Beveik visi vieningai pasisak\u0117, kad reikia, ta\u010diau kai kurie pasteb\u0117jo, kad negalima i\u0161skirti vienos kalbos, nes kaip tada Europos Tarybai pasiai\u0161kintume, kod\u0117l mums nekli\u016bna, pavyzd\u017eiui, mokyklos lenk\u0173 kalba?<\/p>\n
Diskusijos iniciatorius, komiteto narys Darius Jakavi\u010dius sak\u0117, kad id\u0117ja j\u0105 surengti kilo su\u017einojus, jog Latvija 2018 m., o Estija – 2023 m. prad\u0117jo \u0161vietimo reform\u0105 d\u0117l mokykl\u0173, kuriose mokoma rus\u0173 kalba.<\/p>\n
\u0160i\u0173 \u0161ali\u0173 reformos apima keli\u0173 met\u0173 laikotarp\u012f, kuris reikalingas rusakalbi\u0173 mokykloms pereiti prie mokymo valstybine kalba, paliekant teis\u0119 tik mokytis gimtosios kalbos.<\/p>\n
Ir politin\u0117 prie\u017eastis<\/p>\n
Sostin\u0117s savivaldyb\u0117s \u0160vietimo reikal\u0173 komiteto pirmininkas Vytautas Vaitiek\u016bnas akcentavo, kad miestas siekia, jog kuo daugiau vaik\u0173 ugdyt\u0173si lietuvi\u0173 kalba.<\/p>\n
\u201eNemokydami lietuvi\u0161kai mes ribojame vaik\u0173 galimybes gauti norim\u0105 i\u0161silavinim\u0105, gauti konkurencing\u0105 darb\u0105, pl\u0117toti savo socialin\u012f rat\u0105, pilnai save realizuoti, jaustis visaver\u010diais valstyb\u0117s pilie\u010diais. Ne pagrindinis argumentas, bet negalime ignoruoti geopolitini\u0173 gr\u0117smi\u0173 konteksto, prie\u0161i\u0161ko kult\u016brinio ir informacinio lauko”, – kalb\u0117jo V.Vaitiek\u016bnas, anot kurio, rusi\u0161kai besimokantys prie\u0161i\u0161kai propagandai lengviau pasiduoda, ypa\u010d ankstyvajame am\u017eiuje. Jis pabr\u0117\u017e\u0117, kad besimokan\u010di\u0173 rus\u0173 kalba brandos egzamin\u0173 vidurkiai yra gerokai ma\u017eesni nei besimokan\u010di\u0173 lietuvi\u0161kai.<\/p>\n
Kalti politikai<\/p>\n
Savo ruo\u017etu Kauno tarptautin\u0117s gimnazijos direktorius Erikas Gri\u0161kevi\u010dius sako, kad d\u0117l esamos situacijos kalti teis\u0117s aktus priimin\u0117jantys \u0161alies politikai.<\/p>\n
\u201eA\u0161 turiu \u0161i\u0173 met\u0173 ministerijos patvirtint\u0105 ugdymo plan\u0105, kuriame numatyta, kad tautini\u0173 ma\u017eum\u0173 mokyklose, pirmoje klas\u0117je lietuvi\u0173 kalbai yra skiriamos penkios pamokos, antroje – keturios, tre\u010dioje – penkios ir ketvirtoje – penkios.<\/p>\n
Tuo metu lietuvi\u0161kose mokyklose atitinkamai a\u0161tuonios, septynios, septynios ir septynios. Tai mes i\u0161 karto patys, rengdami teisinius aktus, tokio tipo mokykloms u\u017eprogramuojame mil\u017eini\u0161k\u0105 skirtum\u0105, kuris po ketveri\u0173 met\u0173 buvimo mokykloje padaro nema\u017e\u0105 atskirt\u012f tarp toki\u0173 mokykl\u0173 vaik\u0173”, – akcentavo jis.<\/p>\n
E.Gri\u0161kevi\u010diaus teigimu, siekiant suma\u017einti atskirt\u012f tarp lietuvi\u0161kose ir tautini\u0173 ma\u017eum\u0173 mokyklose besimokan\u010di\u0173 vaik\u0173, reik\u0117t\u0173 bent jau pradiniame ugdymo etape suvienodinti pamok\u0173 lietuvi\u0173 kalba skai\u010di\u0173 vis\u0173 tip\u0173 mokyklose.<\/p>\n
Gerieji pavyzd\u017eiai<\/p>\n
\u0160aki\u0173 rajono savivaldyb\u0117s \u0160vietimo, kult\u016bros ir sporto skyriaus ved\u0117jas Darius A\u0161trauskas akcentavo, kad ir rusakalbiai, jei yra suinteresuoti mokytis lietuvi\u0173 kalbos, gali pasiekti labai daug. Jis pateik\u0117 kelis geruosius pavyzd\u017eius rajone. Tiesa, kalb\u0117jo tik apie ukrainie\u010dius, kuri\u0173 rajono mokyklose yra per 40, nors piko metu buvo apie 200.<\/p>\n
Dvi ses\u0117s atvyko \u012f 9 klas\u0119 visi\u0161kai nemok\u0117damos lietuvi\u0161kai, j\u0105 per 4 metus kuo puikiausiai pramoko, i\u0161laik\u0117 lietuvi\u0173 kalbos valstybin\u012f egzamin\u0105, o kitus – dar geriau nei daugelis moksleivi\u0173. Viena j\u0173 dabar Kaune studijuoja medicin\u0105.<\/p>\n
Pirmokas ukrainietis irgi visi\u0161kai nemok\u0117jo lietuvi\u0161kai, o 4 klas\u0117je rajono skaitov\u0173 konkurse, kur be jo dalyvavo vien lietuviai, savo am\u017eiaus grup\u0117je i\u0161kovojo II viet\u0105.<\/p>\n
Trys scenarijai<\/p>\n
Seimo \u0160vietimo ir mokslo komiteto vicepirmininkas Liutauras Kazlavickas tvirtino, kad dabartin\u0117 politika rusakalbius stumia \u012f socialin\u0119 atskirt\u012f. Pasak jo, yra trys galimi scenarijai, kaip pagerinti situacij\u0105. Nuosaikiausias – didinti pamok\u0173, kuriose d\u0117stoma lietuvi\u0161kai, skai\u010di\u0173, antras – tik kai kurias pamokas vesti rusi\u0161kai, kad vaikai i\u0161saugot\u0173 savo kalbin\u012f identitet\u0105. Ta\u010diau, seim\u016bno teigimu, geriausia b\u016bt\u0173 rusi\u0161kai mokyklas palaipsniui transformuoti \u012f lietuvi\u0161kas, paliekant galimyb\u0119 rusi\u0161kai mokytis savaitgalin\u0117se mokyklose.<\/p>\n
Kod\u0117l tik rus\u0173?<\/p>\n
Vaiko teisi\u0173 apsaugos kontrolier\u0117 Edita \u017diobien\u0117 primin\u0117, kad dvi kadencijas dirbo ir Europos Tarybos Tautini\u0173 ma\u017eum\u0173 komitete. Ji akcentavo, kad pagal Tautini\u0173 ma\u017eum\u0173 konvencij\u0105 \u0161alys neprivalo tur\u0117t\u0173 tautini\u0173 ma\u017eum\u0173 mokykl\u0173 – u\u017etenka, kad vaikai b\u016bt\u0173 mokami savos kalbos, did\u017eiojoje valstybi\u0173 dalyje vedamos tik tautin\u0117s ma\u017eumos kalbos pamokos, kiti dalykai d\u0117stomi valstybine kalba.<\/p>\n
\u201eBe to, ne\u012fsivaizduoju, kod\u0117l kalbame tik apie rus\u0173 kalb\u0105. Kaip mes Europos Tarybai paai\u0161kinsime, kod\u0117l kalbame ne apie visas tautini\u0173 ma\u017eum\u0173 mokyklas?” – retori\u0161kai klaus\u0117 E.\u017diobien\u0117.<\/p>\n
Vyksta nurusinimas?<\/p>\n
\u012e diskusij\u0105 \u012fsipra\u0161\u0117 ir 4 vaik\u0173, besimokan\u010di\u0173 Naujosios Vilnios rusi\u0161kose ugdymo \u012fstaigose, t\u0117vas Aleksandr Visnap. Pasak jo, nuo pat ma\u017eum\u0117s vykdomas nurusinimas. Pavyzd\u017eiui, dar\u017eelyje, kur\u012f k\u0105 tik baig\u0117 jo dukra, u\u017edrausta steigti naujas rusakalbi\u0173 grupes.<\/p>\n
\u201eTada tuoj ir rusi\u0161k\u0173 pirm\u0173 klasi\u0173 nebeliks”, – apgailestavo A.Visnap.<\/p>\n
Ta\u010diau D.Jakavi\u010dius kontrargumentavo, kad kaip tik norima rusakalbiams pad\u0117ti. Be to, anot jo, pavyzd\u017eiui, Vokietijoje, kur rus\u0173 yra daug daugiau nei Lietuvoje, jie eina \u012f voki\u0161kas mokyklas, lietuviai daugelyje u\u017esienio valstybi\u0173 geriausiu atveju turi tik \u0161e\u0161tadienines lietuvi\u0161kas mokykl\u0117les.<\/p>\n
Skai\u010diai<\/p>\n
Nacionalin\u0117s \u0161vietimo agent\u016bros direktorius Simonas \u0160abanovas informavo, kad, \u012fskai\u010diuojant dvikalbes ir trikalbes mokyklas, mokykl\u0173, kur pamokos vedamos rus\u0173 kalba, i\u0161 viso yra 51. <\/p>\n
Daugiausiai rusi\u0161kai besimokan\u010di\u0173j\u0173 yra Vilniuje (11 183), Klaip\u0117doje (3 675), Visagine (986) ir Kaune (869). Net 75,87 proc. rus\u0173 kalba besimokan\u010di\u0173 yra Lietuvos pilie\u010diai, 14,76 proc. – Ukrainos, 5,89 – Baltarusijos, 2,07 proc. – Rusijos pilie\u010diai. <\/p>\n
Pasak jo, rus\u0173 kalba besimokan\u010di\u0173 moksleivi\u0173 pasiekimai yra ma\u017eesni, ta\u010diau es\u0105 skirtumas nedidelis.<\/p>\n
Faktai<\/p>\n
Dar pernai lapkrit\u012f po diskusij\u0173 su \u0161vietimo bendruomen\u0117s atstovais buvo parengti \u0160vietimo \u012fstatymo pakeitimai, susij\u0119 su lietuvi\u0173 kalbos ugdymui skirt\u0173 valand\u0173 skai\u010diaus didinimu tautini\u0173 ma\u017eum\u0173 mokyklose.<\/p>\n
Tuo metu buvo si\u016bloma, kad nuo 2025 m. rugs\u0117jo ugdymui lietuvi\u0173 kalba b\u016bt\u0173 skiriama 1 valanda per savait\u0119 daugiau – 6 valandos, nuo 2026 m. \u0161\u012f skai\u010di\u0173 planuojama padidinti iki 7 valand\u0173, o 2028 m. – iki 8 valand\u0173 per savait\u0119.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"\u00a0 Beveik visi vieningai pasisak\u0117, kad reikia, ta\u010diau kai kurie pasteb\u0117jo, kad negalima i\u0161skirti vienos kalbos, nes kaip…\n","protected":false},"author":2,"featured_media":27159,"comment_status":"","ping_status":"","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[6],"tags":[25,8097,30,31,34,35,8096,24,8095,8098,32,33,37,39,36,38,40,6534,23,22,28,29,8094,8100,26,27,4787,8099],"class_list":{"0":"post-27158","1":"post","2":"type-post","3":"status-publish","4":"format-standard","5":"has-post-thumbnail","7":"category-antrastes","8":"tag-antrastes","9":"tag-astrauskas","10":"tag-breaking-news","11":"tag-breakingnews","12":"tag-featured-news","13":"tag-featurednews","14":"tag-griskevicius","15":"tag-headlines","16":"tag-jakavicius","17":"tag-kazlavickas","18":"tag-latest-news","19":"tag-latestnews","20":"tag-lietuva","21":"tag-lietuviu","22":"tag-lithuania","23":"tag-lithuanian","24":"tag-lt","25":"tag-mokyklos","26":"tag-naujienos","27":"tag-news","28":"tag-populiariausios-naujienos","29":"tag-populiariausiosnaujienos","30":"tag-rusakalbes","31":"tag-sabanova","32":"tag-top-stories","33":"tag-topstories","34":"tag-vaitiekunas","35":"tag-ziobiene"},"share_on_mastodon":{"url":"https:\/\/pubeurope.com\/@lt\/115451701690570734","error":""},"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/27158","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=27158"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/27158\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/27159"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=27158"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=27158"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=27158"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}