Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas parei\u0161k\u0117, kad AfD pergal\u0117 jo vadovaujam\u0105 konservatyvi\u0105 Krik\u0161\u010dioni\u0173 demokrat\u0173 s\u0105jung\u0105 (CDU) sukr\u0117t\u0117 \u201eiki pat pamat\u0173\u201c, o jos pasekm\u0117s bus juntamos gerokai u\u017e Saksonijos-Anhalto rib\u0173.<\/p>\n
\u201eTai rinkim\u0173 rezultatas, kurio negalime tiesiog praleisti pro akis, tarsi nieko neb\u016bt\u0173 nutik\u0119\u201c, \u2013 pirmadien\u012f sak\u0117 F. Merzas.<\/p>\n
Anot kanclerio, tai buvo \u201edid\u017eiausias CDU pralaim\u0117jimas per daugel\u012f met\u0173, i\u0161 ties\u0173 per de\u0161imtme\u010dius\u201c.<\/p>\n
Sekmadien\u012f CDU ne tik prarado dal\u012f rink\u0117j\u0173, pasirinkusi\u0173 AfD, bet neteko daugiau nei pus\u0117s 2021 metais gaut\u0173 bals\u0173, o AfD savo dal\u012f buvusioje Ryt\u0173 Vokietijos \u017eem\u0117je per vien\u0105 rinkim\u0173 cikl\u0105 daugiau nei padvigubino \u2013 iki 44 proc.<\/p>\n
AfD jau anks\u010diau buvo tapusi did\u017eiausia opozicine j\u0117ga federaliniame parlamente Berlyne, tod\u0117l vis sunkiau teigti, kad jos populiarumas t\u0117ra regioninis, su pokomunistine Ryt\u0173 Vokietija susij\u0119s rei\u0161kinys. Did\u0117jant AfD populiarumui, CDU retorika migracijos klausimu taip pat pasislinko dar labiau \u012f de\u0161in\u0119.<\/p>\n
Kiekviena AfD pergal\u0117 \u017eemi\u0173 rinkimuose vis labiau i\u0161bando vadinam\u0105j\u0105 \u201eugniasien\u0119\u201c (vok. \u201eBrandmauer\u201c), kuria siekiama u\u017ekirsti keli\u0105 kra\u0161tutini\u0173 de\u0161ini\u0173j\u0173 ir itin nacionalistin\u0117ms partijoms, tokioms kaip AfD, prisijungti prie valdan\u010di\u0173j\u0173 koalicij\u0173. \u0160i\u0105 rib\u0105 tikrina ne tik politiniai principai, bet ir parlamentin\u0117 aritmetika, tod\u0117l kyla klausimas, kiek dar ilgai demokratiniu argumentu bus galima pagr\u012fsti \u0161ios \u201eugniasien\u0117s\u201c i\u0161laikym\u0105.<\/p>\n
Pana\u0161us klausimas kyla ir visai Europai. Briuselyje spaudim\u0105 patiria vadinamasis \u201ecordon sanitaire\u201c \u2013 Europos S\u0105jungos taikoma politin\u0117 u\u017ekarda prie\u0161 kra\u0161tutiniuosius de\u0161iniuosius, o jos atsparum\u0105 taip pat vis labiau tikrina parlamentini\u0173 viet\u0173 skai\u010dius.<\/p>\n
Trys grie\u017etos de\u0161in\u0117s politin\u0117s grup\u0117s Europos Parlamente kartu turi 196 vietas ir atstovauja partijoms i\u0161 daugiau nei tuzino ES valstybi\u0173 nari\u0173. Pagal viet\u0173 skai\u010di\u0173 jos kartu sudaro antr\u0105 pagal dyd\u012f Parlamento j\u0117g\u0105, nors \u0161ios trys grup\u0117s retai balsuoja kaip vienas blokas.<\/p>\n
Nors kra\u0161tutiniai de\u0161inieji teb\u0117ra atriboti nuo svarbiausi\u0173 ES post\u0173, jie jau kei\u010dia diskusijas d\u0117l migracijos, paramos Ukrainai ir vadinamojo \u201e\u017daliojo kurso\u201c, kuriuo siekiama klimato neutralumo. Nacionaliniu lygmeniu kra\u0161tutini\u0173 de\u0161ini\u0173j\u0173 partijos dabar vadovauja koalicijoms Italijoje ir \u010cekijoje, o Suomijoje, Kroatijoje, Slovakijoje ir \u0160vedijoje yra jaunesniosios koalicij\u0173 partner\u0117s.<\/p>\n
\u0160alyse, kuriose kra\u0161tutin\u0117 de\u0161in\u0117 vald\u017eios neturi, ji vis tiek daro \u012ftak\u0105 politin\u0117s darbotvark\u0117s riboms. Austrijos Laisv\u0117s partija (FP\u00d6) 2024 metais laim\u0117jo daugiausia bals\u0173 nacionaliniuose Austrijos rinkimuose, Geerto Wilderso Laisv\u0117s partija (PVV) Nyderland\u0173 parlamente teb\u0117ra vienas did\u017eiausi\u0173 blok\u0173, nors pernai \u017elugo jos koalicija, o Marine Le Pen vadovaujamas Nacionalinis samb\u016bris Pranc\u016bzijoje jau daugel\u012f met\u0173 i\u0161lieka nuosekliai populiariausia partija.<\/p>\n
Italijoje ministr\u0117 pirminink\u0117 Giorgia Meloni ketverius metus \u012frodin\u0117jo, kad partija, turinti postfa\u0161istines \u0161aknis, gali valdyti i\u0161 centro de\u0161in\u0117s nesukeldama finans\u0173 rink\u0173 nerimo. Vis d\u0117lto baland\u012f vyk\u0119 Vengrijos rinkimai parod\u0117, kad kra\u0161tutini\u0173 de\u0161ini\u0173j\u0173 pa\u017eanga n\u0117ra vienakrypt\u0117.<\/p>\n
P\u00e9teras Magyaras ir jo centro de\u0161in\u0117s partija \u201eTisza\u201c triu\u0161kinamai i\u0161st\u016bm\u0117 Viktoro Orb\u00e1no partij\u0105 \u201eFidesz\u201c, taip u\u017ebaigdami 16 met\u0173 trukus\u012f autoritarin\u012f valdym\u0105 ir parodydami, kad net ilgai \u012fsitvirtin\u0119 valdantieji gali pralaim\u0117ti. Ta\u010diau kra\u0161tutiniams de\u0161iniesiems neb\u016btina laim\u0117ti visur ir kiekvien\u0105 kart\u0105 \u2013 jie jau pakeit\u0117 s\u0105lygas, su kuriomis turi skaitytis ir prie\u0161 kurias rinkim\u0173 kampanijose turi kovoti pagrindin\u0117s Europos politin\u0117s partijos.<\/p>\n
Istori\u0161kai Europoje vyravusiam politiniam centrui vis didesn\u012f spaudim\u0105 daro ir u\u017esienio j\u0117gos. Tai jau ne vien Maskva, bet ir Va\u0161ingtonas bei MAGA jud\u0117jimas.<\/p>\n
Elonas Muskas prie\u0161 pra\u0117jusi\u0173 met\u0173 Vokietijos federalinius rinkimus i\u0161rei\u0161k\u0117 param\u0105 AfD ir pasirod\u0117 partijos kampanijos mitinge, kuriame parei\u0161k\u0117, kad ji \u201ei\u0161gelb\u0117s civilizacijos ateit\u012f\u201c. JAV viceprezidentas J. D. Vance\u2019as savo 2025 met\u0173 Miuncheno saugumo konferencijos kalboje tiesiogiai puol\u0117 Vokietijos \u201eugniasien\u0119\u201c prie\u0161 kra\u0161tutinius de\u0161iniuosius ir likus kelioms dienoms iki rinkim\u0173 susitiko su A. Weidel.<\/p>\n
Vienas auk\u0161tas Vokietijos politikas tuo metu J. D. Vance\u2019o param\u0105 pavadino \u201edideliu post\u016bmiu kra\u0161tutinei de\u0161inei Vokietijoje ir Europoje\u201c. AfD atstovai savo kampanijose taip pat kalba apie ger\u0173 santyki\u0173 palaikym\u0105 ir su Balt\u0173j\u0173 r\u016bm\u0173 administracija, ir su Kremliumi, kaip prie\u0161 sekmadienio rinkimus dar\u0117 Saksonijos-Anhalto AfD kandidatas Ulrichas Siegmundas.<\/p>\n
Ta\u010diau tai netur\u0117t\u0173 u\u017ego\u017eti realaus vietinio kra\u0161tutini\u0173 de\u0161ini\u0173j\u0173 partij\u0173 populiarumo Europoje. Jis grind\u017eiamas \u0161alies viduje kylan\u010diu nepasitenkinimu d\u0117l imigracijos, sustingusi\u0173 atlyginim\u0173, deindustrializacijos ir pagrindini\u0173 politini\u0173 partij\u0173 nesugeb\u0117jimo spr\u0119sti \u0161io nepasitenkinimo.<\/p>\n
Vis d\u0117lto i\u0161or\u0117s j\u0117g\u0173 vaidmuo rei\u0161kia, kad Europos kra\u0161tutin\u0117 de\u0161in\u0117 kyla ne vien savo j\u0117gomis. J\u0105 aktyviai stiprina u\u017esienio valstyb\u0117s ir politin\u0117s j\u0117gos, turin\u010dios sav\u0173 ideologini\u0173 ir geopolitini\u0173 prie\u017eas\u010di\u0173 siekti, kad pokario Europos politinis centras suskilt\u0173.<\/p>\n
Dabar svarbiausias klausimas \u2013 kiek i\u0161 ties\u0173 nesustabdomas kra\u0161tutini\u0173 de\u0161ini\u0173j\u0173 kilimas Europoje. Atsakymas tur\u0117t\u0173 tapti ai\u0161kesnis per artimiausius 18 m\u0117nesi\u0173, kai Pranc\u016bzija art\u0117s prie 2027 met\u0173 prezidento rinkim\u0173, o pana\u0161u, jog kra\u0161tutini\u0173 de\u0161ini\u0173j\u0173 lyder\u0117 M. Le Pen \u0161iuo metu pirmauja apklausose.<\/p>\n
Artimiausiu metu, po ma\u017eiau nei dviej\u0173 savai\u010di\u0173, rink\u0117jai Berlyne ir Meklenburge, \u0161iaur\u0117s ryt\u0173 Vokietijoje, taip pat eis prie balsad\u0117\u017ei\u0173. \u0160ie vietos rinkimai gali parodyti, ar sekmadienio rezultatas Saksonijoje-Anhalte buvo kra\u0161tutini\u0173 de\u0161ini\u0173j\u0173 augimo Europoje riba, ar tik dar vienas laiptelis, nuo kurio j\u0173 \u012ftaka kils ir toliau.<\/p>\n
Parengta pagal CNN inf.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas parei\u0161k\u0117, kad AfD pergal\u0117 jo vadovaujam\u0105 konservatyvi\u0105 Krik\u0161\u010dioni\u0173 demokrat\u0173 s\u0105jung\u0105 (CDU) sukr\u0117t\u0117 \u201eiki pat…\n","protected":false},"author":2,"featured_media":271835,"comment_status":"","ping_status":"","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":"","_share_on_mastodon":"0"},"categories":[6],"tags":[25,30,31,34,35,24,32,33,37,39,36,38,40,23,22,28,29,26,27],"class_list":["post-271834","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","category-antrastes","tag-antrastes","tag-breaking-news","tag-breakingnews","tag-featured-news","tag-featurednews","tag-headlines","tag-latest-news","tag-latestnews","tag-lietuva","tag-lietuviu","tag-lithuania","tag-lithuanian","tag-lt","tag-naujienos","tag-news","tag-populiariausios-naujienos","tag-populiariausiosnaujienos","tag-top-stories","tag-topstories"],"share_on_mastodon":{"url":"https:\/\/pubeurope.com\/@lt\/117235612536007014","error":""},"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/271834","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=271834"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/271834\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/271835"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=271834"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=271834"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=271834"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}