Pasak klimatologo, rugpj\u016b\u010dio pabaigoje Lietuv\u0105 nusiaubusi audra savaime n\u0117ra klimato kaitos padarinys, ta\u010diau klimato poky\u010diai gali sudaryti palankesnes s\u0105lygas da\u017enesniems ir intensyvesniems ekstremaliems rei\u0161kiniams.<\/p>\n
\u201eKylanti oro temperat\u016bra<\/a>, kuri geriausiai atsispindi did\u0117jan\u010dioje pasaulinio vandenyno pavir\u0161iaus temperat\u016broje, lems ir didesn\u012f garavim\u0105 bei labai dr\u0117gn\u0173 oro masi\u0173 da\u017enesn\u0119 advekcij\u0105 \u012f netropines platumas\u201c, \u2013 Eltai sak\u0117 G. Stank\u016bnavi\u010dius.<\/p>\n Anot jo, d\u0117l to Lietuvoje gali daug\u0117ti ret\u0173, ta\u010diau itin intensyvi\u0173 krituli\u0173, galin\u010di\u0173 sukelti staigius potvynius, \u017eem\u0117s \u016bkio naudmen\u0173 ar urbanizuot\u0173 teritorij\u0173 u\u017etvindymus.<\/p>\n \u201eKylanti temperat\u016bra sudarys s\u0105lygas kitiems labai intensyviems rei\u0161kiniams vystytis, tokiems kaip perk\u016bnijos<\/a>, kru\u0161a, \u0161kvalas bei viesulas\u201c, \u2013 pabr\u0117\u017e\u0117 klimatologas.<\/p>\n Lietuva tur\u0117t\u0173 daugiau d\u0117mesio skirti gamtin\u0117ms teritorijoms <\/p>\n G. Stank\u016bnavi\u010diaus teigimu, visi\u0161kai pasiruo\u0161ti visiems ekstremaliems gamtos rei\u0161kiniams n\u0117ra \u012fmanoma, ta\u010diau dal\u012f priemoni\u0173 galima \u012fgyvendinti gana greitai.<\/p>\n \u201eMatyt, niekas n\u0117ra pilnai pasiruo\u0161\u0119s \u012fvairiems kataklizmams\u201c, \u2013 pa\u017eym\u0117jo jis.<\/p>\n Kaip pavyzd\u012f klimatologas pateik\u0117 Japonij\u0105, kurioje, nepaisant grie\u017et\u0173 reikalavim\u0173 statiniams ir infrastrukt\u016brai, ne\u012fmanoma visi\u0161kai apsisaugoti nuo itin stipri\u0173 \u017eem\u0117s dreb\u0117jim\u0173.<\/p>\n Anot G. Stank\u016bnavi\u010diaus, Lietuvoje reik\u0117t\u0173 daugiau d\u0117mesio skirti gamtin\u0117ms teritorijoms \u2013 mi\u0161kams, pelk\u0117ms, nat\u016bralioms pievoms ir vandens telkiniams.<\/p>\n \u201ePavyzd\u017eiui, sustabdykime plynus kirtimus, tai did\u017eiul\u0117 b\u0117da\u201c, \u2013 ragino jis.<\/p>\n Pasak G. Stank\u016bnavi\u010diaus, sengir\u0117s, pelki\u0173 masyvai ir nat\u016bralios pievos padeda reguliuoti dr\u0117gm\u0117s apykait\u0105 \u2013 silpnina sausr\u0173 poveik\u012f, \u0161velnina potvynius ir kaupia CO2.<\/p>\n Jis taip pat si\u016blo nat\u016bralizuoti kanalizuotas upi\u0173 ir upeli\u0173 atkarpas, ma\u017einti dirbam\u0173 lauk\u0173 plotus, juos skaidyti \u017ealiosiomis zonomis, atsisakyti monokult\u016br\u0173 bei didinti \u017ealiuosius plotus miestuose.<\/p>\n \u0160i vasara \u2013 artima normai <\/p>\n Klimatologas teigia, kad \u0161i\u0173 met\u0173 vasara Lietuvoje buvo gana \u012fprasta, ypa\u010d lyginant su Vakar\u0173 ir Vidurio Europa, kurioje fiksuotos intensyvios kar\u0161\u010dio bangos ir sausros.<\/p>\n Vis d\u0117lto, jo vertinimu, kylant vidutinei temperat\u016brai Lietuva ateityje taip pat gali susidurti su pana\u0161iais rei\u0161kiniais, nors j\u0173 intensyvumas ir mastas m\u016bs\u0173 regione, tik\u0117tina, b\u016bt\u0173 ma\u017eesnis.<\/p>\n Ruduo gali b\u016bti \u0161iltesnis ir dr\u0117gnesnis <\/p>\n G. Stank\u016bnavi\u010dius pabr\u0117\u017eia, kad ilgalaiki\u0173 or\u0173 prognozi\u0173 patikimumas yra ribotas. Visgi dabartiniai modeliai, pasak jo, leid\u017eia tik\u0117tis, kad rugs\u0117jis bus artimas klimatinei normai, ta\u010diau grei\u010diausiai dr\u0117gnesnis nei \u012fprastai.<\/p>\n Spalis, bent jau pirmoje m\u0117nesio pus\u0117je, prognozuojamas \u0161iltesnis ir sausesnis.<\/p>\n Viso rudens temperat\u016bros vidurkis, anot klimatologo, tur\u0117t\u0173 b\u016bti didesnis u\u017e klimatin\u0119 norm\u0105, ta\u010diau skirtumas netur\u0117t\u0173 vir\u0161yti 0,5\u20131 laipsnio Celsijaus.<\/p>\n Apie art\u0117jan\u010di\u0105 \u017eiem\u0105, anot klimatologo, kalb\u0117ti dar anksti, ta\u010diau kai kurie signalai leid\u017eia manyti, kad ji Baltijos regione ir beveik visoje Europoje<\/a> gali b\u016bti \u0161iltesn\u0117 u\u017e daugiamet\u0119 norm\u0105. Vienas i\u0161 toki\u0173 veiksni\u0173 \u2013 stipr\u0117jantis El Ninjo rei\u0161kinys, kurio poveikis Europoje pasirei\u0161kia su dideliu v\u0117lavimu.<\/p>\n ELTA primena, kad per rugpj\u016b\u010dio 22 d. Lietuv\u0105 u\u017eklupusi\u0105 audr\u0105 daugelyje \u0161alies viet\u0173 virto med\u017eiai, \u017euvo vienas \u017emogus, dar keturi buvo su\u017eeisti.\u00a0<\/p>\n Piko metu elektros tiekimas buvo sutrik\u0119s daugiau kaip 268 t\u016bkst. ESO klient\u0173, o elektros tinkle u\u017efiksuota daugiau kaip 11 t\u016bkst. pa\u017eeidim\u0173.<\/p>\n D\u0117l audros padarini\u0173 ir \u016bkinink\u0173 patirt\u0173 nuostoli\u0173 Vyriausyb\u0117 paskelb\u0117 valstyb\u0117s lygio ekstremali\u0105j\u0105 situacij\u0105.<\/p>\n Draudikai d\u0117l audros jau registravo beveik 14 t\u016bkst. draud\u017eiam\u0173j\u0173 \u012fvyki\u0173, o j\u0173 apskai\u010diuota bendra padaryta \u017eala vir\u0161ija 13 mln. eur\u0173.<\/p>\n Kvie\u010diame atrasti nauj\u0105 tv3.lt turin\u012f! Nuo \u0161iol portale j\u016bs\u0173 laukia ne tik kasdien nauji testai<\/a>, bet ir kry\u017eia\u017eod\u017eiai <\/a>\u2013 i\u0161bandykite savo \u017einias, spr\u0119skite ir smagiai praleiskite laik\u0105. <\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"Pasak klimatologo, rugpj\u016b\u010dio pabaigoje Lietuv\u0105 nusiaubusi audra savaime n\u0117ra klimato kaitos padarinys, ta\u010diau klimato poky\u010diai gali sudaryti palankesnes…\n","protected":false},"author":2,"featured_media":270919,"comment_status":"","ping_status":"","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":"","_share_on_mastodon":"0"},"categories":[13],"tags":[39064,25,30,31,57,43,34,35,55,48,24,54,51,49,50,32,33,37,39,36,38,40,45,23,22,44,28,29,53,42,56,47,26,27,41,46,58,52],"class_list":["post-270918","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","category-lietuva","tag-2026-09-06-093800","tag-antrastes","tag-breaking-news","tag-breakingnews","tag-daiktai","tag-dienos-kronika","tag-featured-news","tag-featurednews","tag-gatves-tekstai","tag-gyvenimas","tag-headlines","tag-interneto-pievos","tag-keliones","tag-kultura","tag-laisvalaikis","tag-latest-news","tag-latestnews","tag-lietuva","tag-lietuviu","tag-lithuania","tag-lithuanian","tag-lt","tag-mokslas-ir-it","tag-naujienos","tag-news","tag-pasaulis","tag-populiariausios-naujienos","tag-populiariausiosnaujienos","tag-projektai","tag-rinktiniai-tekstai","tag-simtmecio-portalas","tag-sportas","tag-top-stories","tag-topstories","tag-tv3-lt","tag-verslas","tag-video","tag-zaidimai"],"share_on_mastodon":{"url":"","error":"Validation failed: Text character limit of 500 exceeded"},"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/270918","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=270918"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/270918\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/270919"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=270918"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=270918"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=270918"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}