Padid\u0117j\u0119s cholesterolio kiekis, deja, yra labai da\u017ena problema. Tai pavojinga, nes kraujo riebalai gali u\u017ekim\u0161ti kraujagysles ir sukelti \u0161irdies sm\u016bg\u012f.<\/p>\n
Padid\u0117j\u0119s cholesterolio kiekis nesukelia joki\u0173 akivaizd\u017ei\u0173 simptom\u0173. Jei \u017emogus neseniai neatliko kraujo tyrimo arba nepatyr\u0117 sveikatos problem\u0173, tik\u0117tina, kad jis apskritai ne\u017eino, koks yra cholesterolio kiekis jo kraujyje.<\/p>\n
Jei atlikus tyrimus yra pagrindo nerimui, gydytojas gali rekomenduoti cholesterolio kiek\u012f ma\u017einan\u010dius vaistus, pavyzd\u017eiui, statinus.<\/p>\n
Ta\u010diau yra ir gera \u017einia: statin\u0173 reikia ne visiems. Jei cholesterolio kiekis n\u0117ra labai auk\u0161tas ir n\u0117ra konkre\u010dios medicinin\u0117s prie\u017easties juos vartoti, cholesterol\u012f galima ma\u017einti ir nat\u016braliais b\u016bdais.<\/p>\n
Pirmasis b\u016bdas, ko gero, nenustebins \u2013 fizinis aktyvumas. 2013 metais paskelbtame tyrime teigiama, kad aerobiniai pratimai, tokie kaip b\u0117gimas ar va\u017ein\u0117jimas dvira\u010diu, gali ma\u017edaug 5 proc. suma\u017einti \u201eblogojo\u201c cholesterolio kiek\u012f ir tiek pat padidinti \u201egerojo\u201c cholesterolio kiek\u012f.<\/p>\n
Taip pat patariama mesti r\u016bkyti. Gerai \u017einoma, kad cigare\u010di\u0173 d\u016bmai didina \u201eblogojo\u201c cholesterolio kiek\u012f ir \u017eal\u0105 sveikatai, ta\u010diau 2019 metais paskelbtas tyrimas parod\u0117, kad pana\u0161\u0173 poveik\u012f gali tur\u0117ti ir elektronini\u0173 cigare\u010di\u0173 vartojimas.<\/p>\n
Vis d\u0117lto geriausias b\u016bdas pagerinti cholesterolio rodiklius \u2013 pakeisti mityb\u0105. Taip teigia Londono universiteto koled\u017eo akademinis kardiologas Riyazas Patelas.<\/p>\n
Tikriausiai galima nesunkiai nusp\u0117ti, kokie produktai n\u0117ra cholesterolio draugai. Vis daugiau tyrim\u0173 rodo, kad sveikatai kenkia \u012fvair\u016bs kepiniai, perdirbta m\u0117sa ir riebus maistas. Norint pagerinti cholesterolio rodiklius, \u0161iuos produktus geriau palikti parduotuv\u0117s lentynoje.<\/p>\n
Ta\u010diau kai kurie si\u016blomi mitybos poky\u010diai gali nustebinti.<\/p>\n
Gerasis ir blogasis cholesterolis<\/p>\n
Prie\u0161 kalbant apie galimus mitybos poky\u010dius, svarbu suprasti, kad pats cholesterolis n\u0117ra blogas. Jis b\u016btinas, kad organizmas gal\u0117t\u0173 normaliai funkcionuoti.<\/p>\n
\u0160i med\u017eiaga aptinkama visame organizme ir yra svarbi l\u0105steli\u0173 membran\u0173 sudedamoji dalis. Ji padeda gaminti tokius hormonus kaip testosteronas ir estrogenas. Cholesterolis taip pat svarbus vitamino D ir tul\u017eies r\u016bg\u0161\u010di\u0173 gamybai, o \u0161ios padeda skaidyti maist\u0105.<\/p>\n
Problema kyla tuomet, kai organizme yra per daug tam tikros cholesterolio r\u016b\u0161ies \u2013 ma\u017eo tankio lipoprotein\u0173 (MTL), vadinamojo \u201eblogojo\u201c cholesterolio.<\/p>\n
\u201eSvarbu suprasti, kuri cholesterolio dalis yra padid\u0117jusi, \u2013 sako R. Patelas. \u2013 Riebalin\u0117s kilm\u0117s cholesterolis negali laisvai plaukioti kraujyje. Jis turi b\u016bti supakuotas \u012f daleles, vadinamas cholesterolio lipoproteinais.\u201c<\/p>\n
\u0160iuos lipoproteinus galima \u012fsivaizduoti kaip ma\u017eus pristatymo automobilius, kurie po organizm\u0105 gabena cholesterol\u012f. MTL cholesterol\u012f i\u0161 kepen\u0173 gabena \u012f krauj\u0105, o didelio tankio lipoproteinai (DTL), vadinamasis \u201egerasis\u201c cholesterolis, j\u012f i\u0161 kraujo nugabena \u012f kepenis.<\/p>\n
Ta\u010diau MTL cholesterolis n\u0117ra pats geriausias vairuotojas. Keliaudamas kraujagysl\u0117mis jis gali atsitrenkti \u012f j\u0173 vidin\u012f sluoksn\u012f \u2013 endotel\u012f.<\/p>\n
Sveikoms kraujagysl\u0117ms tai netur\u0117t\u0173 sukelti problem\u0173. Ta\u010diau jei jos pa\u017eeistos d\u0117l auk\u0161to kraujosp\u016bd\u017eio, r\u016bkymo, oro tar\u0161os, sen\u0117jimo, u\u017edegimo ar kit\u0173 veiksni\u0173, MTL cholesterolis gali \u012fstrigti kraujagysl\u0117s sienel\u0117je.<\/p>\n
Tuomet ant jo ima kauptis aterosklerozin\u0117s plok\u0161tel\u0117s. \u201e\u0160irdies sm\u016bgis \u012fvyksta tada, kai dalis plok\u0161tel\u0117s \u012ftr\u016bksta, ant jos susidaro kre\u0161ulys ir u\u017ekem\u0161a arterij\u0105, \u2013 sako R. Patelas. \u2013 Tod\u0117l plok\u0161teli\u0173 susidarymas yra problema.\u201c<\/p>\n
Produktai, kuri\u0173 verta \u012ftraukti \u012f mityb\u0105<\/p>\n
Dabar, kai \u017einome pagrindinius faktus apie cholesterol\u012f ir kod\u0117l nereik\u0117t\u0173 leisti MTL cholesterolio \u201evairuotojui\u201c siaut\u0117ti kraujagysl\u0117se, kyla klausimas: kokie produktai gali pad\u0117ti palaikyti sveik\u0105 cholesterolio kiek\u012f?<\/p>\n
\u201eAvi\u017eos yra labai geras b\u016bdas nat\u016braliai suma\u017einti cholesterolio kiek\u012f, \u2013 sako R. Patelas. \u2013 Viskas susij\u0119 su skaidulomis. Avi\u017eose yra tirpi\u0173j\u0173 skaidul\u0173, kurios ma\u017eina cholesterolio kiek\u012f.\u201c<\/p>\n
Tirpi\u0173j\u0173 skaidul\u0173 taip pat yra viso gr\u016bdo produktuose, l\u0119\u0161iuose, pupel\u0117se, dar\u017eov\u0117se, vaisiuose, rie\u0161utuose ir s\u0117klose. Jos gali \u017earnyne prisijungti prie su maistu gaunamo cholesterolio ir taip u\u017ekirsti keli\u0105 jo patekimui \u012f krauj\u0105.<\/p>\n
\u201eKitas dalykas \u2013 steroliai ir stanoliai, \u2013 priduria R. Patelas. \u2013 Tai augalin\u0117s kilm\u0117s junginiai, kuri\u0173 yra praturtintuose jogurtuose, tepamuose riebaluose ir maisto papilduose. Organizmas juos supainioja su cholesteroliu.\u201c<\/p>\n
Kai su maistu gauname cholesterolio, \u017earnyne esantys receptoriai j\u012f atpa\u017e\u012fsta ir padeda \u012fsisavinti \u012f krauj\u0105.<\/p>\n
Steroliai ir stanoliai gali \u201eapgauti\u201c \u0161iuos receptorius ir b\u016bti \u012fsisavinami vietoj cholesterolio. D\u0117l to daugiau cholesterolio pa\u0161alinama i\u0161 organizmo, o \u012f krauj\u0105 jo patenka ma\u017eiau.<\/p>\n
\u201eTai tikriausiai yra geriausias nemedikamentinis b\u016bdas suma\u017einti cholesterolio kiek\u012f \u2013 paprastai ma\u017edaug 10 proc., \u2013 sako R. Patelas. \u2013 Jie gana veiksmingi.\u201c<\/p>\n
Ko geriau atsisakyti?<\/p>\n
Taigi \u017einome, koki\u0173 produkt\u0173 verta \u012ftraukti \u012f savo mityb\u0105. O k\u0105 daryti su \u201eblogaisiais\u201c produktais, kurie gali didinti cholesterolio kiek\u012f? Ar j\u0173 reik\u0117t\u0173 visi\u0161kai atsisakyti?<\/p>\n
Kadaise net paprastas kiau\u0161inio trynys cholesterolio bijantiems \u017emon\u0117ms keldavo siaub\u0105. Nors kiau\u0161iniuose i\u0161 ties\u0173 yra nema\u017eai su maistu gaunamo cholesterolio, d\u0117l poros virt\u0173 kiau\u0161ini\u0173 su skrebu\u010diu panikuoti nereikia.<\/p>\n
\u201eSu maistu gaunamas cholesterolis n\u0117ra tas pats, kas kraujyje cirkuliuojantis cholesterolis. Tai labai ai\u0161ku, \u2013 sako R. Patelas. \u2013 Anks\u010diau sakydavome, kad daug cholesterolio turintys produktai yra blogi, nes jie didina cholesterolio kiek\u012f. Tai netiesa.\u201c<\/p>\n
I\u0161 ties\u0173 apie 80 proc. organizme cirkuliuojan\u010dio cholesterolio pagamina kepenys, o ne yra gaunama tiesiogiai su maistu.<\/p>\n
Ta\u010diau tai nerei\u0161kia, kad maistas neturi netiesioginio poveikio MTL cholesterolio kiekiui. Pavyzd\u017eiui, tam tikri produktai gali sutrikdyti kepen\u0173 geb\u0117jim\u0105 reguliuoti cholesterolio kiek\u012f kraujyje.<\/p>\n
Kai kurie maisto produktai kei\u010dia kepen\u0173 veikl\u0105.<\/p>\n
Pavyzd\u017eiui, sotieji riebalai. J\u0173 yra riebioje ir perdirbtoje m\u0117soje, svieste, s\u016bryje, kepiniuose, gruzdintame maiste ir kokos\u0173 aliejuje. Didesnis so\u010di\u0173j\u0173 riebal\u0173 kiekis mityboje siejamas su didesniu MTL cholesterolio kiekiu kraujyje.<\/p>\n
\u201eTarkime, valgote labai daug kepini\u0173, kuriuose gausu so\u010di\u0173j\u0173 riebal\u0173, \u2013 sako R. Patelas. \u2013 Kai \u0161ie sotieji riebalai \u012fsisavinami, jie trukdo kepenims pa\u0161alinti MTL cholesterol\u012f, tod\u0117l jo kiekis kraujyje did\u0117ja.\u201c<\/p>\n
Cukrus taip pat gali paveikti cholesterolio rodiklius \u2013 jis skatina kepenis gaminti daugiau MTL ir ma\u017eiau DTL cholesterolio.<\/p>\n
Ar d\u0117l to tur\u0117tume visam laikui atsisakyti kepini\u0173 ir cukraus ir valgyti vien avi\u017eas? Ne. Per didelis nukrypimas \u012f bet kuri\u0105 pus\u0119 gali tur\u0117ti neigiam\u0105 ir nenusp\u0117jam\u0105 poveik\u012f sveikatai.<\/p>\n
Pasak R. Patelo, atsakymas \u2013 sveika, \u012fvairi ir subalansuota mityba.<\/p>\n
Itin perdirbti produktai, sotieji riebalai ir cukrus gali prisid\u0117ti prie u\u017edegiminio kraujagysli\u0173 pa\u017eeidimo. Jie taip pat gali padidinti rizik\u0105 susirgti med\u017eiag\u0173 apykaitos ligomis, pavyzd\u017eiui, antrojo tipo cukriniu diabetu, o \u0161is savo ruo\u017etu didina \u0161irdies lig\u0173 rizik\u0105.<\/p>\n
\u201eTikriausiai optimaliausia yra tiesiog valgyti visk\u0105 saikingai\u201c, \u2013 apibendrina R. Patelas.<\/p>\n
Parengta pagal \u201eScience Focus\u201c inf.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"Padid\u0117j\u0119s cholesterolio kiekis, deja, yra labai da\u017ena problema. Tai pavojinga, nes kraujo riebalai gali u\u017ekim\u0161ti kraujagysles ir sukelti…\n","protected":false},"author":2,"featured_media":271443,"comment_status":"","ping_status":"","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":"","_share_on_mastodon":"0"},"categories":[6],"tags":[25,30,31,34,35,24,32,33,37,39,36,38,40,23,22,28,29,26,27],"class_list":["post-271442","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","category-antrastes","tag-antrastes","tag-breaking-news","tag-breakingnews","tag-featured-news","tag-featurednews","tag-headlines","tag-latest-news","tag-latestnews","tag-lietuva","tag-lietuviu","tag-lithuania","tag-lithuanian","tag-lt","tag-naujienos","tag-news","tag-populiariausios-naujienos","tag-populiariausiosnaujienos","tag-top-stories","tag-topstories"],"share_on_mastodon":{"url":"https:\/\/pubeurope.com\/@lt\/117232262620353609","error":""},"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/271442","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=271442"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/271442\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/271443"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=271442"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=271442"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=271442"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}