![\"nuotr.\"](\"https:\/\/www.respublika.lt\/lt\/naujienos\/lietuva\/kitos-lietuvos-zinios\/tarp-nuteistuju---16-17-metu-paaugliai\/images\/ico_camera_white.gif\")
1 nuotr.<\/p>\n 1 nuotr.<\/p>\n
Did\u017eioji dalis nepilname\u010diams skiriam\u0173 laisv\u0117s at\u0117mimo bausmi\u0173 trunka iki trej\u0173 met\u0173. Pixabay.com nuotr.<\/p>\n
Bausm\u0119 atlieka 7 nepilname\u010diai<\/p>\n
Kauno kal\u0117jimo duomenimis, Lietuvoje laisv\u0117s at\u0117mimo bausm\u0119 \u0161iuo metu atlieka septyni nepilname\u010diai: da\u017eniausiai – u\u017e smurtinius nusikaltimus. \u201e\u0160iuo metu Lietuvos kal\u0117jim\u0173 tarnybos Kauno kal\u0117jime bausm\u0119 atlieka septyni nepilname\u010diai, nuteisti laisv\u0117s at\u0117mimo bausme. Nors toki\u0173 atvej\u0173 n\u0117ra daug, jie atspindi sunkiausias situacijas, kai jaunuoliams nepavyko pad\u0117ti kitomis priemon\u0117mis – probacija, specialist\u0173 pagalba ar \u0161eimos palaikymu”, – ai\u0161kino Kauno kal\u0117jimo Resocializacijos skyriaus vir\u0161ininko pavaduotoja Vita Kleizien\u0117.<\/p>\n
Kaip rodo \u012fkalinimo \u012fstaig\u0173 duomenys, nepilname\u010diai da\u017eniausiai nuteisiami u\u017e vagystes, pl\u0117\u0161imus ir smurtinius nusikaltimus. Pasak pa\u0161nekov\u0117s, re\u010diau pasitaiko atvejai, kai jaunuoliai teisiami d\u0117l seksualini\u0173 nusikaltim\u0173, nu\u017eudym\u0173 ar narkotik\u0173 platinimo.<\/p>\n
\u201ePastaruoju metu fiksuojama, kad da\u017eniausiai nusikalsta Klaip\u0117dos ir Jurbarko rajon\u0173 jaunuoliai.<\/p>\n
Tiesa, specialistai pabr\u0117\u017eia – tai nerei\u0161kia, kad \u0161iuose regionuose gyvena \u201eblogesni” vaikai. Da\u017eniausiai tai – socialini\u0173, psichologini\u0173 ir aplinkos veiksni\u0173 visuma”, – \u201eVakaro \u017einioms” tikino V.Kleizien\u0117.<\/p>\n
Resocializacijos skyriaus vir\u0161ininko pavaduotoja informavo, kad, pagal \u012fstatymus, laisv\u0117s at\u0117mimo bausm\u0117 gali b\u016bti taikoma nuo 14 met\u0173, ta\u010diau iki 16 met\u0173 jaunuoliai atsako ne pagal visus Baud\u017eiamojo kodekso straipsnius. D\u0117l to tarp nuteist\u0173j\u0173 vyrauja 16-17 met\u0173 paaugliai.<\/p>\n
Laisv\u0117s at\u0117mimas nepilname\u010diams taikomas tik u\u017e sunkius ar labai sunkius nusikaltimus, arba kai kitos poveikio priemon\u0117s – neefektyvios.<\/p>\n
Nusikaltim\u0173 prie\u017eastys – sud\u0117tingesn\u0117s nei atrodo<\/p>\n
Atvyk\u0119s \u012f \u012fkalinimo \u012fstaig\u0105, jaunuolis supa\u017eindinamas su teis\u0117mis, pareigomis, dienotvarke ir draudimais. Su juo dirba psichologai, socialiniai darbuotojai, saugumo, sveikatos prie\u017ei\u016bros ir resocializacijos skyri\u0173 specialistai.<\/p>\n
V.Kleizien\u0117 pasakojo, kad psichologas atlieka pirmin\u012f psichologin\u012f vertinim\u0105 ir sudaro adaptacijos plan\u0105, kuriame numatomos galimos rizikos ir priemon\u0117s joms valdyti. V\u0117liau atliekamas nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas ir sudaromas individualus resocializacijos planas.<\/p>\n
\u012ekalinimo \u012fstaig\u0105 nepilnametis gali patekti tik teismo sprendimu – po paskirtos bausm\u0117s ar su\u0117mimo. Nors visuomen\u0117je da\u017enai manoma, kad dauguma toki\u0173 jaunuoli\u0173 – i\u0161 socialin\u0117s rizikos ar globos \u0161eim\u0173, pareig\u016bnai pabr\u0117\u017eia, jog nusikaltim\u0173 prie\u017eastys daug sud\u0117tingesn\u0117s.<\/p>\n
\u201eDa\u017eniausiai matome vis\u0105 problem\u0173 grandin\u0119 – mokyklos nes\u0117kmes, psichikos sveikatos sutrikimus, priklausomybes, smurt\u0105 \u0161eimoje ar palaikymo stok\u0105. Nepriteklius n\u0117ra lemiantis veiksnys, bet jis gali sustiprinti kitus sunkumus”, – pa\u017eymi specialistai.<\/p>\n
\u201eVienas i\u0161 da\u017en\u0173 scenarij\u0173: vaikui nesiseka mokykloje, jis ima praleidin\u0117ti pamokas, susiduria su paty\u010diomis, praranda motyvacij\u0105. Namie – konfliktai, o gatv\u0117je susipa\u017e\u012fstama su kitais paaugliais, kurie skatina vagiliauti ar vartoti psichoaktyvias med\u017eiagas. Tokios grandin\u0117s pabaigoje – teismo sprendimas ir kal\u0117jimo vartai”, – pasakojo V.Kleizien\u0117.<\/p>\n
Paklausta, kas \u012ftraukia nepilname\u010dius \u012f nusikaltimus, pa\u0161nekov\u0117 tikino, kad nepilname\u010diai neretai nusikaltimus daro grup\u0117mis. Tai gali b\u016bti bendraam\u017ei\u0173 \u012ftaka ar noras \u012fsitvirtinti tarp draug\u0173. Pasitaiko atvej\u0173, kai paauglius \u012ftraukia suaugusieji, ta\u010diau tokie atvejai tarp \u012fkalint\u0173j\u0173 n\u0117ra da\u017eni.<\/p>\n
Kauno kal\u0117jimo Resocializacijos skyriaus vir\u0161ininko pavaduotoja \u201eVakaro \u017einioms” teig\u0117, kad did\u017eioji dalis nepilname\u010diams skiriam\u0173 laisv\u0117s at\u0117mimo bausmi\u0173 trunka iki trej\u0173 met\u0173, nors \u012fstatymuose numatyta maksimali – de\u0161imties met\u0173 – bausm\u0117 u\u017e labai sunkius nusikaltimus.<\/p>\n
Paradoksalu, ta\u010diau sunkesnius nusikaltimus padar\u0119 jaunuoliai da\u017enai po bausm\u0117s susitvarko gyvenimus, o u\u017e lengvesnius nusikaltimus (vagystes) – da\u017eniau gr\u012f\u017eta atgal. Tai susij\u0119 ne su nusikaltimo pob\u016bd\u017eiu, o su pakartotiniu elgesio modeliu ir socialine aplinka, \u012f kuri\u0105 gr\u012f\u017eta jaunuolis.<\/p>\n
\u0160eimos – svarbiausia grandis<\/p>\n
Ry\u0161iai su artimaisiais – vienas svarbiausi\u0173 veiksni\u0173, padedan\u010di\u0173 resocializacijai. Nuteistiesiems sudaromos s\u0105lygos bendrauti su \u0161eima: pasimatymai, skambu\u010diai, susira\u0161in\u0117jimas, taip pat vyksta \u201e\u0160eim\u0173 dienos”. Kauno kal\u0117jimo specialistai atkreipia d\u0117mes\u012f, kad, deja, vis dar pasitaiko atvej\u0173, kai jaunuoliai n\u0117ra lankomi. Tai – viena jautriausi\u0173 tem\u0173.<\/p>\n
\u201eVisuomen\u0117 gali ir turi prisid\u0117ti prie prevencijos. Pasteb\u0117jus nepilname\u010dius, niokojan\u010dius turt\u0105 ar elgian\u010dius agresyviai, galima prane\u0161ti policijai per ePolicija.lt arba Vaiko teisi\u0173 apsaugos ir \u012fvaikinimo tarnybai.<\/p>\n
Leistina fiksuoti \u012fvyk\u012f vie\u0161oje vietoje, ta\u010diau svarbu nevie\u0161inti vaizdo med\u017eiagos, jei joje matomi nepilname\u010diai – d\u0117l asmens duomen\u0173 apsaugos reikalavim\u0173”, – ai\u0161kino V.Kleizien\u0117.<\/p>\n
Ekspertai pabr\u0117\u017eia – nusikaltim\u0173 prevencijai itin svarbu ma\u017einti psichikos sveikatos problem\u0173 stigm\u0105 ir u\u017etikrinti, kad visos \u0161eimos – nepriklausomai nuo statuso ar pajam\u0173 – gal\u0117t\u0173 pasiekti reikalingas paslaugas.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"1 nuotr. Did\u017eioji dalis nepilname\u010diams skiriam\u0173 laisv\u0117s at\u0117mimo bausmi\u0173 trunka iki trej\u0173 met\u0173. Pixabay.com nuotr. \u00a0 Bausm\u0119 atlieka…\n","protected":false},"author":2,"featured_media":27370,"comment_status":"","ping_status":"","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[13],"tags":[25,30,31,34,35,24,3308,1077,511,8137,32,33,37,39,36,38,40,23,8136,22,2716,28,29,8138,4016,26,27],"class_list":{"0":"post-27369","1":"post","2":"type-post","3":"status-publish","4":"format-standard","5":"has-post-thumbnail","7":"category-lietuva","8":"tag-antrastes","9":"tag-breaking-news","10":"tag-breakingnews","11":"tag-featured-news","12":"tag-featurednews","13":"tag-headlines","14":"tag-jurbarkas","15":"tag-kalejimas","16":"tag-klaipeda","17":"tag-kleiziene","18":"tag-latest-news","19":"tag-latestnews","20":"tag-lietuva","21":"tag-lietuviu","22":"tag-lithuania","23":"tag-lithuanian","24":"tag-lt","25":"tag-naujienos","26":"tag-nepilnameciai","27":"tag-news","28":"tag-nusikaltimai","29":"tag-populiariausios-naujienos","30":"tag-populiariausiosnaujienos","31":"tag-resocializacija","32":"tag-smurtas","33":"tag-top-stories","34":"tag-topstories"},"share_on_mastodon":{"url":"https:\/\/pubeurope.com\/@lt\/115452786987330377","error":""},"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/27369","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=27369"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/27369\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/27370"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=27369"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=27369"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=27369"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}