{"id":270876,"date":"2026-09-07T07:19:34","date_gmt":"2026-09-07T07:19:34","guid":{"rendered":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/270876\/"},"modified":"2026-09-07T07:19:34","modified_gmt":"2026-09-07T07:19:34","slug":"rugsejo-7-d-vardadieniai-ir-kitos-idomybes-respublika-lt","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/270876\/","title":{"rendered":"Rugs\u0117jo 7 d. vardadieniai ir kitos \u012fdomyb\u0117s &#8211; Respublika.lt"},"content":{"rendered":"<p style=\"text-align: justify;\" class=\"desktop_banner\">\u00a0<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Savo vardadienius \u0161iandien \u0161ven\u010dia Bartas, Barten\u0117, Bart\u0117, Bartys, Palma, Palmyra, Pulcherija, Pulkerija, Regina, R\u0117da.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Rugs\u0117jo 7-oji \u2013 Panev\u0117\u017eio diena; Buriuotoj\u0173 diena.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">***<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Dangaus k\u016bnai:<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Saul\u0117 \u0161iandien teka 6.34, leid\u017eiasi 20.00. Dienos ilgumas \u2013 13.26.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">\u0160iandien \u2013 ketvirtoji M\u0117nulio del\u010dios diena.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Saul\u0117 Mergel\u0117s \u017eenkle.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">***<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">\u0160i\u0105 dien\u0105 Lietuvoje:<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">1625 m. po de\u0161imties dien\u0173 pasiprie\u0161inimo \u0161vedams pasidav\u0117 Bir\u017e\u0173 pilis. Tai buvo pirmasis prie\u0161o \u012fsiver\u017eimas \u012f etnografin\u0119 Lietuv\u0105 nuo 1435 met\u0173.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">1764 m. Stanislovas Augustas Poniatovskis i\u0161rinktas paskutiniuoju Lenkijos karaliumi ir Lietuvos did\u017eiuoju kunigaik\u0161\u010diu.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">1765 m. gim\u0117 vienas 1794-\u0173j\u0173 sukilimo \u017demaitijoje organizatori\u0173 Antanas Vaitkevi\u010dius. Mir\u0117 1799 m.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">1871 m. Balsupiuose, Marijampol\u0117s apskrityje, gim\u0117 Vincas Bielskus, knygne\u0161ys, visuomen\u0117s veik\u0117jas. Mir\u0117 1958 m.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">1993 m. Lietuvoje vie\u0161\u0117j\u0119s popie\u017eius Jonas Paulius II aukojo \u0161v. Mi\u0161ias Kry\u017ei\u0173 kalne ir lank\u0117si \u0160iluvoje.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">1998 m. prezidentas Valdas Adamkus sudar\u0117 tarptautin\u0119 komisij\u0105 naci\u0173 ir sovietinio okupacini\u0173 re\u017eim\u0173 nusikaltimams Lietuvoje \u012fvertinti.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">2000 m. Niujorke, Jungtini\u0173 Taut\u0173 T\u016bkstantme\u010dio susitikime, kalb\u0105 sak\u0117 prezidentas Valdas Adamkus.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">2001 m. Vilniuje atidarytas Rom\u0173 visuomen\u0117s centras.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">2004 m. Japonijoje vykusiame Pasaulio nudegim\u0173 traum\u0173 kongrese Kauno medicinos universiteto docento Ry\u010dio Rimdeikos prane\u0161imas apie nudegim\u0173 traumatizm\u0105 Lietuvoje bei prevencijos priemones buvo pripa\u017eintas geriausiu ir peln\u0117 pirm\u0105j\u0105 viet\u0105.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">2006 m. akademikui Jonui Kubiliui sostin\u0117s Rotu\u0161\u0117je \u012fteiktos Vilniaus garb\u0117s pilie\u010dio regalijos.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">2009 m. Trak\u0173 \u0161v\u010d. Mergel\u0117s Marijos Apsilankymo ba\u017eny\u010dios 600 met\u0173 proga i\u0161kilmingai pa\u0161ventinta \u0161iai datai atminti skirta lietos bronzos auksuota plaket\u0117. Antano Vai\u010dekausko sukurtoje plaket\u0117je pavaizduota Trak\u0173 parapin\u0117 ba\u017eny\u010dia ir garsusis Trak\u0173 Dievo motinos paveikslas. Ji pritvirtinta prie sienos ba\u017eny\u010dios viduje.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">2014 m. eidamas 87-uosius metus mir\u0117 gamtininkas profesorius Ri\u010dardas Kazlauskas.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">2018 m. Australijoje, eidamas 96-uosius, mir\u0117 Lietuvos baleto \u017einovas ir mecenatas, vienas i\u0161 ten veikian\u010dios Lietuvos baleto bi\u010diuli\u0173 draugijos steig\u0117j\u0173 architektas Jurgis \u017dalkauskas.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">2018 m. did\u017eiausia pasaulyje klubin\u0117 labdaros organizacija LIONS inauguravo Alytaus LIONS moter\u0173 klub\u0105, did\u017eiausi\u0105 d\u0117mes\u012f sutelk\u0119s ties pagrindiniu savo projektu &#8211; Multisensorin\u0117s klinikos \u012frengimu Alytaus mieste. Klubas taip pat remia akluosius ir silpnaregius.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">2019 m. eidamas 83-iuosius metus mir\u0117 Lietuvos ra\u0161ytoj\u0173 ir \u017eurnalist\u0173 s\u0105jung\u0173 narys, istorikas, pedagogas, humanitarini\u0173 moksl\u0173 daktaras Rimantas Mar\u010d\u0117nas.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">2020 m. eidamas 93-iuosius metus mir\u0117 ra\u0161ytojas, \u017eurnalistas, redaktorius Kostas Kaukas.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">\u0160i\u0105 dien\u0105 pasaulyje:<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">1533 m. gim\u0117 b\u016bsimoji Anglijos karalien\u0117 El\u017ebieta I. B\u016bdama Henriko VIII ir jo antrosios \u017emonos dukra, ji Anglij\u0105 vald\u0117 nuo 1558 iki 1603 met\u0173 ir pagars\u0117jo kaip viena i\u0161kiliausi\u0173 Anglijos monarchi\u0173.<\/p>\n<p>1548 m. po gimdymo mir\u0117 \u0161e\u0161toji ir paskutin\u0117 Anglijos karaliaus Henriko VIII \u017emona Katerina Par.<\/p>\n<p>1812 m. per Borodino m\u016b\u0161\u012f Napoleono armija sutriu\u0161kino generolo Kutuzovo vadovaujam\u0105 Rusijos armij\u0105. Po savait\u0117s Napoleonas \u012f\u017eeng\u0117 \u012f u\u017e 70 kilometr\u0173 esan\u010di\u0105 Maskv\u0105.<\/p>\n<p>1822 m. Brazilija paskelb\u0117 apie nepriklausomyb\u0119 nuo Portugalijos.<\/p>\n<p>1830 m. gim\u0117 rus\u0173 ra\u0161ytojas Aleksandras Kuprinas.<\/p>\n<p>1860 m. Giusepp\u0117s Garibaldio vadovaujami \u201eraudonmar\u0161kiniai&#8221; per kar\u0105 Italijoje su austr\u0173 okupantais u\u017egrob\u0117 Neapolio miest\u0105.<\/p>\n<p>1901 m. pasira\u0161ius Pekino protokol\u0105 Kinijoje baig\u0117si vadinamasis boksinink\u0173 sukilimas, kurio dalyviai siek\u0117 i\u0161vyti i\u0161 \u0161alies u\u017esienie\u010dius. Kinija \u012fsipareigojo u\u017esienio valstyb\u0117ms atlyginti sukil\u0117li\u0173 padaryt\u0105 \u017eal\u0105.<\/p>\n<p>1914 m. gim\u0117 JAV fizikas Jamesas Alfredas Van Allenas, atrad\u0119s dvi \u017dem\u0119 supan\u010dias radiacijos zonas.<\/p>\n<p>1930 m. gim\u0117 b\u016bsimasis Belgijos karalius Boduenas I. \u012e sost\u0105 po t\u0117vo Leopoldo III mirties jis \u012f\u017eeng\u0117 1951 metais.<\/p>\n<p>1945 m. i\u0161leista pirmoji \u0161ved\u0173 ra\u0161ytojos Astridos Lindgren knyga \u201ePep\u0117 Ilgakojin\u0117&#8221;. Ji i\u0161versta \u012f 71 pasaulio kalb\u0105.<\/p>\n<p>1949 m. mir\u0117 Meksikos tapytojas Jose Clemente Orozcas. Jis laikomas vienu \u012f\u017eymiausi\u0173 XX am\u017eiaus sienos tapybos k\u016br\u0117j\u0173.<\/p>\n<p>1953 m. Nikita Chru\u0161\u010diovas buvo i\u0161rinktas TSKP CK pirmuoju sekretoriumi ir \u0117m\u0117 \u012f savo rankas faktinio TSRS vadovo vald\u017ei\u0105.<\/p>\n<p>1961 m. Joaonas Goulartas tapo Brazilijos prezidentu.<\/p>\n<p>1978 m. nuo per didel\u0117s vaist\u0173 doz\u0117s mir\u0117 Did\u017eiosios Britanijos roko grup\u0117s \u201eThe Who&#8221; b\u016bgnininkas Keith\u2018as Moonas.<\/p>\n<p>1986 m. nes\u0117kmingai m\u0117ginta pasik\u0117sinti \u012f buvus\u012f \u010cil\u0117s diktatori\u0173 generol\u0105 August\u0105 Pinochet\u0105.<\/p>\n<p>1986 m. Keiptauno arkivyskupu \u012f\u0161ventintas vyskupas Desmondas Tutu. Jis tapo pirmuoju juodaod\u017eiu Piet\u0173 Afrikos anglikon\u0173 vadovu.<\/p>\n<p>1993 m. \u0161e\u0161ios buvusios sovietin\u0117s respublikos &#8211; Rusija, Baltarusija, Kazachstanas, Uzbekistanas, Arm\u0117nija ir Tad\u017eikistanas &#8211; pasira\u0161\u0117 susitarim\u0105 d\u0117l Rusijos rublio, kaip bendros valiutos, i\u0161saugojimo.<\/p>\n<p>1997 m. emigracijoje Maroke mir\u0117 buv\u0119s Zairo, dabar Kongo Demokratin\u0117s Respublikos, diktatorius Mobutu Ses\u0117 Seko.<\/p>\n<p>1998 m. amerikietis Larry Page\u2018as ir i\u0161 Rusijos kil\u0119s Sergey\u2018us Brinas \u012fk\u016br\u0117 \u201eGoogle&#8221;.<\/p>\n<p>1999 m. At\u0117nus sukr\u0117t\u0117 5,9 balo pagal Richterio skal\u0119 \u017eem\u0117s dreb\u0117jimas. \u017duvo 139 \u017emon\u0117s.<\/p>\n<p>2000 m. Kubos lyderis Fidelis Castras paspaud\u0117 rank\u0105 JAV prezidentui Billui Clintonui. Manoma, kad tai buvo pirmas kartas, kai komunistin\u0117s salos vadovas, at\u0117j\u0119s \u012f vald\u017ei\u0105 po 1959 met\u0173 revoliucijos, pasisveikino su JAV prezidentu.<\/p>\n<p>2005 m. Egipte pirm\u0105 kart\u0105 surengti prezidento rinkimai.<\/p>\n<p>2011 m. per l\u0117ktuvo avarij\u0105 Rusijoje \u017euvo 43 \u017emon\u0117s, \u012fskaitant beveik visus Jaroslavlio ledo ritulio komandos \u201eLokomotiv&#8221; narius.<\/p>\n<p>2017 m. Meksik\u0105 supurt\u0117 8,2 balo stiprumo \u017eem\u0117s dreb\u0117jimas, pra\u017eudydamas ma\u017eiausiai 90 \u017emoni\u0173. Tai buvo stipriausias per \u0161imtmet\u012f Meksikai smog\u0119s \u017eem\u0117s dreb\u0117jimas.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"\u00a0 Savo vardadienius \u0161iandien \u0161ven\u010dia Bartas, Barten\u0117, Bart\u0117, Bartys, Palma, Palmyra, Pulcherija, Pulkerija, Regina, R\u0117da. Rugs\u0117jo 7-oji \u2013&hellip;\n","protected":false},"author":2,"featured_media":270877,"comment_status":"","ping_status":"","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":"","_share_on_mastodon":"0"},"categories":[15],"tags":[25,30,31,4782,16759,34,35,24,186,189,2500,188,7504,32,33,37,39,36,38,40,23,22,44,28,29,184,193,26,27,185,74,75,76],"class_list":["post-270876","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","category-pasaulis","tag-antrastes","tag-breaking-news","tag-breakingnews","tag-dangaus","tag-datos","tag-featured-news","tag-featurednews","tag-headlines","tag-idomybes","tag-istorija","tag-ivairybes","tag-ivykiai","tag-kunai","tag-latest-news","tag-latestnews","tag-lietuva","tag-lietuviu","tag-lithuania","tag-lithuanian","tag-lt","tag-naujienos","tag-news","tag-pasaulis","tag-populiariausios-naujienos","tag-populiariausiosnaujienos","tag-rugsejis","tag-savaite","tag-top-stories","tag-topstories","tag-vardadieniai","tag-world","tag-world-news","tag-worldnews"],"share_on_mastodon":{"url":"https:\/\/pubeurope.com\/@lt\/117228546400993533","error":""},"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/270876","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=270876"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/270876\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/270877"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=270876"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=270876"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=270876"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}