Grup\u0117 \u201eDogs of Chernobyl\u201c (\u201e\u010cernobylio \u0161unys\u201c) pasidalijo vaizdo \u012fra\u0161u, kuriame matyti kelios \u0161un\u0173 gaujos, tarp j\u0173 \u2013 bent vienas visi\u0161kai m\u0117lynas keturkojis.<\/p>\n
\u201ePra\u0117jusi\u0105 savait\u0119 jie dar nebuvo m\u0117lyni. Ne\u017einome prie\u017easties, ta\u010diau bandome juos pagauti, kad i\u0161siai\u0161kintume, kas vyksta. Grei\u010diausiai jie pateko \u012f koki\u0105 nors chemin\u0119 med\u017eiag\u0105\u201c, \u2013 ra\u0161oma vaizdo \u012fra\u0161o apra\u0161e.<\/p>\n
Organizacija, priklausanti labdaros fondui Clean Futures Fund, prid\u016br\u0117, kad nors spalva atrodo neraminanti, \u0161unys \u201eyra labai aktyv\u016bs ir sveiki\u201c.<\/p>\n
Nuo 2017 m. \u201eDogs of Chernobyl\u201c r\u016bpinasi ma\u017edaug 700 \u0161un\u0173, gyvenan\u010di\u0173 30 kilometr\u0173 spindulio draud\u017eiamojoje zonoje aplink \u010cernobyl\u012f. Gyv\u016bnai \u010dia gauna maisto ir veterinarin\u0119 prie\u017ei\u016br\u0105.<\/p>\n
\u0160ie \u0161unys \u2013 tai palikt\u0173 augintini\u0173, kuriuos savininkai tur\u0117jo evakuoti po 1986 m. \u010cernobylio branduolin\u0117s katastrofos, palikuonys.<\/p>\n
Kol kas n\u0117ra ai\u0161ku, d\u0117l ko kai kuri\u0173 \u0161un\u0173 kailis nusida\u017e\u0117 m\u0117lynai, ta\u010diau socialiniuose tinkluose \u017emon\u0117s sp\u0117lioja \u012fvairiai.<\/p>\n
\u201eM\u0117lynas atspalvis grei\u010diausiai atsirado d\u0117l i\u0161orinio chemini\u0173 med\u017eiag\u0173 poveikio \u2013 j\u012f galima nuplauti\u201c, \u2013 ra\u0161\u0117 vienas \u201eTikTok\u201c vartotojas.<\/p>\n
Nors \u0161unys atrodo sveiki, mokslininkai juos ir kitus aplink \u010cernobyl\u012f gyvenan\u010dius gyv\u016bnus tyrin\u0117ja nuo katastrofos laik\u0173.<\/p>\n
Tapo atspar\u016bs radiacijai<\/p>\n
Katastrofa prasid\u0117jo 1986 m. baland\u017eio 26 d., kai sprogo vienas i\u0161 elektrin\u0117s reaktori\u0173, sukeldamas did\u017eiausi\u0105 radioaktyvi\u0173 med\u017eiag\u0173 i\u0161siskyrim\u0105 \u012f aplink\u0105 per vis\u0105 \u017emonijos istorij\u0105.<\/p>\n
Po tragedijos \u017emon\u0117s buvo evakuoti i\u0161 \u010cernobylio ir aplinkini\u0173 vietovi\u0173 d\u0117l pavojingai auk\u0161tos radiacijos. Nuo to laiko teritorija vadinama \u010cernobylio draud\u017eiam\u0105ja zona.<\/p>\n
\u017dmoni\u0173 nebuvimas leido laukinei gamtai v\u0117l suklest\u0117ti. \u0160iandien zonoje fiksuojamas apie 11,28 miliremo radiacijos lygis \u2013 \u0161e\u0161is kartus didesnis nei leid\u017eiamas \u017emogui darbo aplinkoje.<\/p>\n
2024 m. atliktas tyrimas atskleid\u0117, kad \u010cernobylio \u0161unys per kelias de\u0161imtis met\u0173 i\u0161siugd\u0117 unikali\u0105 savyb\u0119 \u2013 jie tapo atspar\u016bs radiacijai, sunki\u0173j\u0173 metal\u0173 poveikiui ir tar\u0161ai.<\/p>\n
Mokslininkai pa\u0117m\u0117 116 benami\u0173 \u0161un\u0173 kraujo m\u0117ginius ir nustat\u0117 dvi atskiras populiacijas, geneti\u0161kai besiskirian\u010dias nuo \u0161un\u0173, gyvenan\u010di\u0173 u\u017e draud\u017eiamosios zonos rib\u0173.<\/p>\n
Tai rodo, kad \u0161unys prisitaik\u0117 prie ilgalaikio buvimo toksi\u0161koje aplinkoje \u2013 tai paai\u0161kint\u0173, kod\u0117l jie i\u0161gyveno ir toliau dauginasi \u0161iame apleistame regione.<\/p>\n
Kolumbijos universiteto aplinkos sveikatos mokslininkas Normanas J. Kleimanas vadovavo tyr\u0117j\u0173 komandai, siekusiai suprasti, kaip gyvenimas tokioje aplinkoje paveik\u0117 \u0161un\u0173 genetik\u0105. Aplinkos katastrofos, kurios u\u017eter\u0161ia ar sunaikina buveines, da\u017enai priver\u010dia gyv\u016bnus prisitaikyti prie ekstremali\u0173 poky\u010di\u0173.<\/p>\n
Mokslininkai pa\u0117m\u0117 116 pusiau laukini\u0173 \u0161un\u0173 kraujo m\u0117ginius \u2013 jie buvo sugauti humani\u0161ku b\u016bdu \u010cernobylio atomin\u0117s elektrin\u0117s teritorijoje ir u\u017e ma\u017edaug 16 kilometr\u0173 esan\u010diame \u010cernobylio mieste.<\/p>\n
Unikali genetin\u0117 strukt\u016bra<\/p>\n
M\u0117giniai buvo surinkti sterilizacijos ir vakcinacijos metu, kuriuos 2018\u20132019 m. vykd\u0117 \u201eClean Futures Fund Dogs of Chernobyl\u201c programa. Po to jie buvo i\u0161si\u0173sti \u012f JAV DNR analizei.<\/p>\n
Rezultatai atskleid\u0117 unikali\u0105 \u0161i\u0173 \u0161un\u0173 genetin\u0119 strukt\u016br\u0105.<\/p>\n
\u201eKa\u017ekokiu b\u016bdu dvi ma\u017eos \u0161un\u0173 populiacijos sugeb\u0117jo i\u0161gyventi itin toksi\u0161koje aplinkoje\u201c, \u2013 sak\u0117 N. J. Kleimanas.<\/p>\n
\u201eMes ne tik i\u0161tyr\u0117me \u0161i\u0173 populiacij\u0173 dinamik\u0105, bet ir \u017eeng\u0117me pirmuosius \u017eingsnius siekdami suprasti, kaip ilgalaikis poveikis keliems aplinkos pavojams paveik\u0117 j\u0173 genus\u201c, \u2013 teig\u0117 jis.<\/p>\n
Tyrimo rezultatai buvo paskelbti 2023 m. kovo m\u0117n. \u017eurnale Canine Medicine and Genetics.<\/p>\n
Mokslininkai aptiko beveik 400 genetini\u0173 viet\u0173, kurios ry\u0161kiai skyr\u0117si nuo likusio genomo, bei 52 genus, galimai susijusius su aplinkos u\u017eter\u0161tumu atomin\u0117s elektrin\u0117s teritorijoje.<\/p>\n
Papras\u010diau tariant, \u0161un\u0173 gyvenimas u\u017eter\u0161toje aplinkoje l\u0117m\u0117 genetines mutacijas, kurios perduodamos i\u0161 kartos \u012f kart\u0105 \u2013 taip jie i\u0161moko i\u0161gyventi ekstremaliomis s\u0105lygomis.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"Grup\u0117 \u201eDogs of Chernobyl\u201c (\u201e\u010cernobylio \u0161unys\u201c) pasidalijo vaizdo \u012fra\u0161u, kuriame matyti kelios \u0161un\u0173 gaujos, tarp j\u0173 \u2013 bent…\n","protected":false},"author":2,"featured_media":28150,"comment_status":"","ping_status":"","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[15],"tags":[25,30,31,34,35,24,32,33,37,39,36,38,40,23,22,44,28,29,26,27,74,75,76],"class_list":{"0":"post-28149","1":"post","2":"type-post","3":"status-publish","4":"format-standard","5":"has-post-thumbnail","7":"category-pasaulis","8":"tag-antrastes","9":"tag-breaking-news","10":"tag-breakingnews","11":"tag-featured-news","12":"tag-featurednews","13":"tag-headlines","14":"tag-latest-news","15":"tag-latestnews","16":"tag-lietuva","17":"tag-lietuviu","18":"tag-lithuania","19":"tag-lithuanian","20":"tag-lt","21":"tag-naujienos","22":"tag-news","23":"tag-pasaulis","24":"tag-populiariausios-naujienos","25":"tag-populiariausiosnaujienos","26":"tag-top-stories","27":"tag-topstories","28":"tag-world","29":"tag-world-news","30":"tag-worldnews"},"share_on_mastodon":{"url":"https:\/\/pubeurope.com\/@lt\/115458720576241243","error":""},"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/28149","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=28149"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/28149\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/28150"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=28149"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=28149"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=28149"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}