Vilniuje palaipsniui ma\u017e\u0117ja moksleivi\u0173, besimokan\u010di\u0173 rus\u0173 kalba, sako sostin\u0117s savivaldyb\u0117s \u0160vietimo reikal\u0173 komiteto pirmininkas Vytautas Vaitiek\u016bnas. Jo teigimu, per pastaruosius ketverius metus vaik\u0173, besimokan\u010di\u0173 rusakalb\u0117se klas\u0117se, suma\u017e\u0117jo daugiau nei 1 proc.<\/p>\n
\u0160iuo metu Vilniuje yra apie 10,5 t\u016bkst. toki\u0173 moksleivi\u0173 \u2013 tai beveik 15 proc. vis\u0173 sostin\u0117s mokyklose besimokan\u010di\u0173 vaik\u0173.<\/p>\n
Pasak V. Vaitiek\u016bno, per pastar\u0105j\u012f laikotarp\u012f \u0161iek tiek suma\u017e\u0117jo ir kita nei rus\u0173 ar lietuvi\u0173 kalba besimokan\u010di\u0173 vaik\u0173 skai\u010dius. 2022\u20132023 m. toki\u0173 vaik\u0173 dalis sudar\u0117 7,1 proc., o \u0161iuo metu kita nei rus\u0173 ar lietuvi\u0173 kalba Vilniuje mokosi 6,8 proc. vis\u0173 moksleivi\u0173.\u00a0<\/p>\n
\u201eTas bendras ma\u017e\u0117jimas, saky\u010diau, yra tam tikras ir savivaldyb\u0117s pastang\u0173 rezultatas, nuopelnas ir tvarkant tinkl\u0105, ir stiprinant ugdym\u0105 valstybine kalba. Tai matome, kad kreiv\u0117, nors ir ne\u017eymiai, pastaraisiais metais \u0161iek tiek spar\u010diau juda taip, kaip ir bendroje statistikoje (\u2026) \u2013 vis daugiau vaik\u0173 renkasi ugdym\u0105 valstybine kalba\u201c, \u2013 pirmadien\u012f vykusio Seimo \u0160vietimo ir mokslo komiteto pos\u0117d\u017eio metu kalb\u0117jo V. Vaitiek\u016bnas.\u00a0<\/p>\n
Jo teigimu, pana\u0161ios tendencijos stebimos ir prie\u0161mokyklinio bei ikimokyklinio ugdymo srityje. \u010cia lietuvi\u0173 kalba ugdom\u0173 vaik\u0173 skai\u010dius per pastaruosius ketverius metus i\u0161augo 2,9 proc.\u00a0<\/p>\n
\u201eVilniaus mokyklose mes labai ai\u0161kiai pastebime, kad (\u2026) itin \u017eemas mokini\u0173, lankiusi\u0173 dar\u017eelius nevalstybine kalba ir siekian\u010di\u0173 pirmoje klas\u0117je mokytis valstybine kalba, lietuvi\u0173 kalbos lygis. Tai tikrai trukdo skland\u017eiai prad\u0117ti t\u0105 svarb\u0173 per\u0117jim\u0105 i\u0161 ikimokyklinio ugdymo \u012f pradin\u012f ugdym\u0105\u201c, \u2013 kalb\u0117jo savivaldyb\u0117s \u0160vietimo reikal\u0173 komiteto pirmininkas.\u00a0<\/p>\n
\u017demas lietuvi\u0173 kalbos mok\u0117jimo lygis tautini\u0173 ma\u017eum\u0173 mokyklose \u2013 \u0161alies politik\u0173 atsakomyb\u0117<\/p>\n
Savo ruo\u017etu Kauno tarptautin\u0117s gimnazijos direktorius Erikas Gri\u0161kevi\u010dius sako, jog situacija, nors ir ne\u017eymiai ger\u0117janti, vis dar n\u0117ra patenkinama \u2013 d\u0117l jos, pasak pedagogo, kalti teis\u0117s aktus priimin\u0117jantys \u0161alies politikai.\u00a0<\/p>\n
\u201eA\u0161 turiu \u0161i\u0173 met\u0173 ministerijos patvirtint\u0105 ugdymo plan\u0105, kuriame numatyta, kad tautini\u0173 ma\u017eum\u0173 mokyklose, pirmoje klas\u0117je, lietuvi\u0173 kalbai yra skiriamos penkios pamokos, antroje \u2013 keturios, tre\u010dioje \u2013 penkios ir ketvirtoje \u2013 penkios\u201c, \u2013 kalb\u0117jo mokyklos direktorius.\u00a0<\/p>\n
\u201eTuo tarpu lietuvi\u0161kose mokyklose (atitinkamai \u2013 ELTA) a\u0161tuonios, septynios, septynios ir septynios. Tai mes i\u0161 karto patys, rengdami teisinius aktus, tokio tipo mokykloms u\u017eprogramuojame mil\u017eini\u0161k\u0105 skirtum\u0105, kuris po ketveri\u0173 met\u0173 buvimo mokykloje padaro nema\u017e\u0105 atskirt\u012f tarp toki\u0173 mokykl\u0173 vaik\u0173\u201c, \u2013 akcentavo jis.\u00a0<\/p>\n
E. Gri\u0161kevi\u010diaus teigimu, siekiant suma\u017einti atskirt\u012f tarp lietuvi\u0161kose ir tautini\u0173 ma\u017eum\u0173 mokyklose besimokan\u010di\u0173 vaik\u0173, reik\u0117t\u0173 bent jau pradiniame ugdymo etape suvienodinti lietuvi\u0173 kalbos pamok\u0173 skai\u010di\u0173 vis\u0173 tip\u0173 mokyklose.\u00a0<\/p>\n
\u201eKadangi viskas priklauso nuo mokyklos bendruomen\u0117s, nuo mokyklos vadov\u0173 po\u017ei\u016brio, tai galb\u016bt ne visi naudojasi tam tikromis ugdymo plano galimyb\u0117mis ir priima \u0161ituos si\u016blomus skai\u010dius (\u2026), tai a\u0161, visgi, si\u016bly\u010diau, kad galb\u016bt reik\u0117t\u0173 suvienodinti lietuvi\u0173 kalbos pamok\u0173 skai\u010di\u0173 pradiniame ugdyme vis\u0173 tip\u0173 mokyklose\u201c, \u2013 kalb\u0117jo mokyklos direktorius.\u00a0<\/p>\n
ELTA primena, kad apie tai, jog tautini\u0173 ma\u017eum\u0173 mokyklose reik\u0117t\u0173 didinti pamok\u0173 lietuvi\u0173 kalba skai\u010di\u0173, buvo prad\u0117ta kalb\u0117ti pra\u0117jusi\u0173 met\u0173 vasar\u012f, po daugiau nei m\u0117nes\u012f trukusi\u0173 diskusij\u0173 apie rus\u0173 tautin\u0117s ma\u017eumos ugdymo \u012fstaig\u0173 \u0161vietimo kokyb\u0117s gerinim\u0105.<\/p>\n
Po diskusij\u0173 su \u0161vietimo bendruomen\u0117s atstovais, pernai lapkrit\u012f buvo parengti \u0160vietimo \u012fstatymo pakeitimai, susij\u0119 su lietuvi\u0173 kalbos ugdymui skirt\u0173 valand\u0173 skai\u010diaus didinimu tautini\u0173 ma\u017eum\u0173 mokyklose.<\/p>\n
Tuo metu buvo si\u016bloma, kad nuo 2025 m. rugs\u0117jo ugdymui lietuvi\u0173 kalba b\u016bt\u0173 skiriama 1 valanda per savait\u0119 daugiau \u2013 6 valandos, nuo 2026 m. \u0161\u012f skai\u010di\u0173 planuojama padidinti iki 7 valand\u0173, o 2028 m. \u2013 iki 8 valand\u0173 per savait\u0119.<\/p>\n
2024 m. valstybini\u0173 brandos egzamin\u0173 (VBE) rezultatai atskleid\u0117, kad daugiau nei penktadalis tautini\u0173 ma\u017eum\u0173 mokykl\u0173 mokini\u0173 nei\u0161laik\u0117 lietuvi\u0173 kalbos ir literat\u016bros VBE, o kit\u0173 dalyk\u0173 rezultatai buvo \u017eemesni nei besimokan\u010di\u0173j\u0173 lietuvi\u0173 kalba.<\/p>\n
Aust\u0117ja Paulauskait\u0117 (ELTA)<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"Vilniuje palaipsniui ma\u017e\u0117ja moksleivi\u0173, besimokan\u010di\u0173 rus\u0173 kalba, sako sostin\u0117s savivaldyb\u0117s \u0160vietimo reikal\u0173 komiteto pirmininkas Vytautas Vaitiek\u016bnas. Jo teigimu,…\n","protected":false},"author":2,"featured_media":26811,"comment_status":"","ping_status":"","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[6],"tags":[25,30,31,34,35,24,32,33,37,39,36,38,40,473,65,23,22,28,29,26,27],"class_list":{"0":"post-26810","1":"post","2":"type-post","3":"status-publish","4":"format-standard","5":"has-post-thumbnail","7":"category-antrastes","8":"tag-antrastes","9":"tag-breaking-news","10":"tag-breakingnews","11":"tag-featured-news","12":"tag-featurednews","13":"tag-headlines","14":"tag-latest-news","15":"tag-latestnews","16":"tag-lietuva","17":"tag-lietuviu","18":"tag-lithuania","19":"tag-lithuanian","20":"tag-lt","21":"tag-mokykla","22":"tag-naujiena","23":"tag-naujienos","24":"tag-news","25":"tag-populiariausios-naujienos","26":"tag-populiariausiosnaujienos","27":"tag-top-stories","28":"tag-topstories"},"share_on_mastodon":{"url":"https:\/\/pubeurope.com\/@lt\/115448398685589744","error":""},"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/26810","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=26810"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/26810\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/26811"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=26810"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=26810"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=26810"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}