vadovai<\/a> ar akcininkai. Ta\u010diau valdyba neturi b\u016bti biurokratinis formalumas \u2013 tai pusiausvyros, strateginio m\u0105stymo ir atsakomyb\u0117s centras. <\/p>\nJAV bendrovi\u0173 vadov\u0173 tyrimas parod\u0117, kad tik 32 proc. respondent\u0173 mano, jog j\u0173 valdybos turi tinkam\u0173 \u017eini\u0173 ir \u012fg\u016bd\u017ei\u0173. Vien profesional\u0173 buvimo valdyboje neu\u017etenka. Svarbu, kad tai b\u016bt\u0173 tinkam\u0173 sri\u010di\u0173 ekspertai, atitinkantys konkre\u010dios \u012fmon\u0117s veiklos pob\u016bd\u012f. Gamybos bendrov\u0117se vert\u0119 kuria technologij\u0173, logistikos ar darbo saugos specialistai, finans\u0173 sektoriuje \u2013 rizikos valdymo ar investicij\u0173 ekspertai. Kompetencij\u0173 atitikimas veiklos realijoms yra toks pat svarbus kaip ir profesional\u0173 patirtis. <\/p>\n
Kokie \u017emon\u0117s i\u0161 ties\u0173 sukuria efektyvi\u0105 valdyb\u0105?<\/p>\n
Geros valdysenos esm\u0117 \u2013 kompetencij\u0173, nepriklausomumo ir \u012fvairov\u0117s derinys. Vien technin\u0117 kompetencija negarantuoja ger\u0173 sprendim\u0173 \u2013 juos lemia skirtingos patirtys, po\u017ei\u016briai, ly\u010di\u0173 ir kult\u016br\u0173 balansas. Valdybos, kuriose egzistuoja \u012fvairus m\u0105stymas, priima tvaresnius sprendimus, nes i\u0161vengiama \u0161ali\u0161kumo. Efektyvumas priklauso ir nuo nari\u0173 \u012fsitraukimo. Jei profesionalai yra tik d\u0117l statuso ar formalumo, bet nesigilina \u012f bendrov\u0117s problemas \u2013 realios naudos i\u0161 j\u0173 nebus. <\/p>\n
Kod\u0117l valdybos vis dar n\u0117ra pla\u010diai paplitusios Lietuvos versle?<\/p>\n
Lietuvos verslo ekosistema vis dar susideda daugiausia i\u0161 ma\u017e\u0173 ir vidutini\u0173 \u012fmoni\u0173, kuriose sprendimus priima patys savininkai ar vadovai. Tokiose organizacijose valdyba neretai laikoma perteklin\u0117, nes sprendim\u0173 procesas trumpas, o akcininkai tiesiogiai dalyvauja valdyme.<\/p>\n
Valdybos da\u017eniau atsiranda akcin\u0117se bendrov\u0117se, kuriose jos privalomos, u\u017esienio kapitalo \u012fmon\u0117se, ar ten, kur pritraukti i\u0161oriniai investuotojai. Tokiais atvejais valdyba tampa nat\u016bralia investuotoj\u0173 \u012ftakos ir kontrol\u0117s forma.<\/p>\n
Kaip keit\u0117si valstyb\u0117s valdom\u0173 \u012fmoni\u0173 valdybos nuo \u0161alies nepriklausomyb\u0117s atk\u016brimo?<\/p>\n
Per tris de\u0161imtme\u010dius valstyb\u0117s valdom\u0173 \u012fmoni\u0173 valdybos patyr\u0117 esmin\u0119 transformacij\u0105 \u2013 nuo formali\u0173, politi\u0161kai formuojam\u0173 strukt\u016br\u0173 iki profesionali\u0173 ir nepriklausom\u0173 valdymo organ\u0173. Po nepriklausomyb\u0117s atk\u016brimo valdyb\u0173 institutas fakti\u0161kai neegzistavo, sprendimus priimdavo ministerijos ar \u012fmoni\u0173 vadovai.<\/p>\n
L\u016b\u017eis \u012fvyko apie 2010 m., kai Lietuva siek\u0117 naryst\u0117s Ekonominio bendradarbiavimo ir pl\u0117tros organizacijoje (EBPO). Tuomet buvo \u012ftvirtinti ai\u0161k\u016bs atrankos kriterijai valdyb\u0173 nariams, prad\u0117tas gerosios valdysenos vertinimas.<\/p>\n
\u0160iandien daugiau nei 60 proc. valstyb\u0117s valdom\u0173 \u012fmoni\u0173 kolegiali\u0173 organ\u0173 nari\u0173 yra nepriklausomi, vis\u0173 valdyb\u0173 pirmininkai \u2013 profesionalai, o moter\u0173 dalis valdybose siekia apie tre\u010ddal\u012f. Tai reik\u0161mingas pasiekimas, ta\u010diau tobulintin\u0173 sri\u010di\u0173 vis dar turime.<\/p>\n
\u017dvelgiant i\u0161 \u0161alies, kokias did\u017eiausios spragas vis dar \u012f\u017evelgiate valstybini\u0173 \u012fmoni\u0173 valdybose?<\/p>\n
Nors pa\u017eanga akivaizdi, valdyb\u0173 nepriklausomumas nuo vald\u017eios institucij\u0173 vis dar kelia klausim\u0173. Ne visiems politikams patinka valstyb\u0117s \u012fmoni\u0173 valdyb\u0173 autonomija, dalis valdybas vis dar suvokia kaip ataskait\u0173 tvirtinimo, o ne strateginio valdymo organus.<\/p>\n
Kita problema \u2013 profesionali\u0173 nepriklausom\u0173 nari\u0173 tr\u016bkumas. Taip pat iki galo ne\u012fgyvendintas siekis centralizuoti valstyb\u0117s, kaip akcininko, funkcijas vienoje institucijoje. Visa tai rodo, kad sistema dar nepasiek\u0117 brandos, bet kryptis yra teisinga.<\/p>\n
O kaip vertinate si\u016blymus \u012ftraukti darbuotoj\u0173 atstovus \u012f valdybas?<\/p>\n
Darbuotoj\u0173 atstovavimo valdybose id\u0117ja n\u0117ra nauja \u2013 ji taikoma kai kuriose Europos \u0161alyse, ypa\u010d Skandinavijoje. Pavyzd\u017eiui, Norvegijoje darbuotojai turi teis\u0119 i\u0161rinkti atstovus \u012f bendroves, kuriose dirba daugiau nei 30 darbuotoj\u0173, o \u012fmon\u0117se, kuriose darbuotoj\u0173 skai\u010dius vir\u0161ija 200, atstovavimas tampa privalomas. <\/p>\n
\u0160ie modeliai veikia ten, kur pasitik\u0117jimo ir partneryst\u0117s kult\u016bra tarp darbdavio ir darbuotoj\u0173 gyva de\u0161imtme\u010dius. Lietuvoje dar vyrauja akcinink\u0173 kaip pagrindini\u0173 suinteresuot\u0173j\u0173 \u0161ali\u0173 modelis, tod\u0117l toks mechanizmas gal\u0117t\u0173 i\u0161balansuoti strategin\u012f valdybos vaidmen\u012f. Manau, kol kas svarbiau stiprinti darbuotoj\u0173 \u012fsitraukim\u0105 kitais b\u016bdais \u2013 per darbo tarybas, kolektyvines sutartis ar vidaus komunikacijos mechanizmus, o ne dubliuojant valdybos funkcijas. Ta\u010diau net kolektyvin\u0117s sutartys netur\u0117t\u0173 b\u016bti primestos \u012fstatymu, o tai tur\u0117t\u0173 b\u016bti nat\u016bralus darbdavio ir darbuotojo bendradarbiavimo procesas. <\/p>\n
Teisininkai da\u017enai tampa valdyb\u0173 nariais. Rizik\u0173 valdymas \u2013 tik dalis atsakomyb\u0117s. Kaip teisininkai \u012fsilieja \u012f platesn\u012f valdyb\u0173 sprendim\u0173 lauk\u0105?<\/p>\n
Manau, s\u0117kmingiausi profesionalai puikiai supranta, kad \u0161iuolaikin\u0117je valdyboje nebeu\u017etenka vien teisinio i\u0161manymo \u2013 reikia suprasti verslo strategij\u0105, finansus, technologijas, ESG, reputacijos valdym\u0105. Teisininkai i\u0161ties da\u017enai \u012f valdybas ateina su stipriu rizik\u0173 suvokimu, ta\u010diau siekdami tapti tikrais strateginiais partneriais, jie ple\u010dia \u017einias per specializuotas valdysenos programas Lietuvoje ir u\u017esienyje, \u012fskaitant BMI Board Leadership and Governance program\u0105. <\/p>\n
Bet reikia suprasti, kad teisininkas, kaip ir bet kuris kitas specialistas, netur\u0117s vis\u0173 \u012fmanom\u0173 kompetencij\u0173. Kiekvienas narys prisideda savo patirtimi, o valdyba tampa vieningu organizmu, geban\u010diu matyti pla\u010diau nei atskira funkcija ar sritis. <\/p>\n
Pabaigai, kaip trumpai apib\u016bdintum\u0117te ger\u0105 valdyb\u0105?<\/p>\n
Gera valdyba \u2013 tai tyliai veikiantis, bet stipriausias \u012fmon\u0117s variklis. Ji jungia skirtingas patirtis ir po\u017ei\u016brius, kad kurt\u0173 ilgalaik\u0119 vert\u0119, o ne trumpalaik\u012f rezultat\u0105. Tai nematoma, bet labai reali galia, formuojanti ne tik \u012fmoni\u0173, bet ir visos \u0161alies ateit\u012f.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"Versle visuomet norisi veikti s\u0117kmingai. Ar galima teigti, kad bendrov\u0117s su patyrusi\u0173 profesional\u0173 valdybomis priima labiau pasvertus sprendimus?…\n","protected":false},"author":2,"featured_media":27734,"comment_status":"","ping_status":"","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[17],"tags":[8211,81,37,39,36,38,40,2726,46],"class_list":{"0":"post-27733","1":"post","2":"type-post","3":"status-publish","4":"format-standard","5":"has-post-thumbnail","7":"category-verslas","8":"tag-bmi","9":"tag-business","10":"tag-lietuva","11":"tag-lietuviu","12":"tag-lithuania","13":"tag-lithuanian","14":"tag-lt","15":"tag-vadovai","16":"tag-verslas"},"share_on_mastodon":{"url":"https:\/\/pubeurope.com\/@lt\/115456514634054932","error":""},"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/27733","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=27733"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/27733\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/27734"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=27733"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=27733"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=27733"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}