NordVPN<\/a>\u201c kibernetinio saugumo ekspertas.<\/p>\n\u201eDid\u017eiosiose rinkose pavogta kortel\u0117 da\u017enai kainuoja tiek, kiek kino bilietas. Jos parduodamos dideliais kiekiais, galioja ilg\u0105 laik\u0105 ir gali b\u016bti i\u0161grynintos vietoje, tod\u0117l u\u017e kelis eurus galima nusipirkti b\u016bd\u0105 i\u0161vilioti svetimus pinigus.\u201c<\/p>\n
Nuo 1 iki 20 eur\u0173: kas lemia korteli\u0173 kainas tamsiajame internete <\/p>\n
Lyginant su kitomis valstyb\u0117mis, labiausiai nuo mok\u0117jimo korteli\u0173 vagys\u010di\u0173 ken\u010dia amerikie\u010diai \u2013 daugiau nei 60 proc. pavogt\u0173 korteli\u0173 priklaus\u0117 JAV gyventojams. Singap\u016bras yra antroje vietoje (apie 11 proc.), o Ispanija \u2013 tre\u010dioje (apie 10 proc.).<\/p>\n
Ta\u010diau didelis pavogt\u0173 kortelis kiekis nerei\u0161kia \u017eemos j\u0173 kainos. Pavyzd\u017eiui, JAV korteli\u0173 kaina gana vidutin\u0117 ir siekia apie 10 Eur. Brangiausiai kainuoja kortel\u0117s, kurios priklaus\u0117 Japonijos gyventojams, ir j\u0173 kaina siekia apie 20 Eur. Tuo tarpu mok\u0117jimo kortel\u0117s i\u0161 Kazachstano, Guamo ir Mozambiko kainuoja apie 14 Eur, o pigiausios \u2014 i\u0161 Kongo Respublikos, Barbadoso ir Gruzijos \u2014 gali b\u016bti parduodamos u\u017e ma\u017edaug 1 Eur.<\/p>\n
Visoje Europoje dauguma korteli\u0173 kainuoja apie 7 Eur. Lietuva i\u0161siskiria kaip viena brangiausi\u0173 Baltijos \u0161ali\u0173 \u2014 7,21 Eur, aplenkdama Latvij\u0105 (5,18 Eur) ir Estij\u0105 (4,64 Eur).<\/p>\n
Kainos i\u0161augo: pasi\u016bla, paklausa ir grie\u017etesn\u0117s kovos su suk\u010diavimu priemon\u0117s <\/p>\n
Tyrimas atskleid\u0117, kad per pastaruosius dvejus metus pavogt\u0173 mok\u0117jimo korteli\u0173 kainos gerokai padid\u0117jo. Did\u017eiausias augimas u\u017efiksuotas Naujojoje Zelandijoje (444 proc.), Argentinoje (368 proc.) ir Lenkijoje (221 proc.), o Pranc\u016bzijoje kainos i\u0161augo vos 18 proc..<\/p>\n
Kainos tamsiajame tinkle priklauso nuo paklausos ir pasi\u016blos. Nusikalt\u0117liai daugiau moka u\u017e korteles i\u0161 \u0161ali\u0173, kuriose pavogt\u0173 duomen\u0173 ma\u017eiau ir kovos su suk\u010diavimu priemon\u0117s grie\u017etesn\u0117s (pvz., Japonijoje).<\/p>\n
Tuo tarpu \u0161alyse, kuriose duomen\u0173 daug (pvz., JAV ar Ispanijoje), kortel\u0117s pigesn\u0117s ir da\u017enai parduodamos paketais, kas suma\u017eina vieneto kain\u0105.<\/p>\n
\u201eTeis\u0117saugos stiprumas ir politinis stabilumas taip pat daro \u012ftak\u0105 rizikai ir kainai\u201c, \u2013 ai\u0161kina Adrianus Warmenhoven. \u201eRizika \u0161iuo atveju rei\u0161kia, kiek pa\u017eeng\u0119 bankai ar korteli\u0173 i\u0161dav\u0117jai yra siekiant aptinkti suk\u010diavim\u0105 ir kaip greitai \u012f j\u012f reaguoja.\u201c<\/p>\n
Jis prid\u0117jo, kad kortel\u0117s, kuri\u0173 galiojimo laikas ilgesnis, kainuoja brangiau \u2013 ma\u017edaug 87 proc. tyrime steb\u0117t\u0173 korteli\u0173 galiojo ilgiau nei 12 m\u0117nesi\u0173, tod\u0117l jas buvo lengviau perparduoti.<\/p>\n
Korteli\u0173 klonavimas: kaip nusikalt\u0117liai paver\u010dia pavogtas korteles pinigais <\/p>\n
Tamsiajame internete galima rasti milijonus korteli\u0173, ta\u010diau tikras pelnas gaunamas v\u0117liau \u2014 kai duomenys yra \u201ei\u0161gryninami\u201c. \u0160is procesas vadinamas korteli\u0173 klonavimu (angl. carding).<\/p>\n
Veikla pana\u0161i \u012f tiekimo grandin\u0119: dalyviai atlieka skirtingus vaidmenis \u2014 vieni renka ar vagia korteli\u0173 duomenis, kiti naudoja botus, kad greitai patikrint\u0173 t\u016bkstan\u010dius korteli\u0173, o dar kiti paver\u010dia patvirtintas korteles dovan\u0173 kodais, prek\u0117mis, kriptovaliuta arba grynaisiais pinigais.<\/p>\n
\u201eSvarbiausias etapas \u2013 kortel\u0117s patvirtinimas\u201c, \u2013 sako A.Warmenhoven. \u201eBotai atlieka ma\u017eus bandomuosius mok\u0117jimus, kad nustatyt\u0173, kurios kortel\u0117s veikia. Kai kortel\u0117 patvirtinama, j\u0105 galima naudoti pinig\u0173 i\u0161\u0117mimui, dovan\u0173 kortel\u0117ms ar kelioni\u0173 paslaugoms pirkti, kurias v\u0117liau perparduoda. Pinig\u0173 plovimas vyksta keliais \u017eingsniais, kad b\u016bt\u0173 pasl\u0117pta j\u0173 kilm\u0117.\u201c<\/p>\n
Paprasti patarimai, kaip i\u0161likti saugiems <\/p>\n
Adrianus Warmenhoven dalijasi keliais \u017eingsniais, kurie gali pad\u0117ti apsaugoti save internete.<\/p>\n
\n- Reguliariai tikrinkite savo s\u0105skaitas. Bent kart\u0105 per savait\u0119 per\u017ei\u016br\u0117kite banko ir kortel\u0117s veikl\u0105 bei \u012fjunkite prane\u0161imus apie realaus laiko operacijas \u2013 taip greitai pasteb\u0117site nepa\u017e\u012fstamus mok\u0117jimus ir gal\u0117site juos u\u017egin\u010dyti.<\/li>\n
- <\/li>\n
- Naudokite stiprius slapta\u017eod\u017eius. Apsaugokite savo paskyras sud\u0117tingais ir unikaliais slapta\u017eod\u017eiais, ypa\u010d elektronin\u0117se parduotuv\u0117se, kuriose saugote asmens duomenis, pavyzd\u017eiui, nam\u0173 adres\u0105 ar mok\u0117jimo informacij\u0105.<\/li>\n
- Nesaugokite slapta\u017eod\u017ei\u0173 ir mok\u0117jimo duomen\u0173 nar\u0161ykl\u0117je. Jei j\u016bs\u0173 kompiuter\u012f u\u017ekr\u0117s kenk\u0117ji\u0161ka programa, ji gali pasiekti nar\u0161ykl\u0117je saugomus duomenis ir pavogti automatinio u\u017epildymo informacij\u0105 \u2013 slapta\u017eod\u017eius, adresus ar kortel\u0117s duomenis.<\/li>\n
- \u012ejunkite daugiafaktor\u012f autentifikavim\u0105 (MFA). Papildomam saugumui naudokite prisijungimo kodus, patvirtinimo \u012frenginius ar biometrinius duomenis.<\/li>\n<\/ul>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"Pavogtos lietuvi\u0161kos mok\u0117jimo kortel\u0117s 2023 m. kainavo apie 2,50 Eur, o 2025 m. j\u0173 kaina pakilo iki 7,21…\n","protected":false},"author":2,"featured_media":9498,"comment_status":"","ping_status":"","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[17],"tags":[81,37,39,36,38,40,46],"class_list":{"0":"post-28414","1":"post","2":"type-post","3":"status-publish","4":"format-standard","5":"has-post-thumbnail","7":"category-verslas","8":"tag-business","9":"tag-lietuva","10":"tag-lietuviu","11":"tag-lithuania","12":"tag-lithuanian","13":"tag-lt","14":"tag-verslas"},"share_on_mastodon":{"url":"https:\/\/pubeurope.com\/@lt\/115461815229224578","error":""},"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/28414","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=28414"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/28414\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/9498"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=28414"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=28414"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=28414"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}