{"id":266521,"date":"2026-09-01T15:44:43","date_gmt":"2026-09-01T15:44:43","guid":{"rendered":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/266521\/"},"modified":"2026-09-01T15:44:43","modified_gmt":"2026-09-01T15:44:43","slug":"nesibaigiantis-mokyklu-tustejimo-metas-respublika-lt","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/266521\/","title":{"rendered":"Nesibaigiantis mokykl\u0173 tu\u0161t\u0117jimo metas – Respublika.lt"},"content":{"rendered":"

\u00a0<\/p>\n

Pasitinkant Rugs\u0117jo 1-\u0105j\u0105, tr\u016bksta ir pedagog\u0173. Profesorius Eugenijus Jovai\u0161a neabejoja, kad mokykl\u0173 u\u017edarymas yra simptomas, rodantis valstyb\u0117s nenor\u0105 r\u016bpintis regionais.<\/p>\n

Blogas \u017eenklas<\/p>\n

Beje, naujoji tvarka yra kiek lankstesn\u0117 nei buvusi iki \u0161iol, tod\u0117l galima tik\u0117tis, kad mokykl\u0173 skai\u010dius prad\u0117s ma\u017e\u0117ti l\u0117\u010diau. Savivaldyb\u0117s gali i\u0161laikyti vyresni\u0105sias gimnazij\u0173 klases, jei prie j\u0173 finansavimo prisideda 50 proc.<\/p>\n

Absurdi\u0161ka yra tik tai, kad 50 proc. reikia prisid\u0117ti nepriklausomai nuo to, ar iki 21 mokinio tr\u016bksta vieno, ar 10.<\/p>\n

Eksparlamentaras, buv\u0119s dabar jau nebeegzistuojan\u010dio Vilniaus pedagoginio universiteto rektorius prof. E.Jovai\u0161a \u201eVakaro \u017einioms” sak\u0117, kad mokykl\u0173 u\u017edarin\u0117jimas yra blogas \u017eenklas bet kuriai \u0161aliai.<\/p>\n

\u201eMokykl\u0173 u\u017edarymas yra kompleksin\u0117 problema, rodanti, kad valstyb\u0117 nusisuka nuo provincijos, orientuojasi tik \u012f megapolius ir daro, kad Lietuva b\u016bt\u0173 miest\u0173, o ne region\u0173 valstyb\u0117. Tokia politika lemia, kad kaimai ir miesteliai toliau tu\u0161t\u0117ja.<\/p>\n

Tiesa, pastaruoju metu pradedama suvokti, kad megapoliai n\u0117ra i\u0161eitis, \u201eTeltonika” ir kiti verslai daug investuoja \u012f Mol\u0117tus, Taurag\u0119. Tai suteikia vil\u010di\u0173, kad provincija visi\u0161kai nesu\u017elugs, ta\u010diau tokios pozicijos turi laikytis ir politikai.<\/p>\n

O kai u\u017edaroma mokykla – tai jau rimtas sm\u016bgis j\u0105 tur\u0117jusiai gyvenvietei. Jau vien d\u0117l to, kad mokyklos daug kur buvo likusios paskutiniu kult\u016bros \u017eidiniu.<\/p>\n

Be to, u\u017edaryta mokykla rei\u0161kia ir tai, kad bedarbiais tampa keli mokytojai, valytoja, gal \u016bkvedys ir t.t. Ir tada juos turi i\u0161laikyti valstyb\u0117. O ir jaunos \u0161eimos tikrai nesirinks kaimo ar miestelio, kur n\u0117ra mokyklos”, – d\u0117st\u0117 prof. E.Jovai\u0161a.<\/p>\n

Klaidos i\u0161taisyti nebe\u012fmanoma<\/p>\n

Pasak jo, kiekvienos mokyklos u\u017edarymas yra katastrofa ne tik \u0161vietimui, bet ir kult\u016brai.<\/p>\n

\u201eTa\u010diau net kai suprantama, kad buvo padaryta klaida, i\u0161 naujo atidaryti mokyklos ne\u012fmanoma – labai sunku atkurti infrastrukt\u016br\u0105, susigr\u0105\u017einti i\u0161bla\u0161kytus mokytojus. Taip atsitiko su Dauglaukiu – kaimu Taurag\u0117s rajone, kur prie\u0161 keliolika met\u0173 buvo u\u017edaryta vienintel\u0117 mokykla.<\/p>\n

Dabar visi supranta, kad buvo padary<\/p>\n

ta klaida. Dabar vaikai po keliolika kilometr\u0173 turi va\u017ein\u0117ti pirmyn atgal \u012f Taurag\u0119, labai anksti keltis – su\u0161al\u0119, nepavalg\u0119, nei\u0161simiegoj\u0119 ir t.t. Tai – nusikaltimas. Norvegijoje, jei kaime tr\u016bksta mokytojo, j\u012f sraigtasparniu skraidina, ta\u010diau vaik\u0173 nesiuntin\u0117ja”, – tvirtino E.Jovai\u0161a.<\/p>\n

Ne visk\u0105 galima matuoti pinigais<\/p>\n

Profesori\u0173 stebina, kad net ir \u0161vietimas vertinamas pinigais – mokyklos u\u017edaromos, nes es\u0105 neapsimoka j\u0173 i\u0161laikyti.<\/p>\n

\u201eNegalima visko matuoti pinigais. Be to, kaip min\u0117jau, u\u017edarant mokykl\u0105 ne visada ir sutaupoma, nes padid\u0117ja bedarbi\u0173, kuriuos valstybei reikia i\u0161laikyti, skai\u010dius. Nes\u0105mon\u0117 yra ir argumentas, kad mokykla, kurioje yra 50 ar ma\u017eiau mokini\u0173, turi b\u016bti u\u017edaryta, nes ten n\u0117ra ugdymo kokyb\u0117s.<\/p>\n

Kaip tik atvirk\u0161\u010diai – kokyb\u0117 blogesn\u0117 yra ten, kur vienoje klas\u0117je yra po 25 ar 30 vaik\u0173. Normaliausias \u012fmanomas skai\u010dius yra 15 vaikiuk\u0173 klas\u0117je”, – \u012fsitikin\u0119s E.Jovai\u0161a.<\/p>\n

Daugyb\u0117 absurd\u0173<\/p>\n

Pa\u0161nekovo teigimu, \u0161vietime pridaryta daugyb\u0117 nes\u0105moni\u0173. Vis\u0173 pirma mokykl\u0173 tinklas, \u012fsteigiant pradines, pagrindines mokyklas, progimnazijas ir gimnazijas, privert\u0117 vaikus migruoti i\u0161 vienos ugdymo \u012fstaigos \u012f kit\u0105, netur\u0117ti nuolatin\u0117s klas\u0117s, nuolatini\u0173 mokytoj\u0173, o tai es\u0105 yra jauno \u017emogaus pripratinimas prie migracijos.<\/p>\n

Profesorius taip pat nesuvokia, kod\u0117l sugalvoti tarpiniai \u017eini\u0173 patikrinimai, taip keliant \u012ftampas jauniems \u017emon\u0117ms.<\/p>\n

\u201eArgumentuojama, kad tarpini\u0173 patikrinim\u0173 reikia, nes negalima tik\u0117ti mokytoj\u0173 objektyvumu i\u0161vedant metin\u012f bal\u0105. Ta\u010diau profesorius Gediminas Merkys padar\u0117 tyrim\u0105 ir nustat\u0117, kad mokytojo i\u0161vesti pa\u017eymiai absoliu\u010diai koreliuoja su brandos egzamin\u0173 pa\u017eymiais. Koks mokytojas ra\u0161ys de\u0161imtuk\u0105 vaikui, kuris net iki penketo \u201enetempia”? Sunku suvokti tok\u012f po\u017ei\u016br\u012f”, – steb\u0117josi E.Jovai\u0161a.<\/p>\n

Pasak jo, es\u0105 tikinama, kad taupoma ne tik mokyklas u\u017edarin\u0117jant, bei ir jas reorganizuojant. Ta\u010diau, pa\u0161nekovo teigimu, i\u0161laidos kaip tik b\u016bna dar didesn\u0117s.<\/p>\n

\u201eReikia skyri\u0173 kontroliuoti per nuotol\u012f, daugyb\u0117s papildom\u0173 ra\u0161t\u0173, pastato i\u0161laikymas vis tiek kainuoja tiek pat, kiek kainavo, kai jame buvo ne filialas, o atskira mokykla. Kas i\u0161 to, kad mokykla pakei\u010dia juridin\u0119 form\u0105, jei niekas nuo to nepasikei\u010dia?”, – nesupranta E.Jovai\u0161a.<\/p>\n

Reikia ne mokykl\u0173, o ger\u0173 mokykl\u0173<\/p>\n

Lietuvos mokykl\u0173 vadov\u0173 asociacijos prezidentas, KTU in\u017einerijos lic\u0117jaus direktorius dr. Dainius \u017dvirdauskas \u012f \u0161vietim\u0105 \u017ei\u016bri kitaip nei E.Jovai\u0161a.<\/p>\n

\u201eJei mokykla yra skaitlingesn\u0117 mokiniais, gauna didesn\u012f biud\u017eet\u0105. Kai gauna didesn\u012f biud\u017eet\u0105, gali geriau realizuoti ugdymo plan\u0105. Tod\u0117l ma\u017eesn\u0117s reorganizuojamos. Kitaip tariant, jei savivaldyb\u0117s vienoje mokykloje yra 200 vaik\u0173, o kitoje – 100, jas sujungiant bus 300 vaik\u0173. Be to, apjungus mokyklas ma\u017e\u0117ja administracin\u0117s i\u0161laidos, jos gali lengviau samdyti specialistus, nes gali pasi\u016blyti didesnes algas.<\/p>\n

Be to, mokykl\u0173 u\u017edarin\u0117jim\u0105 reikia vertinti atsi\u017evelgiant \u012f kontekst\u0105 – kiek toje gyvenviet\u0117je yra jaun\u0173 \u0161eim\u0173, ar j\u0173 daug\u0117ja, ar ma\u017e\u0117ja ir t.t. Vertinu ministerijos pastangas i\u0161saugoti regionines mokyklas. Reikia jas saugoti, bet ir steb\u0117ti reikia.<\/p>\n

Pavyzd\u017eiui, jei i\u0161 tos mokyklos daugyb\u0119 met\u0173 niekas arba beveik niekas nestoja \u012f auk\u0161t\u0105sias mokyklas… Mokyklos i\u0161saugojimas yra vienas i\u0161 gyvenviet\u0117s i\u0161saugojimo element\u0173. Ta\u010diau jaunos \u0161eimos rinksis gyventi ne ten, kur yra mokykla, o ten, kur yra gera mokykla ir auk\u0161ta \u0161vietimo paslaug\u0173 kokyb\u0117”, – d\u0117st\u0117 D.\u017dvirdauskas.<\/p>\n

Pasak jo, jei mokykloje yra ma\u017edaug 40 mokini\u0173 ir joje mokoma vis\u0173 dalyk\u0173, tai ten vieno vaiko ugdymas valstybei kainuoja keliskart daugiau nei didesn\u0117je mokykloje.<\/p>\n

\u201eAr tai teisinga? Nemanau. Taip, kalbama apie atskirties ma\u017einim\u0105, ta\u010diau kai regiono vaiko ugdymui skiriama keliskart daugiau nei, pavyzd\u017eiui, Vilniaus mokykloje, tikrai n\u0117ra gerai”, – kalb\u0117jo D.\u017dvirdauskas.<\/p>\n

Tr\u016bksta mokytoj\u0173<\/p>\n

\u012edomu, kad nors mokykl\u0173 kasmet lieka vis ma\u017eiau, Lietuva vis tiek susiduria su mokytoj\u0173 tr\u016bkumu. LRT pra\u0117jusi\u0105 savait\u0119 skelb\u0117, kad iki rugs\u0117jo 1-osios likus savaitei, mokyklos tebeie\u0161kojo ma\u017edaug 300 pedagog\u0173. Regionuose pedagog\u0173 pritraukti sunkiausia – baigusieji studijas lieka dirbti didmies\u010diuose.<\/p>\n

Rajonai konkuruoja tarpusavyje, kas pasi\u016blys didesnes i\u0161mokas ar sumok\u0117s u\u017e buto nuom\u0105, o mokykl\u0173 vadovai specialist\u0173 bando u\u017esiauginti: skatina persikvalifikuoti, ragina gr\u012f\u017eti dirbti abiturientus, savo buvusius mokinius.<\/p>\n

Faktas<\/p>\n

Ma\u017eiausiai bendrojo lavinimo mokykl\u0173 – vos po 1 – yra Neringos bei Bir\u0161tono savivaldyb\u0117se. Daugiausiai, ai\u0161ku, Vilniaus miesto savivaldyb\u0117je – 171. Ten 2024-2025 mokslo metais mok\u0117si 88 683 moksleiviai – net 24,91 proc. visos Lietuvos moksleivi\u0173.<\/p>\n

\"\"<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"\u00a0 Pasitinkant Rugs\u0117jo 1-\u0105j\u0105, tr\u016bksta ir pedagog\u0173. Profesorius Eugenijus Jovai\u0161a neabejoja, kad mokykl\u0173 u\u017edarymas yra simptomas, rodantis valstyb\u0117s…\n","protected":false},"author":2,"featured_media":266522,"comment_status":"","ping_status":"","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":"","_share_on_mastodon":"0"},"categories":[13],"tags":[25,30,31,34,35,24,9718,49,32,33,37,39,36,38,40,3906,6534,2586,23,22,28,29,5642,38626,129,5113,26,27,626],"class_list":["post-266521","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","category-lietuva","tag-antrastes","tag-breaking-news","tag-breakingnews","tag-featured-news","tag-featurednews","tag-headlines","tag-jovaisa","tag-kultura","tag-latest-news","tag-latestnews","tag-lietuva","tag-lietuviu","tag-lithuania","tag-lithuanian","tag-lt","tag-mokiniai","tag-mokyklos","tag-moletai","tag-naujienos","tag-news","tag-populiariausios-naujienos","tag-populiariausiosnaujienos","tag-regionai","tag-reorganizacija","tag-svietimas","tag-taurage","tag-top-stories","tag-topstories","tag-vilnius"],"share_on_mastodon":{"url":"https:\/\/pubeurope.com\/@lt\/117196558427605165","error":""},"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/266521","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=266521"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/266521\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/266522"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=266521"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=266521"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=266521"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}