{"id":27956,"date":"2025-10-29T12:40:09","date_gmt":"2025-10-29T12:40:09","guid":{"rendered":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/27956\/"},"modified":"2025-10-29T12:40:09","modified_gmt":"2025-10-29T12:40:09","slug":"marciulaitis-elektros-nebeuztenka-kas-laimes-is-energijos-soko","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/27956\/","title":{"rendered":"Mar\u010diulaitis: elektros nebeu\u017etenka \u2013 kas laim\u0117s i\u0161 energijos \u0161oko"},"content":{"rendered":"

Jau daugyb\u0119 met\u0173 Vakar\u0173 pasaulis gyvena netur\u0117damas minties, kad energijos<\/a> gali tr\u016bkti. Taip, kartais vyksta sukr\u0117timai, tada energijos i\u0161tekliai brangsta. Kartais gamtos stichija apgadina tinklus ir laikinai nutraukia energijos tiekim\u0105. Ta\u010diau gyvenimas, kai energijos tr\u016bkumas yra kasdienyb\u0117, mums ne\u012fsivaizduojamas. Bet tai gali pasikeisti.<\/p>\n

Po de\u0161imtme\u010di\u0173 tylos \u2013 paklausos augimas<\/p>\n

Nuo ma\u017edaug 1990 m. Europos ir JAV energijos paklausa buvo gana stabili. Vakar\u0173 ekonomikos i\u0161 gamybos virto \u012f paslaug\u0173 ir vartojimo, o visa nauja energijos paklausa k\u016br\u0117si Rytuose, kur persik\u0117l\u0117 gamyba. Tokia situacija suk\u016br\u0117 ramyb\u0119, leido prad\u0117ti energetikos virsm\u0105 i\u0161 konvencin\u0117s \u012f atsinaujinan\u010di\u0105.<\/p>\n

Santykinai stabili paklausa atne\u0161\u0117 ir kain\u0173 stabilum\u0105. Pavyzd\u017eiui, remiantis \u201eEurostat\u201c duomenimis, nuo 2008 m. iki karo prie\u0161 Ukrain\u0105 Europoje elektros kaina buvo labai stabili ir gana \u017eema \u2013 ma\u017edaug 20 euro cent\u0173 u\u017e kWh. Pana\u0161us stabilumas buvo ir JAV. Rinka atrod\u0117 nuobodi, ma\u017eai kam \u012fdomi.<\/p>\n

Tik duj\u0173 bei naftos kainos kiek labiau reagavo \u012f \u012fvairias finansines bei geopolitines krizes. Ta\u010diau \u0161i\u0173 i\u0161tekli\u0173 paklausa, tad ir kaina, susijusi ne tik su Vakar\u0173 rinkomis. Tod\u0117l jie neegzistavo stabilios paklausos aplinkoje. Bet net nepaisant augan\u010dios paklausos Rytuose tarp 2008 m. kriz\u0117s ir 2022 m. karo prad\u017eios tiek nafta, tiek dujomis buvo prekiaujama gana siauruose r\u0117\u017eiuose, toli nuo istorini\u0173 auk\u0161tum\u0173.<\/p>\n

Bet prie\u0161 kelerius metus pad\u0117tis prad\u0117jo keistis. Energijos, o ypa\u010d elektros, paklausa prad\u0117jo augti po 3\u20134 proc. per metus, ir, pagal \u012fvairias prognozes, ne ma\u017eesnio paklausos augimo galima tik\u0117tis ir ateityje. Visi prognozuotojai pirmiausia kalba apie \u017eenkliai augsiant\u012f elektros poreik\u012f Vakar\u0173 ekonomikose.<\/p>\n

Poky\u010dius ir besikei\u010dian\u010dius l\u016bkes\u010dius d\u0117l ateities lemia kelios reik\u0161mingos tendencijos. Pirmiausia elektrifikacija, ypa\u010d transporto sektoriuje. Europoje transporto sektorius sudaro apie ketvirtadal\u012f visos energijos paklausos, o JAV net daugiau nei tre\u010ddal\u012f. Tad \u0161io sektoriaus elektrifikavimas \u017eenkliai didina pirmiausia elektros, ta\u010diau ir apskritai energijos paklaus\u0105.<\/p>\n

Antra nauja tendencija yra dirbtinis intelektas. Skai\u010diavim\u0173 kiekis, reikalingas tam, kad \u201eChatGPT\u201c jums pasakyt\u0173, ar avokadas tikrai yra supermaistas, savaime yra didelis. Ta\u010diau naujiems modeliams kurti ir apmokyti, naujoms sritims \u012fvesti ir naujoms problemoms spr\u0119sti reikalinga skai\u010diuojamoji galia ir elektros poreikis tai galiai patenkinti buitiniam elektros vartotojui yra tiesiog nesuvokiami.<\/p>\n

B\u016btent \u0161ios dvi tendencijos ir kuria did\u017ei\u0105j\u0105 dal\u012f papildomo energijos poreikio Vakaruose. Galima diskutuoti ir gin\u010dytis, kiek abi tendencijos tvarios ar ilgalaik\u0117s, apie tai ir pats daug ra\u0161iau \u017eurnale \u201eInvestuok\u201c, bet didieji verslai ir did\u017eiausi pasaulio investuotojai nedvejodami rimtas pinig\u0173 sumas stato ant j\u0173 t\u0119stinumo.<\/p>\n

\"Tautvydas <\/p>\n

Stebinantys elektros poreikio mastai<\/p>\n

Jau senokai pripratome prie to, kad viena didel\u0117 \u012fmon\u0117 finansiniu po\u017ei\u016briu \u2013 rinkos kapitalizacijos, pajam\u0173 ar balanso \u2013 yra didesn\u0117 u\u017e daugel\u012f valstybi\u0173. Tarkim, \u201eApple\u201c su savo 391 mlrd. pajamomis per 2024 m. lenkt\u0173 ma\u017edaug 150 pasaulio valstybi\u0173, jei valstybi\u0173 pajamas vertinsime per BVP (tai n\u0117ra tikslu, bet \u0161iam paveikslui pie\u0161ti tinka).<\/p>\n

Dabar didel\u0117s \u012fmon\u0117s pradeda lenkti valstybes ir energijos suvartojimo po\u017ei\u016briu. Kadangi vidutin\u0117 vartotojo u\u017eklausa dirbtiniam intelektui naudoja apie de\u0161imt kart\u0173 daugiau energijos nei senajai \u201eGoogle\u201c paie\u0161kai, visos \u012fmon\u0117s, kurian\u010dios ar naudojan\u010dios DI, privalo reik\u0161mingai didinti savo energijos vartojim\u0105.<\/p>\n

Pavyzd\u017eiui, Lietuva per metus istori\u0161kai suvartoja ma\u017edaug 10\u201315 teravatvaland\u017ei\u0173 (TWh) elektros. Apie septynis kartus daugiau gyventoj\u0173 turinti, ta\u010diau ne tokia turtinga \u0160ri Lanka suvartoja apie 15\u201316 TWh per metus. Beveik dukart daugiau nei Lietuva gyventoj\u0173 turinti ir pana\u0161iai turtinga Airija suvartoja apie 30\u201332 TWh.<\/p>\n

Galima palyginti: \u201ePareto Securities\u201c duomenimis, \u201eMeta\u201c per 2024 m. suvartojo 15 TWh, \u201eMicrosoft\u201c vartojimas siek\u0117 30 TWh (2023 m. buvo 24 TWh), o \u201eGoogle\u201c praeitais metais suvalg\u0117 32 TWh elektros (2023 m. buvo 25 TWh). Tad labai tik\u0117tina, kad tiek \u201eMicrosoft\u201c, tiek \u201eGoogle\u201c \u0161iemet elektros suvartojimu lenks ir didesn\u0119 dal\u012f pasaulio valstybi\u0173.<\/p>\n

\u010cia pateiktos tik kelios did\u017eiausios \u012fmon\u0117s, kurios jau \u0161iandien \u012f DI revoliucij\u0105 investuoja daugiausiai pinig\u0173. Vertinant likusios rinkos tendencijas ir fakt\u0105, kad nuostabiojo septyneto \u012fmon\u0117s tur\u0117jo unikalias galimybes jud\u0117ti \u012f DI erdv\u0119 pirmos, per ateinan\u010dius 2\u20135 metus, tik\u0117tina, steb\u0117sime staig\u0173 \u012fmoni\u0173, vartojan\u010di\u0173 daugiau elektros nei valstyb\u0117s, skai\u010diaus augim\u0105.<\/p>\n

Tuo pa\u010diu metu kei\u010diasi bei tobul\u0117ja ir patys DI modeliai. Apmokyti GPT-1 reik\u0117jo apie t\u016bkstant\u012f kart\u0173 ma\u017eiau elektros nei GPT-3. Apskritai energijos poreikis DI modeliams kol kas dvigub\u0117jo kas ma\u017edaug pusantr\u0173 met\u0173. O \u012franga, naudojama DI duomen\u0173 centruose, tampa vis reiklesn\u0117 energijai.<\/p>\n

Remiantis Tarptautine energetikos agent\u016bra, iki 2030 m. duomen\u0173 centr\u0173 (naujieji DI namai) elektros energijos poreikis dvigub\u0117s ir sieks apie 950 TWh per metus. Kiti prognozuotojai yra net agresyvesni ir tikisi, kad duomen\u0173 centr\u0173 elektros poreikis de\u0161imtme\u010dio pabaigoje vir\u0161ys 2000 TWh. Kontekstas: Vokietija ir Pranc\u016bzija kartu suvartoja apie 1000 TWh elektros kiekvienais metais.<\/p>\n

\"\u201eMicrosoft\u201c\"\/ <\/p>\n

Tik\u0117tis, kad skai\u010diai reik\u0161mingai ma\u017e\u0117s, artimiausiu metu n\u0117ra pagrindo. Did\u017eiausios pasaulio \u012fmon\u0117s investicijas \u012f DI, atsi\u017evelgiant \u012f vie\u0161ai pateikiamus duomenis ir komunikacij\u0105, tik didins. Bendros \u201eMicrosoft\u201c, \u201eAmazon\u201c, \u201eMeta\u201c ir \u201eAlphabet\u201c kapitalo investicijos \u012f DI infrastrukt\u016br\u0105, pernai siekusios apie 200 mlrd. JAV doleri\u0173, iki 2030 m., prognozuojama, pasieks 500 mlrd. JAV doleri\u0173 (bet apie tai \u2013 kituose \u017eurnalo \u201eInvestuok\u201c straipsniuose).<\/p>\n

Ne tik DI nori elektros<\/p>\n

Nors dabar daugiausia d\u0117mesio skiriama DI infrastrukt\u016brai ir jos imlumui elektrai, fakti\u0161kai per pastaruosius kelerius metus labiausiai elektros vartojim\u0105 didino pramon\u0117 ir gamyba. Tiek Europoje, tiek JAV, tiek Kinijoje vyksta kelion\u0117 nuo i\u0161kastinio kurio. Europa kelion\u0117je pirma, ta\u010diau Kinijos investicijos \u0161iuo metu, bent kiek skelbiama vie\u0161ai, rim\u010diausios.<\/p>\n

Vykdoma protekcionistin\u0117 ekonomin\u0117 politika JAV siekia pritraukti gamyb\u0105 i\u0161 u\u017ej\u016bri\u0173 \u2013 namo gr\u012f\u017etan\u010dios \u012fmon\u0117s, kaip ir naujai JAV besikurian\u010dios gamyklos, tikrai bus ne anglimi varomos. Europos gynybai ir infrastrukt\u016brai skiriami \u0161imtai ir t\u016bkstan\u010diai milijard\u0173 taip pat reikalaus vis daugiau energijos, kuri\u0105 Europa didele apimtimi gaminasi i\u0161 atsinaujinan\u010di\u0173 \u0161altini\u0173. Tad tiek Europoje, tiek JAV industriniai sektoriai tikrai didins elektros poreik\u012f.<\/p>\n

Prie pramon\u0117s prisideda transporto elektrifikacijos tendencijos. Taip, \u0161iandien jos kiek ma\u017eiau eskaluojamos, ypa\u010d palyginti su 2020 m. \u0161ampanu ir fejerverkais. Bet transporto elektrifikacija niekur nedingo. Vis daugiau \u0161eimynini\u0173 ir miesto komercini\u0173 automobili\u0173 varomi elektra, o technologijoms tobul\u0117jant, tik\u0117tina, agresyviau elektrifikuosis ir tarpmiestinis komercinis transportas.<\/p>\n

Elektriniai l\u0117ktuvai artimiausiu metu ma\u017eiau tik\u0117tini, ta\u010diau vandeniliu varomi l\u0117ktuvai ir laivai jau tampa realybe. Didesn\u0117 vandenilio baterij\u0173 energijos koncentracija, bent \u0161iandien taip atrodo, aviacijoje gali b\u016bti pritaikoma visai neblogai. O ir laivybos industrijoje, kuri\u0105 visos tarptautin\u0117s institucijos ver\u010dia nueiti nuo tar\u0161i\u0173 varikli\u0173, jau ne vienus metus ie\u0161koma atsakymo \u012f esmin\u012f klausim\u0105: kuo varom\u0105 varikl\u012f naudoti ateityje?<\/p>\n

\u0160iandien da\u017eniausiai u\u017esakin\u0117jami laivai su dvigubo tipo varikliais: dyzelinas plius ma\u017eiau tar\u0161us kuras. Ma\u017eiau tar\u0161us kuras da\u017eniausiai b\u016bna metanolis, vandenilis, amoniakas arba suskystintos dujos. Daugeliu atvej\u0173 \u2013 metanolio, vandenilio, amoniako \u2013 komerciniam transportui, \u0161iame pavyzdyje laivams, reikalingas kuras gali b\u016bti kuriamas naudojant \u0161alutinius produktus elektros energijos i\u0161 atsinaujinan\u010di\u0173 \u0161altini\u0173 gamybos metu.<\/p>\n

Dan\u0173 atsinaujinan\u010dios energetikos \u012fmon\u0117 \u201eEuropean Energy\u201c nor\u0117jo statyti savo Power-to-X fabrik\u0105, kuriame i\u0161 \u0161vie\u010dian\u010dios saulut\u0117s ir pu\u010dian\u010dio v\u0117jelio energijos b\u016bt\u0173 padaromas ir vandenilis, Lietuvoje, Kretingos rajone. Kol vietos gyventojai u\u017eprotestavo \u0161\u012f sprendim\u0105 ir v\u0117l pasak\u0117 \u201e\u0160evron Von!\u201c. Tad prie energetikos revoliucijos \u0161iuo atveju neprisid\u0117sime.<\/p>\n

Bet apskritai elektros energijos poreikio augim\u0105 galima steb\u0117ti visur. Pasaulis suprato, kad atsinaujinanti energetika n\u0117ra tik elektra \u012f tinkl\u0105. B\u016bd\u0173 panaudoti atsinaujinan\u010di\u0105 energij\u0105 ir didinti jos panaudojimo efektyvum\u0105 yra galyb\u0117.<\/p>\n

Laim\u0117tojai ir rizikos grup\u0117s<\/p>\n

Nors kol kas did\u017eiausi\u0105 DI revoliucijos laim\u0117toj\u0105 \u017eino visi \u2013 \u201eNvidia\u201c, tai tik akivaizd\u017eiausias ir pirmiausias prizininkas. Dabar galima prad\u0117ti sp\u0117lioti, kurie \u201eNvidios\u201c klientai i\u0161 DI sugeb\u0117s u\u017edirbti daugiausia, atrad\u0119 geriausius \u012franki\u0173 panaudojimo, pritaikymo bei pardavimo kampus. Gal tai bus nuostabiojo septyneto vardai, o gal atsiras nauj\u0173.<\/p>\n

Sp\u0117lion\u0117s sp\u0117lion\u0117mis, ta\u010diau \u017eurnalo \u201eInvestuok\u201c skaitytojams geriau vert\u0117t\u0173 u\u017esiimti nuobodesniais reikalais \u2013 per aukso kar\u0161tin\u0119 kastuv\u0173 pardav\u0117jai u\u017edirba visad, kas akivaizdu i\u0161 \u201eNvidios\u201c, ta\u010diau kas\u0117jams reikia ne tik kastuv\u0173, bet ir pro\u017eektori\u0173, bat\u0173, karu\u010di\u0173 ir pir\u0161tini\u0173. Kitaip sakant, visos infrastrukt\u016bros, reikalingos produktyviam kasimui.<\/p>\n

Pavyzd\u017eiui, \u201eBlackstone\u201c aktyviai investuoja \u012f duomen\u0173 centrus, finansuoja j\u0173 statyb\u0105 bei \u012frengim\u0105. Taip pat ie\u0161ko galimybi\u0173 investuoti \u012f elektros tinkl\u0173<\/a> infrastrukt\u016br\u0105 ir jos pl\u0117tr\u0105. T\u0105 pat\u012f daro ir \u201eNorges Bank Investment Management\u201c (did\u017eiausias pasaulio valstybinis fondas), kuris \u0161iemet pri\u0117m\u0117 sprendim\u0105 kelis procentus fondo investuoti \u012f elektros tinklo infrastrukt\u016bros pl\u0117tr\u0105 Norvegijoje, kur \u0161iuo metu d\u0117l elektros gamybos pertekliaus ir palanki\u0173 klimato s\u0105lyg\u0173 aktyviai pl\u0117tojama duomen\u0173 centr\u0173 infrastrukt\u016bra.<\/p>\n

\"\u201eNvidia\u201c\"\/ <\/p>\n

Aplink elektros tinkl\u0173 pl\u0117tr\u0105 yra gausyb\u0117 specifini\u0173 \u012fmoni\u0173, pavyzd\u017eiui, laid\u0173 gamintojai ir \u012fdieg\u0117jai, specializuoti statybininkai ir kiti, kuri\u0173 laukia daug nauj\u0173 u\u017esakym\u0173. Tokios ni\u0161in\u0117s \u012fmon\u0117s da\u017enai yra lokalios, beveik niekam ne\u017einomos ir listinguotos vietin\u0117se bir\u017eose. Tod\u0117l n\u0117ra lengva jas atkapstyti ir gali b\u016bti sunku atrinkti tikrai geras. Ta\u010diau padarius reikiamus nam\u0173 darbus galima tik\u0117tis gana stabilios ir solid\u017eios gr\u0105\u017eos.<\/p>\n

Tuo pa\u010diu metu verta pagalvoti apie krep\u0161elio apvalym\u0105 nuo potenciali\u0173 pralaim\u0117toj\u0173. Jei elektros poreikis tikrai augs tiek, kiek prognozuojama, tai bent kuriam laikui brangs ir elektra. Tiksliau, jau per pastaruosius metus elektros brangimo tendencija, net i\u0161imant kar\u0105 i\u0161 lygties, jau ai\u0161kiai matoma. Nema\u017ea tikimyb\u0117, kad tendencija t\u0119sis.<\/p>\n

Brangstant elektrai industrini\u0173 ir kit\u0173 daug elektros vartojan\u010di\u0173 \u012fmoni\u0173 gyvenimas tikrai netaps lengvesnis. Ypa\u010d t\u0173, kurios neskub\u0117jo pereiti prie atsinaujinan\u010di\u0173 ar kitaip diversifikuoti savo energijos \u0161altini\u0173. Tad daliai gamybos \u012fmoni\u0173, tik\u0117tina, ateina ne patys lengviausi laikai. Nors jos niekada nebuvo itin populiarios tarp ma\u017emenini\u0173 investuotoj\u0173, per\u017ei\u016br\u0117ti savo investicijas ir pasitikrinti, ar elektros brangimas netur\u0117s joms neigiamos \u012ftakos, tikrai verta.<\/p>\n

Bet gal visa tai tik burbulas?<\/p>\n

Augant susidom\u0117jimui ir investicijoms \u012f DI rink\u0105, vis da\u017eniau kalbama, kad tai tik burbulas. Girdimi logi\u0161ki argumentai, kad, nepaisant t\u016bkstan\u010di\u0173 milijard\u0173 investicij\u0173 per pastaruosius kelerius metus, realios ekonomin\u0117s naudos i\u0161 DI n\u0117ra daug. Tai yra visi\u0161ka tiesa, ta\u010diau taip veikia daugelis kapitalo investicij\u0173 \u2013 pirmiausia tenka sud\u0117ti galyb\u0119 pinig\u0173, o gr\u0105\u017eos tik\u0117tis galima nebent po ka\u017ekiek met\u0173.<\/p>\n

\u017dinoma, egzistuoja labai auk\u0161ta tikimyb\u0117, kad kaip ir kiekviena nauja technologija DI industrija dabar gaus investicij\u0173 pertekli\u0173. Taip buvo su internetu, d\u0117l to i\u0161gyvenome Dot-Com burbul\u0105. Taip buvo su elektromobili\u0173 rinka, kuri i\u0161sileido be didesnio burbulo. Taip nutiko ir su \u017eali\u0105ja energetika, kurios pl\u0117tra pristojo ir dabar vykdoma gerokai ramiau nei prie\u0161 trejus ar penkerius metus.<\/p>\n

Ta\u010diau n\u0117 viena \u0161i\u0173 tendencij\u0173 ar technologij\u0173 nemir\u0117. Visos jos yra pl\u0117tojamos toliau su ma\u017eesn\u0117mis investicijomis, racionalesniu agresyvumu ir atsargesniais skai\u010diavimais. Savaime suprantama, kad perteklin\u0117s kapitalo investicijos gali lemti burbulus. Bet burbulai ne visuomet b\u016bna global\u016bs ir kertantys per viso pasaulio ekonomik\u0105.<\/p>\n

Tod\u0117l neigti technologij\u0173 tendencijas d\u0117l galimo lokalaus burbulo n\u0117ra geriausias pasirinkimas. Tiesiog \u012f visk\u0105 reikia \u017ei\u016br\u0117ti atsargiai, situacij\u0105 vertinti realisti\u0161kai ir blaiviai, be perteklinio optimizmo. Ie\u0161koti toki\u0173 investicini\u0173 galimybi\u0173, kurios neb\u016bt\u0173 visiems akivaizd\u017eios, tod\u0117l ir labiausiai pervertintos. Kuo investicija akivaizdesn\u0117, tuo didesn\u0117 tikimyb\u0117, kad \u012f j\u0105 ateis per daug kapitalo, tuo didesn\u0117 tikimyb\u0117, kad ji atsidurs burbule.<\/p>\n

S\u0117kmingai aktyviai investuoti \u012f naujas tendencijas n\u0117ra lengvas darbas. Jis reikalauja pastang\u0173, apm\u0105stym\u0173, \u017eini\u0173 ir kit\u0173 resurs\u0173. Jei nesinori u\u017esiimti visais sunkiais procesais, visuomet galima tiesiog pirkti pla\u010diai diversifikuotus pasyviai valdomus fondus ir nesukti galvos.<\/p>\n

Tai straipsnis i\u0161 \u017eurnalo \u201eINVESTUOK\u201c.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"Jau daugyb\u0119 met\u0173 Vakar\u0173 pasaulis gyvena netur\u0117damas minties, kad energijos gali tr\u016bkti. Taip, kartais vyksta sukr\u0117timai, tada energijos…\n","protected":false},"author":2,"featured_media":27957,"comment_status":"","ping_status":"","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[17],"tags":[81,8253,105,2047,37,39,36,38,40,8254,46],"class_list":{"0":"post-27956","1":"post","2":"type-post","3":"status-publish","4":"format-standard","5":"has-post-thumbnail","7":"category-verslas","8":"tag-business","9":"tag-elektros-tinklai","10":"tag-energija","11":"tag-investuok","12":"tag-lietuva","13":"tag-lietuviu","14":"tag-lithuania","15":"tag-lithuanian","16":"tag-lt","17":"tag-tautvydas-marciulaitis","18":"tag-verslas"},"share_on_mastodon":{"url":"https:\/\/pubeurope.com\/@lt\/115457505724697205","error":""},"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/27956","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=27956"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/27956\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/27957"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=27956"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=27956"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=27956"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}