Nepaisant negand\u0173 tarptautin\u0117je erdv\u0117je, Lietuvos ekonomika nenustoja augti. 2025 m. tre\u010di\u0105j\u012f ketvirt\u012f did\u0117jo daugelio svarbiausi\u0173 sektori\u0173 \u2013 tiek prekybos, tiek paslaug\u0173, tiek pramon\u0117s, tiek statybos \u2013 pardavimai. Nors \u0161i\u0173 met\u0173 pabaigoje ekonomika, tik\u0117tina, augs santykinai vangiu tempu, kitais metais d\u0117l \u012fgyvendinam\u0173 reform\u0173, kurios tur\u0117t\u0173 paskatinti didesn\u012f nam\u0173 \u016bki\u0173 vartojim\u0105, ekonomikos pl\u0117tra tur\u0117t\u0173 laikinai paspart\u0117ti. <\/p>\n
Komentuoja Darius Imbrasas, Lietuvos banko Ekonomikos departamento Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus vyriausiasis ekonomistas<\/p>\n
Valstyb\u0117s duomen\u0173 agent\u016bros i\u0161ankstinio \u012fver\u010dio duomenimis, 2025 m. tre\u010di\u0105j\u012f ketvirt\u012f, palyginti su ankstesniu ketvir\u010diu, ekonomika sumenko 0,2, o palyginti su prie\u0161 metus buvusiu ketvir\u010diu, \u2013 padid\u0117jo 1,9 proc.<\/p>\n
Labiausiai ekonomikos raid\u0105 var\u017e\u0117 pramon\u0117s bei transporto ir saugojimo \u012fmoni\u0173 rezultatai. Laikinas AB \u201eAchema\u201c amoniako gamybos sustabdymas ir sunkumai konkuruojant tarptautin\u0117se rinkose labiausiai ribojo apdirbamosios gamybos raid\u0105.\u00a0\u0160i\u0173 met\u0173 tre\u010di\u0105j\u012f ketvirt\u012f apdirbamosios gamybos pardavimai, apskai\u010diuoti palyginamosiomis kainomis ir pa\u0161alinus sezonini\u0173 veiksni\u0173 poveik\u012f, per ketvirt\u012f sumenko 2,1 proc. ir buvo tik 0,4 proc. didesni nei prie\u0161 metus. Labiausiai apdirbamosios gamybos raid\u0105 ribojo beveik 16 proc. ma\u017eesni nei prie\u0161 metus chemijos pramon\u0117s pardavimai. Toks j\u0173 krytis nemenkai yra nulemtas laikino AB \u201eAchema\u201c amoniako gamybos, kuri v\u0117l buvo atnaujinta rugpj\u016b\u010dio antr\u0105j\u0105 pus\u0119, sustabdymo. Reik\u0161mingesnius pardavim\u0173 kry\u010dius taip pat fiksavo automobili\u0173 pramon\u0117s sektorius, kuriam nepalanki\u0105 \u012ftak\u0105 tur\u0117t\u0173 daryti visos Europos automobili\u0173 pramon\u0117s sunkumai, taip pat gumini\u0173 ir plastikini\u0173 gamini\u0173 gamyba. Ma\u017eiau palankiai apdirbamosios gamybos raidai \u012ftak\u0105 darys ir \u012fvesti JAV muit\u0173 tarifai ir kit\u0173 valiut\u0173 at\u017evilgiu reik\u0161mingai sustipr\u0117j\u0119s euras. Kad \u012fmon\u0117ms pasidar\u0117 sunkiau konkuruoti, indikuoja ir Valstybin\u0117s duomen\u0173 agent\u016bros atliekamo verslo tendencij\u0173 tyrimo duomenys \u2013 jie rodo nemenk\u0105 pramon\u0117s \u012fmoni\u0173 geb\u0117jimo konkuruoti ne Europos S\u0105jungos (ES) \u0161ali\u0173 rinkose pablog\u0117jim\u0105 pastaraisiais m\u0117nesiais.<\/p>\n
Nors per pastar\u0105j\u012f ketvirt\u012f nuotaikos Lietuvos apdirbamosios gamybos veikloje nuotaikos reik\u0161mingiau nepakito, pagrindin\u0117se prekybos partner\u0117se daug\u0117ja ekonomikos atsigavimo \u017eenkl\u0173. Europos Komisijos skelbiamas Lietuvos apdirbamosios gamybos pasitik\u0117jimo rodiklis per \u0161i\u0173 met\u0173 tre\u010di\u0105j\u012f ketvirt\u012f reik\u0161mingiau nepakito ir jau tre\u010di\u0105 ketvirt\u012f i\u0161 eil\u0117s buvo ma\u017eesnis u\u017e ilgalaik\u012f vidurk\u012f. Labiausiai tokias nuotaikas lemia vis blogiau vertinamas turim\u0173 u\u017esakym\u0173 lygis ir pablog\u0117j\u0119 gamybos l\u016bkes\u010diai artimiausi\u0105 ketvirt\u012f. \u0160ias nepalankias tendencijas i\u0161 dalies atsveria vertinimas, kad \u012fmon\u0117s turi per ma\u017eai pagamintos produkcijos atsarg\u0173, o tai gali paskatinti gamybos pagyv\u0117jim\u0105, kad jos gal\u0117t\u0173 pasiekti norim\u0105 j\u0173 lyg\u012f. Nors Lietuvos pramon\u0117s \u012fmoni\u0173 nuotaikos teb\u0117ra ni\u016brios, atsigaunan\u010dios pagrindini\u0173 prekybos partneri\u0173 ekonomikos leid\u017eia tik\u0117tis stipresn\u0117s Lietuvoje pagamint\u0173 preki\u0173 paklausos. Pavyzd\u017eiui, euro zonos \u2013 did\u017eiausios Lietuvos prekybos partner\u0117s \u2013 pirkimo vadybinink\u0173 indeksas (angl. Purchasing Managers\u2018 Index) spalio m\u0117n. pasiek\u0117 52,2 \u2013 tai did\u017eiausia reik\u0161m\u0117 per 17 m\u0117nesi\u0173. 50 punkt\u0173 rib\u0105, kuri skiria veikl\u0173 pl\u0117tr\u0105 nuo nuosmukio, siek\u0117 tiek paslaug\u0173, tiek apdirbamosios gamybos veiklos. Gana palankus, palyginti su pastar\u0173j\u0173 met\u0173 tendencijomis, buvo ir nauj\u0173 u\u017esakym\u0173 vertinimas. Vis d\u0117lto svarbu pasteb\u0117ti, kad \u012fmoni\u0173 gamybos apimties artimiausiais metais vertinimas pastaraisiais m\u0117nesiais prast\u0117jo, tam nemenk\u0105 \u012ftak\u0105 daro politinis neapibr\u0117\u017etumas vienoje did\u017eiausi\u0173 Europos ekonomik\u0173 \u2013 Pranc\u016bzijoje.<\/p>\n
Statybos sektoriaus aktyvumas bl\u0117sta. 2025 m. liepos\u2013rugpj\u016b\u010dio m\u0117n. vidutin\u0117 statybos sektoriaus darb\u0173 apimtis, apskai\u010diuota palyginamosiomis kainomis ir pa\u0161alinus sezonini\u0173 veiksni\u0173 poveik\u012f, buvo 1,4 proc. didesn\u0117 nei antr\u0105j\u012f ketvirt\u012f, ta\u010diau tik 2,3 proc. didesn\u0117 nei prie\u0161 metus. Tai l\u0117\u010diausia metin\u0117 pl\u0117tra nuo 2021 m. prad\u017eios. Palyginti su pra\u0117jusiais metais, labiausiai statybos sektoriaus aktyvum\u0105 slopina reik\u0161mingai sumenkusios in\u017einerini\u0173 statini\u0173 statybos apimtis ir nustoj\u0119 augti statybos paslaug\u0173 pardavimai u\u017esienio rinkose. Kituose statybos sektoriaus segmentuose stebimos palankesn\u0117s tendencijos \u2013 negyvenam\u0173j\u0173 pastat\u0173 statybos apimtis analizuojamu laikotarpiu buvo beveik penktadaliu didesn\u0117 nei prie\u0161 metus. Pradeda atsigauti ir gyvenam\u0173j\u0173 pastat\u0173 statyba, ji liepos\u2013rugpj\u016b\u010dio m\u0117n. buvo beveik de\u0161imtadaliu didesn\u0117 nei prie\u0161 metus, o reik\u0161mingai padid\u0117jusi prad\u0117t\u0173 b\u016bsto projekt\u0173 apimtis leid\u017eia tik\u0117tis tolesn\u0117s sektoriaus pl\u0117tros. Vis d\u0117lto apklausos rodo, kad statybos sektoriaus \u012fmon\u0117s nesitiki reik\u0161mingesnio pad\u0117ties pager\u0117jimo artimiausiais ketvir\u010diais d\u0117l neatsigaunan\u010di\u0173 u\u017esakym\u0173, ta\u010diau numatomos gauti ES paramos l\u0117\u0161os ir suplanuotos vald\u017eios sektoriaus investicijos tur\u0117t\u0173 palaikyti gana nemenk\u0105 statybos sektoriaus aktyvum\u0105.<\/p>\n
Did\u0117janti nam\u0173 \u016bki\u0173 perkamoji galia sudaro s\u0105lygas nam\u0173 \u016bkiams daugiau vartoti, o tai didina ir ma\u017emenin\u0117s prekybos apyvart\u0105, kuri v\u0117l \u0161turmuoja naujas auk\u0161tumas. 2025 m. tre\u010di\u0105j\u012f ketvirt\u012f, palyginti su ankstesniu ketvir\u010diu, ma\u017emenin\u0117s prekybos apyvarta, apskai\u010diuota palyginamosiomis kainomis ir pa\u0161alinus sezonini\u0173 veiksni\u0173 poveik\u012f, padid\u0117jo 2,3 proc. ir buvo 5,3 proc. didesn\u0117 nei prie\u0161 metus. Tokio augimo pakako, kad po laikino smuktel\u0117jimo met\u0173 prad\u017eioje, kai trumpam pa\u016bm\u0117jo infliacija ir buvo \u012fvesti mokestiniai pakeitimai, tre\u010di\u0105j\u012f ketvirt\u012f ma\u017emenin\u0117s prekybos apyvarta b\u016bt\u0173 did\u017eiausia nuo duomen\u0173 skelbimo prad\u017eios. Fiksuota beveik vis\u0173 pagrindini\u0173 preki\u0173 grupi\u0173 metin\u0117 pardavim\u0173 pl\u0117tra, \u00a0tik prekyba automobili\u0173 degalais po reik\u0161mingos korekcijos met\u0173 prad\u017eioje vis dar rodo 2,5 proc. suma\u017e\u0117jim\u0105. Tokias ma\u017emenin\u0117s prekybos ir nam\u0173 \u016bki\u0173 vartojimo tendencijas palaiko did\u0117janti nam\u0173 \u016bki\u0173 perkamoji galia: remiantis Sodros duomenimis vidutinis darbo u\u017emokestis tre\u010di\u0105j\u012f ketvirt\u012f paaugo ma\u017edaug 9 proc., did\u0117jo ir u\u017eimt\u0173j\u0173 skai\u010dius. O infliacija \u0161iuo laikotarpiu sudar\u0117 3,6 proc. Gyventojams palanki ekonomikos raida ir nuo kit\u0173 met\u0173 \u012fsigaliosian\u010dios \u012fgyvendinamos reformos palankiai veikia nam\u0173 \u016bki\u0173 l\u016bkes\u010dius d\u0117l \u0161alies ekonomikos raidos ir j\u0173 pa\u010di\u0173 finansin\u0117s pad\u0117ties \u2013 jie did\u017ei\u0105j\u0105 \u0161i\u0173 met\u0173 dal\u012f buvo gana pesimisti\u0161ki. Tai gali paskatinti nam\u0173 \u016bkius \u0161iek tiek ma\u017eiau riboti savo i\u0161laidas prek\u0117ms ir paslaugoms \u012fsigyti.<\/p>\n
Rinkos paslaug\u0173 sektorius palaiko gana spart\u0173 pl\u0117tros temp\u0105. Remiantis \u0161i\u0173 met\u0173 liepos\u2013rugpj\u016b\u010dio m\u0117n. duomenimis, \u012fvertintais palyginamosiomis kainomis ir pa\u0161alinus sezonini\u0173 veiksni\u0173 poveik\u012f, rinkos paslaug\u0173 sektoriaus pardavimai buvo 1,7 proc. didesni nei antr\u0105j\u012f ketvirt\u012f, o prie\u0161 metus buvus\u012f lyg\u012f vir\u0161ijo 9,4 proc. Labiausiai prie tokios rinkos paslaug\u0173 sektoriaus raidos prisid\u0117jo informacijos ir ry\u0161i\u0173 paslaugas teikian\u010dios \u012fmon\u0117s, nul\u0117musios daugiau kaip pus\u0119 viso rinkos paslaug\u0173 pardavimo padid\u0117jimo. Kit\u0173 rinkos paslaug\u0173 pardavimai taip pat padid\u0117jo. Pastaraisiais ketvir\u010diais prad\u0117jo palengva atsigauti ir vienas did\u017eiausi\u0173 Lietuvos ekonomikos sektori\u0173 \u2013 transporto ir saugojimo veikla. Ta\u010diau svarbu pasteb\u0117ti, kad \u0161ios pardavimai teb\u0117ra apie de\u0161imtadaliu ma\u017eesni nei j\u0173 auk\u0161\u010diausias lygis, fiksuotas 2021 m. pabaigoje, o atsigavim\u0105 slopina vangesn\u0117 tarptautin\u0117s prekybos raida, taip pat neai\u0161kumas d\u0117l sienos su Baltarusija u\u017edarymo. Augantys pardavimai palaiko paslaug\u0173 sektoriaus \u012fmoni\u0173 nuotaikas \u2013 Europos Komisijos skelbiamas paslaug\u0173 sektoriaus pasitik\u0117jimo rodiklis \u0161i\u0173 met\u0173 tre\u010di\u0105j\u012f ketvirt\u012f buvo artimas ilgalaikiam vidurkiui. Vis d\u0117lto pasteb\u0117tina, kad pastaraisiais m\u0117nesiais \u012fmoni\u0173 l\u016bkes\u010diai d\u0117l paklausos raidos artimiausi\u0105 ketvirt\u012f \u0161iek tiek pablog\u0117jo. Tai indikuoja, kad paslaug\u0173 sektorius \u0161i\u0173 met\u0173 pabaigoje gali augti l\u0117\u010diau nei pastaraisiais ketvir\u010diais.<\/p>\n
Lietuvos ekonomika \u0161iuos metus tur\u0117t\u0173 baigti \u0161iek tiek vangiau, nei juos prad\u0117jo, ta\u010diau v\u0117l tur\u0117t\u0173 pagyv\u0117ti kitais metais d\u0117l \u012fgyvendinam\u0173 reform\u0173. Ekonomikos aktyvum\u0105 paskutin\u012f ketvirt\u012f labiausiai ribos vangesn\u0117 preki\u0173 ir paslaug\u0173 paklausa po tarptautin\u0117s prekybos ir atsarg\u0173 kaupimo suintensyv\u0117jimo \u0161i\u0173 met\u0173 pirm\u0105j\u0105 pus\u0119. Eksporto raid\u0105 taip pat slopins padid\u0117j\u0119 muit\u0173 tarifai ir sustipr\u0117j\u0119s euro kursas. D\u0117l \u0161i\u0173 veiksni\u0173 eksporto pl\u0117tra tur\u0117t\u0173 b\u016bti pastebimai l\u0117tesn\u0117, nei buvo \u012fprasta pastar\u0105j\u012f de\u0161imtmet\u012f. Tai slopins ir investicij\u0173 raid\u0105. Vis d\u0117lto d\u0117l \u012fgyvendinam\u0173 reform\u0173 kitais metais Lietuvos ekonomika laikinai augs spar\u010diau. D\u0117l i\u0161 antrosios pensij\u0173 kaupimo pakopos fond\u0173 atsiimam\u0173 l\u0117\u0161\u0173 labai padid\u0117s gyventoj\u0173 disponuojamosios l\u0117\u0161os, kuri\u0173 nemenka dalis, kaip rodo kit\u0173 \u0161ali\u0173 pavyzd\u017eiai, bus i\u0161leista prek\u0117ms ir paslaugoms \u012fsigyti.<\/p>\n
\u201eBNS Spaudos centre\u201c skelbiami \u012fvairi\u0173 organizacij\u0173 prane\u0161imai \u017einiasklaidai. U\u017e prane\u0161im\u0173 turin\u012f atsako juos paskelb\u0119 asmenys bei j\u0173 atstovaujamos organizacijos.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"Nepaisant negand\u0173 tarptautin\u0117je erdv\u0117je, Lietuvos ekonomika nenustoja augti. 2025 m. tre\u010di\u0105j\u012f ketvirt\u012f did\u0117jo daugelio svarbiausi\u0173 sektori\u0173 \u2013 tiek…\n","protected":false},"author":2,"featured_media":28486,"comment_status":"","ping_status":"","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[17],"tags":[81,37,39,36,38,40,46],"class_list":{"0":"post-28485","1":"post","2":"type-post","3":"status-publish","4":"format-standard","5":"has-post-thumbnail","7":"category-verslas","8":"tag-business","9":"tag-lietuva","10":"tag-lietuviu","11":"tag-lithuania","12":"tag-lithuanian","13":"tag-lt","14":"tag-verslas"},"share_on_mastodon":{"url":"https:\/\/pubeurope.com\/@lt\/115462239999621515","error":""},"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/28485","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=28485"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/28485\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/28486"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=28485"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=28485"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=28485"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}