{"id":29499,"date":"2025-10-31T12:10:17","date_gmt":"2025-10-31T12:10:17","guid":{"rendered":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/29499\/"},"modified":"2025-10-31T12:10:17","modified_gmt":"2025-10-31T12:10:17","slug":"tadas-povilauskas-bvp-pristabde-pramones-ir-transporto-sektoriai","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/29499\/","title":{"rendered":"Tadas Povilauskas. BVP pristabd\u0117 pramon\u0117s ir transporto sektoriai"},"content":{"rendered":"<p>Pramon\u0117s produkcija nebeauga<\/p>\n<p class=\"MsoNormal\">Tre\u010di\u0105 ketvirt\u012f apdirbamosios gamybos \u012fmon\u0117s jau nebeprisid\u0117jo teigiamai prie \u0161alies realaus BVP poky\u010dio. Dar antr\u0105 ketvirt\u012f \u0161io sektoriaus ind\u0117lis \u012f metin\u012f BVP pokyt\u012f sudaro ma\u017edaug 0,6 proc. punkto. Pra\u0117jus\u012f ketvirt\u012f apdirbamosios gamybos produkcija, ne\u012ftraukus naftos produkt\u0173, buvo 0,5 proc. ma\u017eesn\u0117 negu pernai. Pra\u0117jusi\u0173 met\u0173 antras pusmetis ir \u0161i\u0173 met\u0173 prad\u017eia buvo labai stipr\u016bs m\u016bs\u0173 gamybos \u012fmon\u0117ms, bet pastaraisiais ketvir\u010diais i\u0161laikyti tokio tempo nebepavyksta.<\/p>\n<p class=\"MsoNormal\">Toliau gerai sekasi maisto, elektronini\u0173, medicinos, optikos gamini\u0173 gamintojams, sunkiau \u2013 transporto priemoni\u0173 ir j\u0173 dali\u0173, chemijos produkt\u0173 gamintojams. Vienos prie\u017easties, kod\u0117l suprast\u0117jo pramon\u0117s rezultatai, n\u0117ra \u2013 tai susij\u0119 ir su padid\u0117jusia konkurencija i\u0161 Kinijos, ir su suprast\u0117jusiu eksportu \u012f JAV, ir su tam tikrais vienkartiniais veiksniais. Spalio m\u0117nesio pramon\u0117s pasitik\u0117jimo rodiklis lieka ma\u017eesnis negu prie\u0161 metus ir nenuteikia optimisti\u0161kai d\u0117l gamybos poky\u010di\u0173 artimiausiais m\u0117nesiais. Kita vertus, jeigu pasiteisins l\u016bkes\u010diai, kad Europos S\u0105jungos (ES) ekonomika kit\u0105met augs pana\u0161iu kaip ir \u0161iemet tempu, paklausa m\u016bs\u0173 gaminiams tur\u0117t\u0173 augti.      <\/p>\n<p>Vidaus vartojimas stabiliai juda pirmyn<\/p>\n<p class=\"MsoNormal\">Nam\u0173 \u016bki\u0173 vartojimas tre\u010di\u0105 ketvirt\u012f spar\u010diai augo ir buvo pagrindinis BVP augimo veiksnys. Ma\u017emenin\u0117s prekybos apyvarta lyginamosiomis kainomis tre\u010di\u0105 ketvirt\u012f buvo 5 proc. didesn\u0117 negu pernai. Jeigu ne\u012ftrauktume degal\u0173, prekybos apyvarta padid\u0117jo net 7,5 procento.<\/p>\n<p class=\"MsoNormal\">Nam\u0173 \u016bkio vartojimui toliau teigiam\u0105 \u012ftak\u0105 dar\u0117 auganti gyventoj\u0173 perkamoji galia.<\/p>\n<p class=\"MsoNormal\">Tre\u010di\u0105 ketvirt\u012f vidutinis darbo u\u017emokestis po mokes\u010di\u0173 buvo ma\u017edaug 8 proc. didesnis negu pernai, o metin\u0117 infliacija buvo 3,9 proc., arba tik truput\u012f didesn\u0117 negu antr\u0105 ketvirt\u012f. Vidutinis dirban\u010di\u0173j\u0173 skai\u010dius buvo minimaliai ma\u017eesnis negu prie\u0161 metus.<\/p>\n<p class=\"MsoNormal\">Nors \u201eEuribor\u201c pal\u016bkan\u0173 normos tre\u010di\u0105 ketvirt\u012f stabilizavosi, jos buvo gerokai didesn\u0117s negu prie\u0161 metus ir dar\u0117 teigiam\u0105 \u012ftak\u0105 nam\u0173 \u016bki\u0173 vartojimui ir investicijoms. Lietuvoje spar\u010diai augo gyventoj\u0173 ir \u012fmoni\u0173 finansavimas: rugs\u0117jo pabaigoje kredito \u012fstaig\u0173 paskol\u0173, suteikt\u0173 \u012fmon\u0117ms, portfelis buvo 20 proc., o gyventojams \u2013 15 proc. didesnis negu prie\u0161 metus. Kuo daugiau paskol\u0173 i\u0161duodama, tuo stipresnis impulsas ekonomikai.<\/p>\n<p class=\"MsoNormal\">Vartotoj\u0173 pasitik\u0117jimo rodiklis tre\u010di\u0105 ketvirt\u012f \u016bgtel\u0117jo po nuosmukio met\u0173 prad\u017eioje ir nuteikia optimisti\u0161kai d\u0117l gyventoj\u0173 galimo i\u0161laidavimo paskutin\u012f met\u0173 ketvirt\u012f. Nam\u0173 \u016bki\u0173 vartojimas reik\u0161mingai \u016bgtels kit\u0173 met\u0173 antr\u0105 ketvirt\u012f, kai ekonomik\u0105 pasieks pasitraukusi\u0173j\u0173 i\u0161 II pakopos pensij\u0173 fond\u0173 pinigai.<\/p>\n<p>Atsigauna pastat\u0173 statybos apimtis<\/p>\n<p class=\"MsoNormal\">Tre\u010di\u0105 ketvirt\u012f statyb\u0173 sektoriaus \u012fmoni\u0173 ind\u0117lis \u012f \u0161alies BVP augim\u0105 tur\u0117jo b\u016bti minimaliai teigiamas, o t\u0105 rodo per metus padid\u0117jusi statybos darb\u0173 apimtis. Atsigaunanti gyvenamosios ir negyvenamosios paskirties pastat\u0173 statybos apimtis padeda atsverti in\u017einerini\u0173 statini\u0173 statybos darb\u0173 nuosmuk\u012f. Pastar\u0105j\u012f lemia \u0161iemet suma\u017e\u0117j\u0119s finansavimas keliams. Ta\u010diau spar\u010diai atsigavusi b\u016bsto rinka, augantis ES l\u0117\u0161\u0173 panaudojimas ir b\u016bsimos investicijos \u012f tokius kra\u0161to apsaugos objektus, kaip R\u016bdnink\u0173 poligonas, tur\u0117t\u0173 lemti statyb\u0173 sektoriaus augim\u0105 artimiausius dvejus metus. Apskritai, investicijos \u0161iemet Lietuvoje stipriai auga ir jos yra vienas i\u0161 ekonomikos augimo \u0161altini\u0173.  <\/p>\n<p class=\"MsoNormal\">Anot Valstyb\u0117s duomen\u0173 agent\u016bros, transporto sektoriaus ind\u0117lis \u012f \u0161alies BVP pokyt\u012f buvo neigiamas. Tai kiek nustebino, nes buvo \u017eenkl\u0173, kad tre\u010di\u0105 ketvirt\u012f pad\u0117tis keli\u0173 transporto sektoriuje pager\u0117jo (ne d\u0117l spar\u010diau augan\u010dios paklausos, bet d\u0117l ma\u017e\u0117jan\u010dios transporto pasi\u016blos pagrindin\u0117se eksporto rinkose). [Srautas] Vokietijos mokamais keliais antr\u0105 ketvirt\u012f buvo beveik 5 proc. didesnis negu prie\u0161 metus. Krovini\u0173 transporto priemoni\u0173 vairuotoj\u0173 skai\u010dius per metus padid\u0117jo 4 procentais. Tiesa, \u012f Lietuv\u0105 i\u0161 tre\u010di\u0173j\u0173 \u0161ali\u0173 kvie\u010diam\u0173 atvykti pilie\u010di\u0173 kvota jau i\u0161naudota vos prasid\u0117jus spaliui ir tai ma\u017eina galimybes \u0161iam sektoriui augti.<\/p>\n<p>\u017dem\u0117s \u016bkis tur\u0117jo \u0161iek tiek teigiamai prisid\u0117ti prie \u0161alies BVP augimo<\/p>\n<p class=\"MsoNormal\">Tre\u010di\u0105 ketvirt\u012f santykinai didel\u0119 \u012ftak\u0105 BVP turi \u017eem\u0117s \u016bkis (apie 5 proc.). \u012evairiais skai\u010diavimais, \u0161iemet gr\u016bd\u0173 ir raps\u0173 derlius yra bent 5 proc. didesnis negu pernai ir tur\u0117jo teigiamai prisid\u0117ti prie \u0161alies ekonomikos augimo (gali b\u016bti, kad Valstyb\u0117s duomen\u0173 agent\u016bra kol kas atsargiau vertina derliaus pokyt\u012f). Tiesa, augalininkyste u\u017esiiman\u010di\u0173 \u016bkinink\u0173 pelningumas \u0161iemet n\u0117ra geras d\u0117l \u017eem\u0173 supirkimo kain\u0173 ir brangi\u0173 tr\u0105\u0161\u0173. Beje, per metus prie \u017eem\u0117s \u016bkio rezultat\u0173 teigiamai tur\u0117jo prisid\u0117ti ir pieno bei m\u0117sos gamybos sektoriai.<\/p>\n<p class=\"MsoNormal\">Informacini\u0173 technologij\u0173 (IT) sektoriuje sukurta prid\u0117tin\u0117 vert\u0117 augo pana\u0161iu, kaip ir ankstesniais ketvir\u010diais, tempu ir prie metinio BVP augimo gal\u0117jo prid\u0117ti 0,3\u20130,4 proc. punkto. Kaip ir ankstesniais ketvir\u010diais, darbuotoj\u0173 skai\u010dius IT sektoriuje liko stabilus ir \u012fmon\u0117s stengiasi augti bei gerinti rezultatus su pana\u0161iais resursais.<\/p>\n<p>SEB grup\u0117 <a rel=\"noopener nofollow\" target=\"_blank\" href=\"https:\/\/www.delfi.lt\/temos\/lietuvos-ekonomika\" tag-id=\"72430638\">Lietuvos ekonomikos<\/a> rodikli\u0173 prognoz\u0119 oficialiai atnaujins ir paskelbs lapkri\u010dio 11 dien\u0105. T\u0105 dien\u0105 pasirodys tradiciniai leidiniai \u2013 \u201eNordic Outlook\u201c ir \u201eLietuvos ekonomikos ap\u017evalga<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"Pramon\u0117s produkcija nebeauga Tre\u010di\u0105 ketvirt\u012f apdirbamosios gamybos \u012fmon\u0117s jau nebeprisid\u0117jo teigiamai prie \u0161alies realaus BVP poky\u010dio. Dar antr\u0105&hellip;\n","protected":false},"author":2,"featured_media":29500,"comment_status":"","ping_status":"","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[17],"tags":[81,37,39,4474,36,38,40,250,4767,8545,46,3358],"class_list":{"0":"post-29499","1":"post","2":"type-post","3":"status-publish","4":"format-standard","5":"has-post-thumbnail","7":"category-verslas","8":"tag-business","9":"tag-lietuva","10":"tag-lietuviu","11":"tag-lietuvos-ekonomika","12":"tag-lithuania","13":"tag-lithuanian","14":"tag-lt","15":"tag-pramone","16":"tag-tadas-povilauskas","17":"tag-transporto-sektorius","18":"tag-verslas","19":"tag-verslo-nuomones"},"share_on_mastodon":{"url":"https:\/\/pubeurope.com\/@lt\/115468712460706379","error":""},"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/29499","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=29499"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/29499\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/29500"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=29499"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=29499"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=29499"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}