{"id":270684,"date":"2026-09-06T21:23:38","date_gmt":"2026-09-06T21:23:38","guid":{"rendered":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/270684\/"},"modified":"2026-09-06T21:23:38","modified_gmt":"2026-09-06T21:23:38","slug":"gintaro-kelio-pedsakais-unikali-kukuliskiu-bronzos-amziaus-gyvenviete-radiniais-pranokstanti-net-kernave","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/270684\/","title":{"rendered":"Gintaro kelio p\u0117dsakais: unikali Kukuli\u0161ki\u0173 bronzos am\u017eiaus gyvenviet\u0117, radiniais pranokstanti net Kernav\u0119"},"content":{"rendered":"

\u201ePana\u0161u, kad \u012fsikurti ir nuolat gyventi ant nederlingos Litorinos j\u016bros terasos VIII-V a. pr. m. e. \u017emones paskatino gintaras: kartu su \u0161imtais neapdirbt\u0173 grynuoli\u0173 \u0161iemet pirm\u0105 kart\u0105 aptikome dirbini\u0173, galimai papuo\u0161al\u0173. Taigi, gintaro kelias m\u016bs\u0173 kra\u0161te funkcionavo ir bronzos am\u017eiuje. Kasmet intriga vis did\u0117ja, nes potencialus tyrin\u0117jim\u0173 plotas siekia apie du hektarus ir ne\u017einia, k\u0105 supustyti sm\u0117lynai dar slepia\u201e, \u2013 \u201eVakar\u0173 ekspresui\u201c pasakojo archeologini\u0173 kasin\u0117jim\u0173 vadov\u0117 dr. Migl\u0117 Urbonait\u0117-Ub\u0117.<\/p>\n

U\u017epildyta spraga<\/p>\n

Klaip\u0117dos rajone, tarp Giruli\u0173 ir Olando Kepur\u0117s esantis Kukuli\u0161ki\u0173 piliakalnis buvo atrastas 2016 metais (j\u012f aptiko biologas Darius Ston\u010dius). Iki tol Litorinos j\u016bros terasos i\u0161ky\u0161ulys voki\u0161kuose \u017eem\u0117lapiuose b\u016bdavo \u017eymimas \u201eBellevue\u201c: tiesiog \u201eGra\u017ei vieta\u201c, nuo kurios prie\u0161 \u0161imtmet\u012f atsiverdavo Baltijos j\u016bros panorama.<\/p>\n

Vos aptikus nauj\u0105 piliakaln\u012f jo aik\u0161tel\u0117je, \u017eem\u0117s pavir\u0161iuje, rastos v\u0117jo atpustytos lipdytos keramikos puod\u0173 \u0161uk\u0117s, molio tinkas i\u0161 pastat\u0173, apskaldyti akmenys. \u0160i\u0173 eilu\u010di\u0173 autoriui tarp nukritusi\u0173 lap\u0173 pavyko rasti ir de\u0161imtmet\u012f vieninteliu buvus\u012f gintaro dirbin\u012f: nediduk\u0105, apie 2,5 cm kabut\u012f su nul\u016b\u017eusia skylute.<\/p>\n

Ar\u010diausiai j\u016bros Lietuvoje esan\u010dio piliakalnio bei viso archeologinio komplekso istorija \u0117m\u0117 pildytis ne\u012ftik\u0117tinais atradimais po to, kai tyrim\u0173 \u0117m\u0117si Klaip\u0117dos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto mokslininkai, vadovaujami klaip\u0117diet\u0117s dr. M. Urbonait\u0117s-Ub\u0117s. Atlikus pirmuosius kasin\u0117jimus bei laboratorijose padarius radioaktyviosios anglies tyrimus paai\u0161k\u0117jo, kad susidurta su itin retu ne tik Vakar\u0173 Lietuvoje, bet ir visoje \u0161alyje prie\u0161istor\u0117s paminklu: \u201eIliados\u201c ir \u201eOdis\u0117jos\u201c autoriaus Homero laikus siekian\u010diu v\u0117lyvojo bronzos am\u017eiaus piliakalniu su \u012ftvirtinta gyvenviete.<\/p>\n

\u0160\u012f bir\u017eel\u012f archeologiniai kasin\u0117jimai vyko jau septint\u0105 kart\u0105, ir jie suteik\u0117 naujos vertingos informacijos, papildan\u010dios viso Baltijos j\u016bros regiono bronzos am\u017eiaus paminkl\u0173 istorij\u0105, kult\u016brin\u012f \u017eem\u0117lap\u012f.<\/p>\n

\u201eIlgai buvo manoma, kad dabartin\u0117s Lietuvos ir Latvijos teritorijos v\u0117lyvojo bronzos am\u017eiaus archeologini\u0173 objekt\u0173 kontekste \u2013 tai periferij\u0173 periferija. Pasirodo, taip n\u0117ra. \u0160i\u0173me\u010diai kasin\u0117jimai leid\u017eia labai dr\u0105siai daryti prielaid\u0105, kad Kukuli\u0161ki\u0173 piliakalnis su gyvenviete VIII-V a. pr. m. e. buvo \u012f bendr\u0105 regiono \u017eem\u0117lap\u012f \u012fsiliej\u0119s prekybos centras. Joje v\u0117lyvajame bronzos am\u017eiuje dominavo br\u016bk\u0161niuotoji keramika, o Kukuli\u0161kiuose \u2013 lygiu bei kruop\u0117tu pavir\u0161iumi. Taigi, \u0161ie \u017emon\u0117s tur\u0117jo kult\u016brinius saitus su kitais kra\u0161tais. Matyt, keliaudavo j\u016bros keliais. Yra kelios teorijos: \u012f m\u016bs\u0173 paj\u016br\u012f gal\u0117jo atvykti \u017emon\u0117s i\u0161 kit\u0173 kra\u0161t\u0173 ir i\u0161mokyti vietinius nauj\u0173 technologij\u0173 arba patys vietiniai, i\u0161simain\u0119 prekes, pagal turimus pavyzd\u017eius i\u0161moko. Mes to ne\u017einome\u201c, \u2013 svarst\u0117 archeolog\u0117.<\/p>\n

I\u0161degino piev\u0105<\/p>\n

I\u0161 viso nuo 2016-\u0173j\u0173 per 7 sezonus i\u0161tirtas apie 91 m2 plotas (piliakalnio aik\u0161tel\u0117je ir gyvenviet\u0117je). Jau po pirm\u0173j\u0173 kasin\u0117jim\u0173 paai\u0161k\u0117jo, kad objektas \u2013 unikalus: organin\u0117 med\u017eiaga i\u0161likusi taip gerai, kaip niekur kitur visame regione. Prie\u017eastis \u2013 storas, per metr\u0105 siekiantis supustyto sm\u0117lio sluoksnis, tarnaujantis kaip prie\u0161istor\u0117s paminkl\u0105 nuo bakterij\u0173 saugantis sarkofagas.<\/p>\n

Be to, visos strukt\u016bros \u2013 \u0161lapyn\u0117je, tod\u0117l ir \u0161i terp\u0117 pad\u0117jo medienai, net odai, tekstilei i\u0161likti ne\u012ftik\u0117tinai gerai.<\/p>\n

\u0160\u012f bir\u017eel\u012f pirm\u0105 kart\u0105 vyko nebe \u017evalgomieji, o detalieji archeologiniai gyvenviet\u0117s tyrimai, kuri\u0173 metu i\u0161kasta apie 27 m2 perkasa, o jos gylis siek\u0117 2,3 m.<\/p>\n

\u201eDar 2020 m. toje vietoje buvome aptik\u0119 pastato fragment\u0105, tad tik\u0117jausi rasti bent vien\u0105 nam\u0105. Rezultatai pranoko l\u016bkes\u010dius: atkas\u0117me net \u0161e\u0161i\u0173 pastat\u0173 fragmentus. Namai buvo sur\u0119sti vienas ant kito (perstatydavo naujus), nustat\u0117me bent keturis horizont\u0173 lygius. Vadinasi, \u010dia nuolat galimai kelis \u0161imtme\u010dius gyveno ne viena \u017emoni\u0173 karta, kalbame apie ilgalaik\u0119 gyvenviet\u0119. Labai svarbu, kad pavyko pasiekti pat\u012f pirm\u0105j\u012f u\u017estatymo horizont\u0105, prad\u017ei\u0173 prad\u017ei\u0105\u201c, \u2013 teig\u0117 mokslinink\u0117.<\/p>\n

Paai\u0161k\u0117jo, kad \u017emon\u0117s prie\u0161 daugiau nei 2,5 t\u016bkst. met\u0173 intensyviausiai gyveno Litorinos j\u016bros terasos pakra\u0161tyje, sausesn\u0117je vietoje, o giliau \u012f \u017eemyn\u0105, kur \u0161lapiau, buvo \u016bkin\u0117s paskirties zona: auginti gyvuliai, st\u016bksojo j\u0173 tvarteliai. Dabar \u0161i aplinka n\u0117 i\u0161 tolo nebepana\u0161i \u012f pirmyk\u0161t\u0119: ant supustyto storo sluoksnio auga mi\u0161kas su Vokietijos imperijos laikais \u017emoni\u0173 sodintais \u0161imtame\u010diai bukais.<\/p>\n

\u201eTame pirminiame horizonte radome daugyb\u0119 angliuk\u0173, o tai sufleruoja, kad prie\u0161 \u012fkurdami gyvenviet\u0119 \u017emon\u0117s i\u0161degino dr\u0117gn\u0105 piev\u0105. Tai su\u017einojome, remdamiesi geologiniais ir makrobotaniniais tyrimais. Pats piliakalnis kartu su gyvenviete tur\u0117jo neauk\u0161tus pylimus, ant kuri\u0173 stov\u0117jo medin\u0117s tvoros. Piliakalnio aik\u0161tel\u0117je taip pat buvo namai, tik jie nebei\u0161lik\u0119: radome stulpavie\u010di\u0173 d\u0117mes, lau\u017eavietes, o gyvenviet\u0117je atsiv\u0117r\u0117 tiesiog unikaliai i\u0161likusios medin\u0117s strukt\u016bros\u201c, \u2013 pasakojo M. Urbonait\u0117-Ub\u0117.<\/p>\n

I\u0161ai\u0161kinta ir dar viena \u012fdomi detal\u0117: i\u0161degin\u0119 piev\u0105, naujakuriai b\u016bsim\u0105 gyvenam\u0105j\u012f plot\u0105 u\u017epyl\u0117 sm\u0117lio ir med\u017eio skiedr\u0173 mi\u0161iniu, o tada jau stat\u0117 namus. Vienam pasenus, jo vietoje \u2013 kit\u0105.<\/p>\n

M\u012fslingai dingo<\/p>\n

Anot tyr\u0117j\u0173, prie\u0161 tai buvusi\u0173 kasin\u0117jim\u0173 sezon\u0173 metu labiau stengtasi i\u0161siai\u0161kinti gyvenviet\u0117s strukt\u016br\u0105, nustatyti jos dyd\u012f, o \u0161iemet pagaliau pavyko i\u0161tirti pa\u010di\u0173 pastat\u0173 vid\u0173. I\u0161ai\u0161k\u0117jo intriguojan\u010dios aplinkyb\u0117s.<\/p>\n

\u201eNam\u0173 viduje aptikome t\u016bkstan\u010dius radini\u0173: nuo keramikos iki gyv\u016bn\u0173 kaul\u0173. Bene daugiausiai klausim\u0173 ir versij\u0173 kelia aplinkyb\u0117s, kod\u0117l \u017emon\u0117s gyvenviet\u0119 paliko. Mes nemat\u0117me deg\u0117si\u0173, ka\u017ekokio gaisro ar kitokios nelaim\u0117s p\u0117dsak\u0173. Labiau pana\u0161u \u012f tai, kad namai i\u0161tu\u0161t\u0117jo planuotai. Taip svarstome d\u0117l to, kad bent kol kas neradome nieko vertingo: pavyzd\u017eiui, bronzini\u0173 dirbini\u0173. Aptikome du kirvi\u0173 kotus be pa\u010di\u0173… kirvi\u0173. Vadinasi, tai, kas buvo vertingiausia, brangiausia, \u017emon\u0117s i\u0161sine\u0161\u0117 su savimi, o k\u0105 gali greitai pasigaminti ar gauti \u2013 paliko\u201c, \u2013 detal\u0117mis dalijosi M. Urbonait\u0117-Ub\u0117.<\/p>\n

\"\u00a0Archeolog\u0117 Daugiau nuotrauk\u0173 (15) <\/a>\u00a0Archeolog\u0117 Migl\u0117 Urbonait\u0117-Ub\u0117 dar prie\u0161 \u0161e\u0161et\u0105 met\u0173 i\u0161siai\u0161kino, kad \u010dia b\u016bta pastato, ta\u010diau \u0161iemet atv\u0117rus didesn\u012f plot\u0105 atsideng\u0117 net 6 namai.
\u00a0D. Nikitenkos nuotr.<\/p>\n

Galima kelti \u012fvairias prielaidas, kod\u0117l gyvenviet\u0117 buvo s\u0105moningai apleista: tai \u2013 ir dirbamos \u017eem\u0117s nualinimas, u\u017epustymas arba klimato kaita.<\/p>\n

\u201eDarbo yra turb\u016bt iki gyvenimo pabaigos, ir galb\u016bt kiti tyrimai mums pad\u0117s \u012fminti \u0161i\u0105 m\u012fsl\u0119. Dabar nor\u0117tum\u0117me i\u0161siai\u0161kinti, kokiuose, kokio dyd\u017eio pastatuose \u017emon\u0117s \u010dia gyveno, nes kol kas atkas\u0117me tik nam\u0173 fragmentus. Pasteb\u0117jome, kad pastatai stov\u0117jo ne chaoti\u0161kai, o gra\u017eiai orientuoti \u0161iaur\u0117s-piet\u0173 kryptimi. Tik dar neai\u0161ku, ar galais, o \u0161onine puse. Taip pat kol kas ne\u012fmanoma pasakyti, kokio dyd\u017eio buvo namai. Pavyzd\u017eiui, vienalaik\u0117se gyvenviet\u0117se Skandinavijoje \u2013 50 metr\u0173 ilgio\u201c, \u2013 pasakojo archeolog\u0117.<\/p>\n

I\u0161 prad\u017ei\u0173 nam\u0173 pamatas darytas i\u0161 stor\u0173 r\u0105st\u0173, apdr\u0117bt\u0173 moliu, j\u0173 abiejuose \u0161onuose \u012fkalant medinius kuolus. Namo vidaus grindys klotos \u017eiev\u0117mis ir \u017eolini\u0173 augal\u0173 \u0161iaudais. V\u0117lesniuose u\u017estatymo horizontuose aptiktos i\u0161orin\u0117s sienos, horizontaliai supintos i\u0161 storesni\u0173 vyteli\u0173, kurios taip pat apdr\u0117btos moliu. Pamatui naudoti stori \u0105\u017euoliniai r\u0105stai.<\/p>\n

\u201eAptikome ir vidin\u0119 sien\u0105, kuri irgi buvo supinta i\u0161 vyteli\u0173, tik plonesni\u0173. \u017dmon\u0117s \u010dia gyveno kiaurus metus, tod\u0117l dar negalima sakyti, kad nam\u0173 sienos buvo plonos, vien i\u0161 vyteli\u0173. Gal radome koki\u0105 galvijams laikyti skirt\u0105 dal\u012f. Nam\u0173 stogai buv\u0119 dvi\u0161lai\u010diai, dengti papar\u010diais\u201c, \u2013 teig\u0117 mokslinink\u0117.<\/p>\n

Gintaro faktorius<\/p>\n

Kukuli\u0161ki\u0173 archeologin\u012f kompleks\u0105 (piliakaln\u012f su \u012ftvirtinta gyvenviete, u\u017eiman\u010dius apie 2 ha plot\u0105) tyrin\u0117jantys Klaip\u0117dos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto mokslininkai kelia hipotez\u0119, jog VIII-V a. pr. m. e. \u017emones ant nederlingos Litorinos j\u016bros terasos \u012fsikurti paskatino gintaras.<\/p>\n

\u201e\u017dem\u0117 \u0161ioje aplinkoje tikrai n\u0117ra tinkamiausia \u017eemdirbystei, o mes juk kalbame apie v\u0117lyvojo bronzos am\u017eiaus bendruomen\u0119, kuri buvo s\u0117sli ir u\u017esi\u0117m\u0117 b\u016btent \u017eemdirbyste bei gyvulininkyste. Vis\u0173 septyneri\u0173 kasin\u0117jim\u0173 sezon\u0173 metu gyvenviet\u0117je rasdavome \u012fvairaus dyd\u017eio neapdirbto ir apdirbto gintaro \u017ealiavos gabal\u0173, \u0161imtus j\u0173. Vadinasi, \u017emon\u0117s paj\u016bryje rinko, gaud\u0117 gintar\u0105 ir ne\u0161\u0117si j\u012f namo\u201c, \u2013 \u201eVakar\u0173 ekspresui\u201c pasakojo tyrim\u0173 vadov\u0117.<\/p>\n

\"\u00a0\u0160iemet Daugiau nuotrauk\u0173 (15) <\/a>\u00a0\u0160iemet pagaliau (po 6 kasin\u0117jim\u0173 sezon\u0173) pavyko rasti bronzos am\u017eiaus laik\u0173 gintarini\u0173 dirbini\u0173 (papuo\u0161al\u0173) fragment\u0173. Nuotraukoje \u2013 trapecijos formos plok\u0161tel\u0117s dalis.
\u00a0M. Urbonait\u0117s – Ub\u0117s nuotr.<\/p>\n

2020-\u0173j\u0173 vasar\u0105 vykusi\u0173 tyrim\u0173 metu mokslininkai aptiko net gintaro lob\u012f: 6 stambius neapdirbto gintaro gabalus, kurie buvo tikslingai pasl\u0117pti po pastato konstrukcijomis.<\/p>\n

\u201e\u017daliavos \u2013 \u0161imtai fragment\u0173, ta\u010diau tik \u0161iemet pagaliau pavyko rasti ir kelet\u0105 dirbini\u0173, kurie labiausiai mus nud\u017eiugino. Juos aptikome pastato viduje. Vienas \u2013 trapecijos formos, apie 3 cm ilgio ir 2,5 cm plo\u010dio kabu\u010dio fragmentas, taip pat kitoki\u0173 form\u0173 dirbini\u0173 dalys. Specialistai pagal galimus analogus kitose Europos bronzos am\u017eiaus gyvenviet\u0117se bandys atkurti, kaip atrod\u0117 sveiki dirbiniai. Grei\u010diausiai tai buvo papuo\u0161alai. Neatmeskime tikimyb\u0117s, kad j\u0173 ateityje rasime ir daugiau, nes tik \u0161iemet pirm\u0105 kart\u0105 patekome \u012f pastat\u0173 vid\u0173, o ankstesniais metais kasin\u0117jome gyvenviet\u0117s, pavadinkime, kiem\u0105, d\u0117l to ir neaptikome \u017emogaus rankomis pagamint\u0173 gintarini\u0173 artefakt\u0173\u201c, \u2013 svarst\u0117 mokslinink\u0117.<\/p>\n

Vis\u0173 \u0161iemet rast\u0173 gintarini\u0173 papuo\u0161al\u0173 fragment\u0173 tyr\u0117jai kol kas nelink\u0119 vie\u0161inti, kol \u0161i vertinga med\u017eiaga dar n\u0117ra i\u0161samiau identifikuota, pristatyta pirmiausia mokslinei bendruomenei, ta\u010diau ateityje skaitytojai gal\u0117s su ja susipa\u017einti bei su\u017einoti naujausias \u012f\u017evalgas.<\/p>\n

Taigi, Baltijos auksas Kukuli\u0161ki\u0173 gyvenviet\u0117s bendruomenei buvo tap\u0119s kertiniu faktoriumi, kod\u0117l \u017emon\u0117s, u\u017euot \u012fsik\u016br\u0119 derlingoje \u017eem\u0117je toliau \u012f rytus nuo Baltijos j\u016bros, pasirinko sm\u0117l\u0117t\u0105, \u012f \u0161lapyn\u0119 pereinan\u010di\u0105 prie\u0161 8 t\u016bkst. met\u0173 tyvuliavusios Litorinos j\u016bros buvusi\u0105 teras\u0105.<\/p>\n

\u0160i aplinkyb\u0117 \u2013 itin svarbi, nes \u012frodo gintaro kelio egzistavimo t\u0105s\u0105: Baltijos auksas buvo main\u0173 su kitomis \u017emoni\u0173 bendruomen\u0117mis, tolimesniais kra\u0161tais objektu nuo akmens am\u017eiaus, ir tik bronzos am\u017eiuje gintaras dabartin\u0117s Lietuvos teritorijoje ka\u017ekur tarsi \u201ei\u0161garavo\u201c.<\/p>\n

\u201eAkivaizdu, kad niekur jis nebuvo ding\u0119s, tiesiog tr\u016bko tyrim\u0173. Dabar turime stipri\u0173 \u012frodym\u0173, jog Lietuva i\u0161ties yra gintaro kra\u0161tas: \u0161i \u017ealiava buvo svarbiausia prek\u0117 nuo akmens am\u017eiaus iki viduram\u017ei\u0173. Labiausiai mes \u017einome vadinamojo Gintaro kelio istorij\u0105 Romos imperijos laikais, kuomet I-IV a. i\u0161 dabartin\u0117s Lietuvos gintaras per prekybos centrus Sembos pusiasalyje keliaudavo \u012f did\u017eiausius gintaro apdirbimo centrus Akvil\u0117joje ir kitur. Kukuli\u0161ki\u0173 tyrimai atskleid\u0117, kad gintaras keliavo ir bronzos am\u017eiuje\u201c, \u2013 teig\u0117 M. Urbonait\u0117-Ub\u0117.<\/p>\n

Anot jos, did\u017eiausi\u0105 Baltijos aukso poreik\u012f jaut\u0117 \u017emon\u0117s Skandinavijoje. Svarstoma, jog b\u016btent gintar\u0105 \u017emon\u0117s main\u0117 \u012f bronz\u0105, kurios dirbini\u0173 kol kas Kukuli\u0161kiuose nepavyko rasti. Tiesa, pastatuose aptikti du mediniai bronzini\u0173 kirvuk\u0173 kotai, bronzos liejimo formel\u0117s fragmentas.<\/p>\n

Sunkus darbas<\/p>\n

Vien gintaru ir bronza gyvas neb\u016bsi, tod\u0117l Kukuli\u0161kiuose pagrindin\u0117 \u017emoni\u0173 \u016bkin\u0117 veikla buvo \u017eemdirbyst\u0117 ir gyvulininkyst\u0117, taip pat \u017evejyba.<\/p>\n

\u201eAnkstyvajame bronzos am\u017eiuje dar vyravo pana\u0161us gyvenimo b\u016bdas kaip akmens am\u017eiuje, \u017emon\u0117s daugiausiai vert\u0117si gyvulininkyste, o v\u0117lyvajame bronzos am\u017eiuje jau \u012fsigali s\u0117slus gyvenimo b\u016bdas, \u017eemdirbyst\u0117. Tai yra pirmasis m\u016bs\u0173 regione istorijos etapas, kuomet \u017emon\u0117s nustojo klajoti. Pajuokausiu, jog Kukuli\u0161ki\u0173 gyvenviet\u0117 \u2013 tarsi m\u016bs\u0173 nedidel\u0117s agrarin\u0117s valstyb\u0117s i\u0161takos\u201c, \u2013 teig\u0117 archeolog\u0117.<\/p>\n

\"\u00a0Mokslininkams Daugiau nuotrauk\u0173 (15) <\/a>\u00a0Mokslininkams perkasoje teko leistis \u012f 2,3 m gyl\u012f, kol buvo pasiektas \u012f\u017eemis. \u0160ioje nuotraukoje puikiai atsiskleid\u017eia stratigrafija: bronzos am\u017eiaus gyvenviet\u0119 i\u0161 vir\u0161aus saugo storas supustyto sm\u0117lio sluoksnis.
\u00a0D. Nikitenkos nuotr.<\/p>\n

Atlikus i\u0161 gyvenviet\u0117s paimt\u0173 \u017eemi\u0173 makrobotaninius tyrimus nustatyta, kad min\u0117toje vietov\u0117je VIII-V a. pr. m. e. s\u0117ti bei auginti mie\u017eiai (tai buvo pagrindin\u0117 gr\u016bdin\u0117 kult\u016bra), kvie\u010diai (paprastieji ir luk\u0161tiniai dvigr\u016bd\u017eiai), rugiai, spelta, avi\u017eos, soros, \u017eirniai, pupos, valgomieji l\u0119\u0161iai, s\u0117jamieji vikiai, linai.<\/p>\n

Taip pat rastos kit\u0173 augal\u0173 dalys: augo gelsvosios, plaukuotosios, paprastosios, lapin\u0117s viksvos, karpa\u017eol\u0117s, ki\u0161kiagrikiai, vikiai, vijokliniai pel\u0117virk\u0161\u010diai, dar\u017einiai lipikai, baltosios balandos, \u0161eryt\u0117s, did\u017eiosios dilg\u0117l\u0117s, karklavijai. Labai m\u0117go lazdyno rie\u0161utus: j\u0173 kevalais nuklotos visos nam\u0173 grindys. Valg\u0117 mi\u0161kini\u0173 obel\u0173 vaisius, avietes, rasti \u0161ermuk\u0161ni\u0173 obuol\u0117liai.<\/p>\n

\u012edomu yra tai, kad pagal \u0161i\u0105 med\u017eiag\u0105 mokslininkai, lygindami Kukuli\u0161ki\u0173 radinius su dabartine ekosistema, gal\u0117s tiksliai matyti, kaip per t\u016bkstantme\u010dius keit\u0117si Lietuvos paj\u016brio flora, dirvo\u017eemis ir klimatas. Pasak M. Urbonait\u0117s-Ub\u0117s, kadangi dirvo\u017eemis Litorinos j\u016bros terasoje buvo nederlingas, \u017eem\u0119 nuolat ir gausiai reik\u0117jo tr\u0119\u0161ti gyvuli\u0173 m\u0117\u0161lu, arti.<\/p>\n

\u201eTod\u0117l m\u016bs\u0173 rasti galvij\u0173 kaulai yra labai susid\u0117v\u0117j\u0119 grei\u010diausiai d\u0117l sunkaus darbo. Augino avis, o\u017ekas, kiaules, arklius, kitus galvijus. Taip pat med\u017eiojo: esame rad\u0119 elni\u0173, bried\u017ei\u0173, net me\u0161kos ir me\u0161kiuko kaul\u0173. \u0160iemet \u2013 ir lap\u0117s kaukol\u0119. Vamzdiniai kaulai b\u016bdavo perpjaunami i\u0161ilgai, kapojami: \u017emon\u0117s valg\u0117 maistingus kaul\u0173 \u010diulpus. Apskritai aptikome labai daug apdirbt\u0173 gyvuli\u0173 ir \u017ev\u0117ri\u0173 kaul\u0173, i\u0161 j\u0173, taip pat rag\u0173 pagamint\u0173 dirbini\u0173: kaulin\u0119 yl\u0105, elnio rago kapl\u012f ir kt. Po \u0161i\u0173me\u010di\u0173 tyrim\u0173 gyvenviet\u0117je rast\u0173 gyv\u016bn\u0173 r\u016b\u0161i\u0173 \u012fvairov\u0117 pasipildys drasti\u0161kai\u201c, \u2013 tikino mokslinink\u0117.<\/p>\n

Dar vienas amatas \u2013 \u017evejyba, ir nam\u0173 viduje rasti \u017euv\u0173 kaulai, \u017evynai atskleid\u0117, kad \u017e\u016bkl\u0117 buvo vienas svarbiausi\u0173 u\u017esi\u0117mim\u0173.<\/p>\n

\u201eEsame rad\u0119 ne tik pavieni\u0173 kaul\u0173, \u017evyn\u0173, bet ir \u0161imtus puod\u0173 \u0161uki\u0173: pagal j\u0173 vidin\u0117se sienel\u0117se i\u0161likusius lipidus nustatyta, kad did\u017ei\u0105j\u0105 maisto raciono dal\u012f sudar\u0117 j\u016brin\u0117s kilm\u0117s produktai: otai, er\u0161ketai, starkiai, kar\u0161iai, kuojos, galb\u016bt ruoniai ir kt. \u0160i aplinkyb\u0117 ir v\u0117l daro takoskyr\u0105 tarp Kukuli\u0161ki\u0173 gyvenviet\u0117s bendruomen\u0117s ir kontinentin\u0117s dalies \u017emoni\u0173 mitybos, gyvenimo b\u016bdo ypatybi\u0173\u201c, \u2013 pasteb\u0117jo pokalbinink\u0117.<\/p>\n

Ypatingi radiniai<\/p>\n

Min\u0117ta, jog d\u0117l daugiau nei metr\u0105 siekian\u010dio sm\u0117lio sarkofago ir po juo esan\u010dios dr\u0117gnos terp\u0117s Kukuli\u0161kiuose nepaprastai gerai i\u0161liko organin\u0117 med\u017eiaga \u2013 o tai yra itin retas, net unikalus rei\u0161kinys. Mokslininkai viliasi, kad po i\u0161sami\u0173 tyrim\u0173 laboratorijose bus galima atskleisti daugiau \u012fdomi\u0173 fakt\u0173.<\/p>\n

Pavyzd\u017eiui, viename i\u0161 pastat\u0173 rastas grei\u010diausiai seniausios Lietuvos istorijoje (iki \u0161iol \u0161iuo statusu gal\u0117jo did\u017eiuotis 700\u2013600 m. pr. m. e. datuojami radiniai Luokes\u0173 polin\u0117je gyvenviet\u0117je Mol\u0117t\u0173 rajone) tekstil\u0117s fragmentas, tod\u0117l artimiausiu metu su\u017einosime, i\u0161 kokios med\u017eiagos bronzos am\u017eiuje \u017emon\u0117s aud\u0117 ar mezg\u0117.<\/p>\n

\"\u00a0Viename Daugiau nuotrauk\u0173 (15) <\/a>\u00a0Viename i\u0161 pastat\u0173 aptiktas puikiai i\u0161lik\u0119s medinis bronzinio kirvuko kotas, kur\u012f \u017emon\u0117s tiesiog paliko. De\u0161in\u0117je \u2013 kirvio rekonstrukcijos br\u0117\u017einys.
\u00a0D. Nikitenkos iliustr.<\/p>\n

\u201eRadome ir apdirbtos odos fragment\u0173, kurie taip pat bus ankstyviausi m\u016bs\u0173 \u0161alyje. Yra ir labai keist\u0173, kol kas nei\u0161ai\u0161kintos paskirties radini\u0173: pavyzd\u017eiui, keraminio disko su gnaibytomis nag\u0173 \u017eym\u0117mis fragmentai. Arba specialiai, d\u0117l ne\u017einom\u0173 prie\u017eas\u010di\u0173 \u012fkastas apie 15 cm i\u0161 \u017eiev\u0117s pagamintas duben\u0117lis su \u012fvairiais daiktais jame\u201c, \u2013 informacija dalijosi archeolog\u0117.<\/p>\n

Ji pasteb\u0117jo, jog kol kas galima pasakoti apie radinius tik preliminariai, kadangi artefakt\u0173 \u2013 t\u016bkstan\u010diai, ir visi jie laukia atskir\u0173 sri\u010di\u0173 specialist\u0173 tyrim\u0173.<\/p>\n

Did\u017eiausia gyvenviet\u0117\u00a0<\/p>\n

\u0160iemet apie m\u0117nes\u012f trukusiuose kasin\u0117jimuose dalyvavo de\u0161imtys \u017emoni\u0173 i\u0161 Klaip\u0117dos, Vilniaus universitet\u0173, Lietuvos istorijos instituto: vienu metu dirbo net 17 mokslinink\u0173, archeologijos praktikant\u0173, savanori\u0173.<\/p>\n

\u201ePietry\u010di\u0173 Baltijos j\u016bros kontekste Kukuli\u0161ki\u0173 gyvenviet\u0117 yra vienintel\u0117, \u012frengta ant j\u016bros kranto. Septyneri\u0173 kasin\u0117jim\u0173 sezon\u0173 rezultatai ai\u0161kiai parod\u0117, jog \u010dia gyven\u0119 \u017emon\u0117s buvo labai glaud\u017eiai susij\u0119 prekybiniais ry\u0161iais su viso Baltijos j\u016bros regiono bronzos am\u017eiaus paj\u016brio gyvenviet\u0117mis, prekybos centrais. O j\u0173 b\u016bta Estijoje, Saremos saloje (Asvoje), Elando salose dabartin\u0117je \u0160vedijoje, Biskupine Lenkijoje ir kitur. Kitaip tariant, iki 2016-\u0173j\u0173, kai pirm\u0105 kart\u0105 prad\u0117jome tyrin\u0117ti Kukuli\u0161ki\u0173 piliakaln\u012f, Lietuva buvo tarsi pilkoji zona bronzos am\u017eiaus gyvenvie\u010di\u0173-prekybos centr\u0173 Baltijos j\u016bros regione \u017eem\u0117lapyje. Dabar galime did\u017eiuotis: Kukuli\u0161ki\u0173 gyvenviet\u0117 yra bene did\u017eiausia i\u0161 vis\u0173, ir ji dar atskleis ne vien\u0105 paslapt\u012f, nes potencialus tyrin\u0117jim\u0173 plotas siekia apie 2 hektarus. Be to, mes tik \u0161iemet patekome \u012f pastat\u0173 vid\u0173, tad kiek dar radini\u0173 gl\u016bdi po \u017eeme, jei atkastume daugiau nam\u0173?\u201c \u2013 komentavo dr. M. Urbonait\u0117-Ub\u0117.<\/p>\n

Paklausta, ar b\u016bt\u0173 prasm\u0117 ir galimyb\u0117s atkurti bent nedidel\u012f fragment\u0105 atrastosios bronzos am\u017eiaus gyvenviet\u0117s, archeolog\u0117 tuo neabejojo.<\/p>\n

\u201eGeresn\u0117s med\u017eiagos nerasi: kuo puikiausiai i\u0161likusios nam\u0173 strukt\u016bros. Ne kuolaviet\u0117s, kaip gele\u017eies am\u017eiaus piliakalniuose, o ne\u012ftik\u0117tinai gerai i\u0161lik\u0119 r\u0105stai, pinu\u010di\u0173 sienos, tvoros ir visa kita. Kukuli\u0161ki\u0173 organin\u0117 med\u017eiaga yra ideali skanseno statyboms. Tur\u0117tum\u0117me absoliu\u010diai unikal\u0173 turistin\u012f objekt\u0105\u201c, \u2013 teig\u0117 ji.<\/p>\n

Unikalus paveldas<\/p>\n

Vaizd\u017eiai m\u016bs\u0173 paj\u016bryje vykstan\u010di\u0173 tyrim\u0173 mast\u0105 palygino archeologas prof. dr. Vykintas Vaitkevi\u010dius.<\/p>\n

\u201eIr \u017einiasklaidos, ir vis\u0173 besidomin\u010di\u0173j\u0173 d\u0117mesys Kukuli\u0161ki\u0173 radiniams, kurie datuojami apie 800 m. prie\u0161 m\u016bs\u0173 er\u0105, yra visi\u0161kai pelnytas. Abejoju, ar iki \u0161iol Lietuvoje buvo rasta tiek daug, toki\u0173 dideli\u0173 medini\u0173 statini\u0173 liekan\u0173 i\u0161 prie\u0161istorini\u0173 laik\u0173. Vieno i\u0161 pastat\u0173 sienoje \u010dia \u2013 gal \u0161e\u0161i ar septyni r\u0105steliai matomi taip, kaip buvo sud\u0117ti prie\u0161 t\u016bkstan\u010dius met\u0173. O kur dar pinu\u010di\u0173 pertvaros, r\u0105steli\u0173 ir lent\u0173 grindys, kiti elementai.<\/p>\n

\"\u00a0Grei\u010diausiai Daugiau nuotrauk\u0173 (15) <\/a>\u00a0Grei\u010diausiai i\u0161 paj\u016bryje augusi\u0173 karkl\u0173 supinta vidin\u0117 pastato sienel\u0117. Nuostabiai i\u0161likusi, tod\u0117l bus konservuojama ir eksponuojama muziejuje.
\u00a0M. Urbonait\u0117s – Ub\u0117s nuotr.<\/p>\n

Galvojant apie istorinius laikus, Vilniaus \u017demutin\u0117s pilies ar Kernav\u0117s \u017demutinio miesto tyrimus, tai retai kada ten buvo aptinkama daugiau negu vienas ar du buvusi\u0173 medini\u0173 pastat\u0173 vainikai. Taigi, Kukuli\u0161kiai pirm\u0105 kart\u0105 taip pla\u010diai atveria vartus \u012f bronzos am\u017eiaus pasaul\u012f Baltijos j\u016bros pakrant\u0117je; ir mes dar niekada netur\u0117jome galimyb\u0117s savo akimis pamatyti taip gerai i\u0161likusi\u0173 senov\u0117s Lietuvos gyventoj\u0173 nam\u0173\u201c, \u2013 komentavo jis.<\/p>\n

Vienas i\u0161kiliausi\u0173 Vakar\u0173 Lietuvos ir paj\u016brio regiono tyrin\u0117toj\u0173, archeologas hab. dr. prof. Vladas \u017dulkus i\u0161skyr\u0117 netik\u0117tumo faktori\u0173.<\/p>\n

\u201eNustebino pati aplinkyb\u0117, kad toje vietoje, buvusios Litorinos j\u016bros terasoje, pa\u010diame paj\u016bryje bronzos am\u017eiuje gyveno \u017emon\u0117s. Tiesa, \u0161iandien mes matome labai pasikeitus\u012f vaizd\u0105, kur\u012f l\u0117m\u0117 prie\u0161 kelis \u0161imtme\u010dius vyk\u0119 sm\u0117lio pustymai. Prie\u0161 kelis t\u016bkstan\u010dius met\u0173 \u010dia buvo main\u0173 centras, apie kur\u012f anks\u010diau ne\u017einota. Apskritai paj\u016bryje bronzos am\u017eius buvo toks tamsus ir miglotas istorinis laikotarpis, tr\u016bko tyrim\u0173, o dabar visi tie radiniai ver\u010dia mus galvoti kitaip nei iki \u0161iol\u201c, \u2013 sak\u0117 mokslininkas.<\/p>\n

Jo sp\u0117jimu, netik\u0117tas ir tikslingas (i\u0161sine\u0161\u0117 vertingiausius daiktus) Kukuli\u0161ki\u0173 gyventoj\u0173 pasitraukimas susij\u0119s su klimato kaita.<\/p>\n

\u201eBaltijos j\u016bra plyt\u0117jo gerokai toliau \u012f rytus nei dabar, buvo nusl\u016bgusi. Manau, kad \u017emon\u0117s pasitrauk\u0117 d\u0117l smarki\u0173 klimato svyravim\u0173: staigaus at\u0161alimo\u201c, \u2013 svarst\u0117 V. \u017dulkus.<\/p>\n

Gintaro keliai<\/p>\n

Ilgametis Klaip\u0117dos paveldosaugininkas Laisv\u016bnas Kavaliauskas pasteb\u0117jo, jog mes kalbame tik apie tai, kas atkasta.<\/p>\n

\u201eTai yra nedideli fragmentai, nes teritorija \u2013 apie 2 hektarai, bet ir dabartiniai rezultatai pranoko visus l\u016bkes\u010dius. Tad pagalvokime, kas dar m\u016bs\u0173 laukia t\u0119siant tyrimus. Esu lank\u0119s ne vien\u0105 Baltijos j\u016bros regione kasin\u0117t\u0105 bronzos am\u017eiaus gyvenviet\u0119 Lenkijoje, Vokietijoje, Danijoje, kitur, ir taip gerai i\u0161likusio archeologinio paveldo dar nema\u010diau. Jei sp\u0117sime, kad bronzos am\u017eiuje visame regione buvo pana\u0161ios tendencijos, tai ir Kukuli\u0161kiuose galima tik\u0117tis rasti 50 metr\u0173 ilgio nam\u0105, kaip Danijoje\u201c, \u2013 patirtimi dalijosi Kult\u016bros paveldo departamento Klaip\u0117dos teritorinio skyriaus vyriausiasis specialistas L. Kavaliauskas.<\/p>\n

\"\u00a0Taip Daugiau nuotrauk\u0173 (15) <\/a>\u00a0Taip atrodo kol kas vienintelis m\u016bs\u0173 paj\u016bryje \u017einomas bronzos am\u017eiaus Kukuli\u0161ki\u0173 piliakalnis. Pro j\u012f, vaik\u0161tin\u0117jant Litorinos taku, kasdien praeina minios \u017emoni\u0173.
\u00a0D. Nikitenkos nuotr.<\/p>\n

Jis akcentavo ir vis labiau ry\u0161k\u0117jan\u010di\u0105 gintaro reik\u0161m\u0119.<\/p>\n

\u201eAkivaizdu, kad m\u016bs\u0173 paj\u016bryje bronzos am\u017eiuje egzistavo tarptautinis prekybos centras, kurio pagrindinis main\u0173 objektas buvo Baltijos gintaras. Jo randama net garsiajame Trojos mieste. N\u0117ra kito varianto, kaip tik preki\u0173 jud\u0117jimas laivais. Vadinasi, Kukuli\u0161ki\u0173 \u017emon\u0117s dalyvavo tuose procesuose: \u0161tai, i\u0161 kur kasin\u0117jamoje gyvenviet\u0117je aptikti ir keisti, gal kitoms kult\u016broms priskiriami radiniai. Apskritai kyla visoki\u0173 klausim\u0173: kas buvo pirmieji Kukuli\u0161ki\u0173 gyventojai? Ar ateiviai i\u0161 kit\u0173 kra\u0161t\u0173, ar balt\u0173 gen\u010di\u0173 prot\u0117viai?\u201c \u2013 mintimis dalijosi L. Kavaliauskas.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"\u201ePana\u0161u, kad \u012fsikurti ir nuolat gyventi ant nederlingos Litorinos j\u016bros terasos VIII-V a. pr. m. e. \u017emones paskatino…\n","protected":false},"author":2,"featured_media":270685,"comment_status":"","ping_status":"","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":"","_share_on_mastodon":"0"},"categories":[15],"tags":[25,30,31,34,35,24,32,33,37,39,36,38,40,23,22,44,28,29,26,27,74,75,76],"class_list":["post-270684","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","category-pasaulis","tag-antrastes","tag-breaking-news","tag-breakingnews","tag-featured-news","tag-featurednews","tag-headlines","tag-latest-news","tag-latestnews","tag-lietuva","tag-lietuviu","tag-lithuania","tag-lithuanian","tag-lt","tag-naujienos","tag-news","tag-pasaulis","tag-populiariausios-naujienos","tag-populiariausiosnaujienos","tag-top-stories","tag-topstories","tag-world","tag-world-news","tag-worldnews"],"share_on_mastodon":{"url":"https:\/\/pubeurope.com\/@lt\/117226203436538920","error":""},"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/270684","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=270684"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/270684\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/270685"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=270684"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=270684"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=270684"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}