{"id":270620,"date":"2026-09-06T19:23:55","date_gmt":"2026-09-06T19:23:55","guid":{"rendered":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/270620\/"},"modified":"2026-09-06T19:23:55","modified_gmt":"2026-09-06T19:23:55","slug":"jauni-europieciai-nieko-neveikia-respublika-lt","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/270620\/","title":{"rendered":"Jauni europie\u010diai nieko neveikia – Respublika.lt"},"content":{"rendered":"

\"nuotr.\" 1 nuotr.<\/p>\n

Asociatyvi Pexels.com nuotr.<\/p>\n

\u00a0<\/p>\n

Federalin\u0117s statistikos tarnybos duomenimis, j\u0173 dalis padid\u0117jo nuo 8,8 proc. 2022 m. iki 10 proc. 2025 m.<\/p>\n

Ta\u010diau, nepaisant augimo, \u0161is skai\u010dius yra ma\u017eesnis u\u017e ES vidurk\u012f, kuris siekia 12,9 proc., nurodo DW.<\/p>\n

Moterys paveiktos labiau<\/p>\n

Tarp t\u0173, kurie pra\u0117jusiais metais nestudijavo ir nedirbo, moter\u0173 yra \u0161iek tiek daugiau (10,5 proc.) nei vyr\u0173 (9,6 proc.). Dideliuose Vokietijos miestuose problema akivaizdesn\u0117: bedarbio jaunimo dalis \u010dia siekia 10,6 proc., kai kaimo vietov\u0117se – 7,9 proc.<\/p>\n

Ekonomi\u0161kai i\u0161sivys\u010diusiose pietin\u0117se \u017eem\u0117se, tokiose kaip Bavarija ir Badenas-Viurtembergas, \u0161is rodiklis, d\u0117l stiprios pramon\u0117s ir dvejopo profesinio mokymo, derinant studijas ir praktik\u0105, yra ma\u017eiausias.<\/p>\n

O \u0161tai bendrai ES stebima prie\u0161inga situacija – ma\u017eose gyvenviet\u0117se nestudijuojantys ir nedirbantys jaunuoliai sudaro 15,4 proc., didmies\u010diuose – 11,5 proc.<\/p>\n

Min\u0117tai gyventoj\u0173 grupei apibr\u0117\u017eti yra sukurtas tarptautinis terminas NEET (nedirba, nesimoko, ne\u012fgyja profesijos).<\/p>\n

Toki\u0173 \u017emoni\u0173 yra visose 27 ES \u0161alyse. Did\u017eiausia u\u017esi\u0117mimo neturin\u010dio jaunimo dalis pernai fiksuota Rumunijoje (22,8 proc.), Bulgarijoje (17,3 proc.) ir Pranc\u016bzijoje (16,2 proc.).<\/p>\n

Ma\u017eiausiais rodikliais d\u017eiaug\u0117si Nyderlandai (5,6 proc.), \u0160vedija (7,3 proc.) ir \u010cekija (7,6 proc.).<\/p>\n

Tr\u016bksta naujesni\u0173 duomen\u0173 apie Liuksemburg\u0105, ta\u010diau 2024 m. \u0161is skai\u010dius buvo 10,8 proc.<\/p>\n

Gal tinginyst\u0117?<\/p>\n

Statistika rodo, kad stereotipas, jog jaunimas tiesiog aptingo, neatitinka tiesos. Dauguma j\u0173 \u012fvardina rimtas prie\u017eastis, kod\u0117l nieko neveikia.<\/p>\n

Remiantis duomenimis, pagr\u012fstais 2024 m. Nacionalin\u0117s \u0161vietimo asociacijos ataskaita, apie 18 proc. jaun\u0173 \u017emoni\u0173 negal\u0117jo dirbti ar mokytis d\u0117l l\u0117tini\u0173 lig\u0173 ar psichologini\u0173 sunkum\u0173.<\/p>\n

Ma\u017edaug 20 proc. nurod\u0117, kad turi r\u016bpintis ma\u017eais vaikais ar kitais \u0161eimos nariais.<\/p>\n

Apie 25 proc. teig\u0117, kad aktyviai ie\u0161ko darbo, ta\u010diau negali \u012fsidarbinti d\u0117l patirties stokos ar tinkam\u0173 laisv\u0173 darbo viet\u0173 tr\u016bkumo j\u0173 regione.<\/p>\n

Kita nedidel\u0117 dalyvi\u0173 dalis, apie 4 proc., tyrimo metu lauk\u0117 semestro universitete prad\u017eios, darbdavio ar profesin\u0117s mokyklos atsakymo.<\/p>\n

Tyrimo metu i\u0161ry\u0161k\u0117jusi\u0105 tendencij\u0105, kai vis daugiau jaun\u0173 \u017emoni\u0173 negali skland\u017eiai po mokyklos baigimo pereiti prie profesinio mokymo ar \u012fsidirbinti tik \u012fgij\u0119 specialyb\u0119, daugelis ekspert\u0173 vertina kaip pavojaus signal\u0105 ir ragina politikus imtis ry\u017eting\u0173 priemoni\u0173.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"1 nuotr. Asociatyvi Pexels.com nuotr. \u00a0 Federalin\u0117s statistikos tarnybos duomenimis, j\u0173 dalis padid\u0117jo nuo 8,8 proc. 2022 m.…\n","protected":false},"author":2,"featured_media":270621,"comment_status":"","ping_status":"","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":"","_share_on_mastodon":"0"},"categories":[15],"tags":[25,30,31,1348,77,34,35,24,10914,32,33,37,39,36,38,40,675,23,22,44,28,29,3026,39031,26,27,320,74,75,76],"class_list":["post-270620","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","category-pasaulis","tag-antrastes","tag-breaking-news","tag-breakingnews","tag-darbas","tag-europa","tag-featured-news","tag-featurednews","tag-headlines","tag-jaunuoliai","tag-latest-news","tag-latestnews","tag-lietuva","tag-lietuviu","tag-lithuania","tag-lithuanian","tag-lt","tag-mokslas","tag-naujienos","tag-news","tag-pasaulis","tag-populiariausios-naujienos","tag-populiariausiosnaujienos","tag-studijos","tag-tinginyste","tag-top-stories","tag-topstories","tag-vokietija","tag-world","tag-world-news","tag-worldnews"],"share_on_mastodon":{"url":"https:\/\/pubeurope.com\/@lt\/117225735394021590","error":""},"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/270620","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=270620"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/270620\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/270621"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=270620"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=270620"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=270620"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}