{"id":28468,"date":"2025-10-30T08:14:07","date_gmt":"2025-10-30T08:14:07","guid":{"rendered":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/28468\/"},"modified":"2025-10-30T08:14:07","modified_gmt":"2025-10-30T08:14:07","slug":"kai-betonas-ima-kvepuoti-kodel-net-stipriausios-konstrukcijos-pavargsta-nuo-laiko-bns-spaudos-centras","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/28468\/","title":{"rendered":"Kai betonas ima \u201ekv\u0117puoti\u201c: kod\u0117l net stipriausios konstrukcijos pavargsta nuo laiko | BNS Spaudos centras"},"content":{"rendered":"<p class=\"MsoNormal text-justify\">Ar \u012fsivaizduojate, kad net ir galingiausias gel\u017ebetoninis tiltas ar pastato kolona laikui b\u0117gant gali \u201epavargti\u201c \u2013 tarsi gyvas organizmas, reaguojantis \u012f nuolatin\u0119 apkrov\u0105?\u00a0B\u016btent \u0161\u012f rei\u0161kin\u012f tiria VILNIUS TECH Civilin\u0117s in\u017einerijos mokslo centro vyresnysis mokslo darbuotojas doc. dr. Mykolas Daugevi\u010dius, ai\u0161kindamasis, kaip ilgalaik\u0117s apkrovos veikia gel\u017ebetonines konstrukcijas ir kod\u0117l \u0161i\u0173 proces\u0173 supratimas lemia m\u016bs\u0173 pastat\u0173 ilgaam\u017ei\u0161kum\u0105 bei saugum\u0105.<\/p>\n<p class=\"MsoNormal text-justify\">Betonas \u2013 ne toks jau stati\u0161kas, kaip atrodo<\/p>\n<p class=\"MsoNormal text-justify\">Nors gel\u017ebetonis mums asocijuojasi su tvirtumu ir pastovumu, i\u0161 ties\u0173 tai gyvai reaguojanti med\u017eiaga. J\u0105 sudaro dvi labai skirtingos med\u017eiagos \u2013 betonas ir plienin\u0117 armat\u016bra.<\/p>\n<p class=\"MsoNormal text-justify\">Plienas iki tam tikros ribos deformuojasi elastingai, o betonas \u2013 kur kas jautresnis: laikui b\u0117gant jis patiria vadinam\u0105sias valk\u0161numo deformacijas, kai konstrukcija po truput\u012f kei\u010dia form\u0105, nors i\u0161ori\u0161kai tai vos pastebima.<\/p>\n<p class=\"MsoNormal text-justify\">\u201eBetonas \u2013 tai ne tik akmuo ir cementas. Jame vyksta mikrolygio procesai: strukt\u016bra tank\u0117ja, kinta por\u0173 t\u016bris, u\u017epildai pasislenka, o visa tai ilgainiui lemia konstrukcijos deformacij\u0105\u201c, \u2013 ai\u0161kina doc. dr. Mykolas Daugevi\u010dius.<\/p>\n<p class=\"MsoNormal text-justify\">Kada betonas tampa pavojingu<\/p>\n<p class=\"MsoNormal text-justify\">Tyrimai rodo, kad \u017eemesn\u0117s klas\u0117s betonas ar anksti apkrautos konstrukcijos deformuojasi grei\u010diau. O kai apkrova vir\u0161ija tam tikr\u0105 rib\u0105, prasideda vadinamasis katastrofinis valk\u0161numas \u2013 deformacijos greit\u0117ja, kol pasiekiamas ribinis b\u016bvis. Tokiu atveju betono irimas gali b\u016bti staigus ir net priminti sprogim\u0105.<\/p>\n<p class=\"MsoNormal text-justify\">\u201eTokius bandymus reikia atlikti itin atsargiai \u2013 stipresni betonai suyra taip greitai, kad skeveldros lekia \u012f visas puses. Ta\u010diau dar svarbiau \u2013 suprasti, kada betonas dar saugus, o kada jo deformacijos art\u0117ja prie pavojingos ribos\u201c, \u2013 pabr\u0117\u017eia mokslininkas.<\/p>\n<p class=\"MsoNormal text-justify\">Projektuotojams \u0161ie tyrimai \u2013 ne teorin\u0117 prabanga, o b\u016btinyb\u0117<\/p>\n<p class=\"MsoNormal text-justify\">Gel\u017ebetonio elgsena ilgalaik\u0117s apkrovos metu yra itin sud\u0117tinga: kai betonas deformuojasi, dal\u012f apkrovos perima plienin\u0117 armat\u016bra.<\/p>\n<p class=\"MsoNormal text-justify\">Toks \u012fr\u0105\u017e\u0173 perskirstymas leid\u017eia konstrukcijai i\u0161likti stabiliai net tada, kai viena i\u0161 med\u017eiag\u0173 \u201epavargsta\u201c, bet kartu ver\u010dia projektuotojus \u012ftraukti vis daugiau reali\u0173 bandym\u0173 duomen\u0173 \u012f skai\u010diavimus.<\/p>\n<p class=\"MsoNormal text-justify\">Nuo 2025 met\u0173 tyrimai \u012fgaus nauj\u0105, pa\u017eangesn\u012f lyg\u012f: bus naudojami modern\u016bs ilgalaik\u0117s apkrovos stendai su nuolatiniu monitoringu, o visas eksperimentas truks ne ma\u017eiau nei vienerius metus specialiai tam pritaikytoje kameroje su temperat\u016bros ir dr\u0117gm\u0117s reguliavimo funkcija. Nauja \u012franga \u012fsigyta vykdant projekt\u0105 \u201eCivilin\u0117s in\u017einerijos mokslo centras\u201c\u00a0ir jos kaina siekia beveik 300 000 eur\u0173. Dabar mokslininkai gal\u0117s gauti itin verting\u0173 ilgalaik\u0117s elgsenos duomen\u0173, kurie leis geriau projektuoti gel\u017ebetonines konstrukcijas ir atsi\u017evelgti \u012f tvarumo principus. Pa\u017eym\u0117tina, kad paprastai in\u017einerin\u0117je praktikoje bandymai atliekami po 7, 28 ar 56 par\u0173, tad tyrimai, trunkantys ilgiau nei 56 paras, yra tikra retenyb\u0117.<\/p>\n<p class=\"MsoNormal text-justify\">\u201eVien teorini\u0173 modeli\u0173 nepakanka \u2013 gel\u017ebetonis elgiasi kur kas \u012fdomiau nei rodo formul\u0117s. Tik ilgalaikiai eksperimentai leid\u017eia pamatyti, kaip realiai \u201egyvena\u201c konstrukcija, veikiama met\u0173 metais trunkan\u010dios apkrovos\u201c, \u2013 teigia M. Daugevi\u010dius.<\/p>\n<p class=\"MsoNormal text-justify\">Nors valk\u0161numo rei\u0161kinys n\u0117ra naujas, jo praktin\u0117 reik\u0161m\u0117 tik did\u0117ja: auk\u0161tybiniai pastatai, tiltai ir inovatyv\u016bs betonai reikalauja vis tikslesni\u0173 \u017eini\u0173 apie tai, kaip konstrukcijos elgiasi b\u0117gant laikui.<\/p>\n<p class=\"MsoNormal text-justify\">VILNIUS TECH mokslinink\u0173 atliekami tyrimai padeda ne tik numatyti konstrukcij\u0173 tarnavimo laik\u0105, bet ir u\u017etikrinti, kad jos elgt\u0173si prognozuojamai net ekstremaliomis s\u0105lygomis.<\/p>\n<p>\n                        Prane\u0161im\u0105 paskelb\u0117: Giedr\u0117 Gedeikyt\u0117, Vilniaus Gedimino technikos universitetas                    <\/p>\n<p>\u201eBNS Spaudos centre\u201c skelbiami \u012fvairi\u0173 organizacij\u0173 prane\u0161imai \u017einiasklaidai. U\u017e prane\u0161im\u0173 turin\u012f atsako juos paskelb\u0119 asmenys bei j\u0173 atstovaujamos organizacijos.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"Ar \u012fsivaizduojate, kad net ir galingiausias gel\u017ebetoninis tiltas ar pastato kolona laikui b\u0117gant gali \u201epavargti\u201c \u2013 tarsi gyvas&hellip;\n","protected":false},"author":2,"featured_media":28469,"comment_status":"","ping_status":"","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[17],"tags":[81,37,39,36,38,40,46],"class_list":{"0":"post-28468","1":"post","2":"type-post","3":"status-publish","4":"format-standard","5":"has-post-thumbnail","7":"category-verslas","8":"tag-business","9":"tag-lietuva","10":"tag-lietuviu","11":"tag-lithuania","12":"tag-lithuanian","13":"tag-lt","14":"tag-verslas"},"share_on_mastodon":{"url":"https:\/\/pubeurope.com\/@lt\/115462121869868735","error":""},"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/28468","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=28468"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/28468\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/28469"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=28468"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=28468"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=28468"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}