mastodon":{"url":"https:\/\/pubeurope.com\/@lt\/117195791651991304","error":""},"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/266373","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=266373"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/266373\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/266374"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=266373"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=266373"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=266373"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}