{"id":2959,"date":"2025-09-24T14:06:12","date_gmt":"2025-09-24T14:06:12","guid":{"rendered":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/2959\/"},"modified":"2025-09-24T14:06:12","modified_gmt":"2025-09-24T14:06:12","slug":"elijas-martynenko-issiskyre-su-suzadetine-jautriai-aprase-patiriamus-isgyvenimus","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/2959\/","title":{"rendered":"Elijas Martynenko i\u0161siskyr\u0117 su su\u017ead\u0117tine: jautriai apra\u0161\u0117 patiriamus i\u0161gyvenimus"},"content":{"rendered":"<p>Vyras pasakojo, kad po i\u0161siskyrimo jau sp\u0117jo i\u0161sikelti \u012f naujus namus. <\/p>\n<p>Jausmus, kuriuos dabar patiria, jis apra\u0161\u0117 jautriame tekste, kuriuo sutiko pasidalinti ir su \u201eDelfi\u201c skaitytojais:<\/p>\n<p>I\u0161siskyriau. Dar verda viskas \u2013 sielvartas, pyktis, apmaudas, kalt\u0117, g\u0117da, ilgesys, abejon\u0117s&#8230; Jau vien i\u0161siskyrimo u\u017etekt\u0173, bet prisid\u0117jo tai, kad reik\u0117jo kraustytis ir tuo pat metu netekau stabilaus pajam\u0173 \u0161altinio (liko tik nestabil\u016bs). Sunkoka. Prisimenu, vaikams sakydavau, kad jausmai yra kaip pasakos. Jie ateina ka\u017ek\u0105 pasakyti, ka\u017ek\u0105, papasakoti apie tave pasaulyje ir pasaul\u012f tavyje. Ir pyktis, ir ilgesys ir li\u016bdes\u0117lis papasakos savo pasak\u0105 ir i\u0161eis. Dabar pats klausausi.<\/p>\n<p>Mane labai da\u017enai persmelkia g\u0117da ir kalt\u0117. Kalbu ne tik apie dabartin\u0119 situacij\u0105, bet vis\u0105 gyvenim\u0105. Prad\u0117jau lankyti pozityvios t\u0117vyst\u0117s kursus \u2013 per pirm\u0105j\u012f susitikim\u0105 mediator\u0117s papra\u0161\u0117 t\u0117v\u0173 u\u017era\u0161yti visas emocijas, kylan\u010dias auginant vaikus. G\u0117da ir kalt\u0117. Tai buvo da\u017eniausios emocijos u\u017epl\u016bstan\u010dios t\u0117vus. Mane irgi.<\/p>\n<p>Persikraus\u010diau. Remontiniu mi\u0161iniu \u201eCeresit RS 88\u201c lyginu grindis, kloju laminat\u0105 i\u0161 naujo ir man tai yra ma\u017ea pergal\u0117. Per tokius darbus \u012fsi\u017eeminu \u2013 i\u0161sikraustau i\u0161 savo galvos \u012f k\u016bn\u0105 ir stebiu, kas su juo vyksta, kur pasirei\u0161kia emocijos. Klausausi t\u0173 pasak\u0173. Mano veiksmai diktuojami ne emocij\u0173, o b\u016btinyb\u0117s. Glaistymo mentel\u0117s, mai\u0161iklio, volelio&#8230; tai ramina. Bandyti psichologines problemas \u012fveikti vien protu yra tartum bandyti i\u0161siuostyti i\u0161 priklausomyb\u0117s kokainui.<\/p>\n<p>Vaikams prie\u0161 mieg\u0105 skaitau knygas, jaun\u0117liui dabar patinka \u201ePetsono tortas\u201c. Tai knyga, kuri\u0105 beveik prie\u0161 trisde\u0161imt met\u0173 man ir broliui skaitydavo mama. \u0160imtus, jei ne t\u016bkstan\u010dius kart\u0173. Petsonas sumano savo katinui Findusui gimtadienio proga i\u0161kepti tort\u0105. Tam reikia milt\u0173. J\u0173 n\u0117ra \u2013 Petsonas ketina s\u0117sti ant dvira\u010dio ir va\u017eiuoti parduotuv\u0117n, bet reikia sutaisyti prakiurusi\u0105 dvira\u010dio padang\u0105. Norint patekti \u012f dirbtuves reikia rakto \u2013 jis \u0161ulinio dugne. Reikia karties, idant j\u012f i\u0161traukt\u0173. Petsonas prisimena tur\u012fs me\u0161kerykot\u012f, bet jis u\u017ekeltas ant auk\u0161to. Reikia kop\u0117\u010di\u0173 \u2013 o ant j\u0173 galv\u0105 pad\u0117j\u0119s miega kaimyno Anderseno bulius. Istorijoje gausu visokiausi\u0173 peripetij\u0173. Vakar perskait\u0119s t\u0105 knyg\u0105 vaikams ir juos apkam\u0161\u0119s nu\u0117jau virtuv\u0117n ir s\u0117d\u0117damas ten supratau apie k\u0105 \u0161i istorija ir kaip man ji reikalinga. Prireik\u0117 tik trisde\u0161imties met\u0173.<\/p>\n<p>G\u0117da, kalt\u0117, bej\u0117gi\u0161kumas. Tai ilg\u0105 laik\u0105 buvo mano gyvenimo dominant\u0117s. Nesl\u0117psiu \u2013 dar ir dabar jos da\u017enai u\u017epl\u016bsta. \u012eklimpstu ir esu paraly\u017eiuje \u2013 nesugebantis veikti, aptemusia dabartimi, bevilti\u0161koje b\u016bsenoje. Bej\u0117gyst\u0117. Man reikalingas Petsonas \u2013 jis susid\u016br\u0119s su virtine problem\u0173 i\u0161sprend\u017eia jas visas susitelkdamas \u012f vien\u0105 u\u017eduot\u012f, kuri\u0105 gali atlikti dabar. \u201eAr tai tu prakandai skyl\u0119 padangoje, Findusai?\u201c \u2013 \u201eNiekada nesu prakand\u0119s joki\u0173 skyli\u0173 padangose.\u201c \u2013 \u012fsi\u017eeid\u0119s atr\u0117\u017eia katinas. \u2013 \u201eVeikiausiai pats b\u016bsiu tai padar\u0119s.\u201c \u2013 sumurma d\u0117dul\u0117 ir timpteli sau u\u017e ausies. Ir nesileid\u0119s \u012f \u201ekalt\u0173j\u0173 paie\u0161kas\u201c, Petsonas juda toliau. Prisimenu skait\u0119s straipsn\u012f, kuriame buvo aptariami daugelio zoolog\u0173 tyrimai. I\u0161siai\u0161kinta, kad daugelis gyv\u016bn\u0173, gyvenantys ne vien instinktais, bet turintys ir kognityvini\u0173 geb\u0117jim\u0173, (delfinai, varnos, \u017eiurk\u0117s, be\u017ed\u017eion\u0117s ir kt.) \u2013 susid\u016br\u0119 su didele kompleksine problema suskaido j\u0105 \u012f daugel\u012f ma\u017eesni\u0173, kuriuose yra tik du pasirinkimai \u2013 taip arba ne. Viskas redukuojama iki dvinar\u0117s sistemos, kurioje lengviau funkcionuoti. Posakis, kur\u012f da\u017enai kartoju (labiausiai sau) \u2013 \u201e\u017dmogus dali suvalgyti ir drambl\u012f, jei supjaustysi j\u012f ma\u017eais gabal\u0117liais.\u201c Esu visi\u0161kai prie\u0161 drambli\u0173 valgym\u0105, bet simbolin\u0117 prasm\u0117 man labai svarbi.<\/p>\n<p>Labiausiai mane piktina tai, kad savo gyvenime pastebiu, jog ilg\u0105 laik\u0105 buvau persi\u0117m\u0119s \u201ei\u0161moktu bej\u0117gi\u0161kumu\u201c (learned helplessness). Kai regisi, kad neturi jokios kontrol\u0117s savo gyvenimo situacijose ir liaujiesi band\u0119s jas pakeisti. Petsonas tenori i\u0161kepti tort\u0105 ir susiduria su sunkumais. Anks\u010diau a\u0161 jo vietoje jau ties antru i\u0161\u0161\u016bkiu (padanga) b\u016b\u010diau visk\u0105 met\u0119s. Nebus torto, Findusai, a\u0161 bej\u0117gis ka\u017ek\u0105 \u010dia pakeisti.<\/p>\n<p>Persikraus\u010dius \u017ei\u016br\u0117jau \u012f grindis. Laminatas sul\u016b\u017e\u0119s. Reik keisti. Po juo \u2013 gipskartonio plok\u0161t\u0117s. Chalt\u016bra. Reik\u0117s visk\u0105 lupt lauk ir jas i\u0161imt. Po plok\u0161t\u0117mis \u2013 skersiniai ta\u0161ai. Po jais \u2013 nelygus pagrindas. B\u016btina lyginti. Ansk\u010diau tiesiog b\u016b\u010diau pasidav\u0119s. Per daug kompleksi\u0161ka. Dabar tiesiog pasi\u0117miau mentel\u0119, remontinio mi\u0161inio ir prad\u0117jau nuo pagrindo. Anks\u010diau b\u016b\u010diau atsidav\u0119s bej\u0117gystei.<\/p>\n<p>Kaip atsid\u016briau i\u0161mokto bej\u0117gi\u0161kumo b\u016bsenoje? Kart\u0105 vaikyst\u0117je t\u0117vas i\u0161sive\u017e\u0117 stovyklauti. Nakt\u012f pri\u0161lapinau palapin\u0119 ir t\u0117vo miegmai\u0161\u012f. Ryte tai pamat\u0119s t\u0117vas mane apspard\u0117 ir i\u0161keik\u0117. Nuo to laiko pra\u0117jo vir\u0161 dvide\u0161imties met\u0173, kol pats i\u0161dr\u012fsau va\u017eiuoti stovyklauti. Mo\u010diut\u0117 yra vanojusi mane su ro\u017ean\u010diumi, sakydama \u201ea\u0161 tau visus diabetus i\u0161gydysiu\u201c. Kai nei\u0161gyd\u0117, sak\u0117, kad \u010dia dievas mane nubaud\u0117, nes d\u0117l toki\u0173 kaip a\u0161 J\u0117z\u0173 prie kry\u017eiaus prikal\u0117. Nesupratau, k\u0105 ji tur\u0117jo omenyje, bet i\u0161vadas pasidariau. Toki\u0173 nutikim\u0173 vaikyst\u0117je su fiziniu ir emociniu smurtu buvo daugyb\u0117, tik keli ry\u0161kesni u\u017esiliko s\u0105mon\u0117je.<\/p>\n<p>Dabar augindamas vaikus skaitau apie j\u0173 raidos psichologij\u0105. Vaikyst\u0117je esame visi\u0161kai priklausomi nuo suaugusi\u0173j\u0173. Jei \u0161ie smurtauja, vaikas negalvos \u201eMano t\u0117vai yra blogi.\u201c Toks suvokimas sunaikint\u0173 saugumo ir stabilumo jausm\u0105. Psichika bando nuo to apsaugoti ir internalizuoja blog\u012f \u2013 kaip dariau a\u0161 pats \u2013 vaikas pradeda manyti, kad \u201eA\u0161 esu blogas, tod\u0117l mane taip baud\u017eia, \u017eemina, skaudina, mu\u0161a.\u201c D\u0117l to atsiranda vidin\u0117 kalt\u0117 ir g\u0117da.<\/p>\n<p>Dabar tikiu, kad kalt\u0117 ir g\u0117da kai kuriais atvejais yra susijusios su kontrol\u0117s jausmu. Tai anaiptol n\u0117ra \u201eblogos\u201c emocijos \u2013 nemanau, kad apskritai yra blog\u0173 emocij\u0173. Tik klausimas, kiek kai kurios i\u0161 j\u0173 yra adekva\u010dios ir tinkamos. Skai\u010diau, kad vaikui b\u016btina tik\u0117ti, jog pasaulis yra racionalus ir nusp\u0117jamas. Tai b\u016btina saugumui. Kai a\u0161 kaltinu save, sukuriu tam tikr\u0105 iliuzij\u0105 \u2013 jei esu kaltas, galiu ka\u017ek\u0105 kitaip padaryti ateityje ir nusipelnyti meil\u0117s bei saugumo\u201c, \u2013 feisbuke ra\u0161\u0117 Elijas. <\/p>\n<p>Mano t\u0117vas paliko \u0161eim\u0105 prie\u0161 man gimstant \u2013 jo s\u0105lyga mamai buvo \u201epasidaryk abort\u0105 arba i\u0161einu\u201c. Tai su\u017einoj\u0119s paauglyst\u0117je, prad\u0117jau kaltinti save ir galvoti, kad \u201ejei neb\u016b\u010diau gim\u0119s, gal mama tur\u0117t\u0173 vyr\u0105, o brolis \u2013 t\u0117v\u0105\u201c. Dabar manau, kad vienaip ar kitaip jis veikiausiai b\u016bt\u0173 i\u0161\u0117j\u0119s. \u017dmon\u0117s atsakingi u\u017e savo veiksmus ir j\u0173 atoveiksmius. Suteikti sau \u2013 dar negimusiam k\u016bdikiui \u2013 tokios galios \u2013 tok\u012f kontrol\u0117s jausm\u0105, veikiant\u012f ne tik jo, bet ir kit\u0173 gyvenimus?.. Tuomet kitas \u017eingsnis i\u0161ties b\u016bt\u0173 prisiimti viso pasaulio kaltes.<\/p>\n<p>Kitas kontekstas \u2013 kai mano s\u016bnus susirgo ir su juo teko gul\u0117ti ligonin\u0117je, pasteb\u0117jau, kad staiga aplinkiniai prad\u0117jo svaidytis kalte kaip kar\u0161ta bulve. Vaik\u0173 mama ir seneliai kaltino visus i\u0161 eil\u0117s \u2013 mane, vaik\u0173 gydytoj\u0105, vienas kit\u0105 ir t.t. Ir visame \u0161itame kalt\u0117s verpete a\u0161 suvokiau, kad tai nieko neduoda. Tik sukuria iliuzi\u0161k\u0105 kontrol\u0117s ar logikos jausm\u0105. Ir savo kailiu patyr\u0119s \u017einau, kad \u017emogus da\u017eniau mieliau renkasi kontrol\u0117s iliuzij\u0105 negu pripa\u017einim\u0105, kad jis neturi kontrol\u0117s.<\/p>\n<p>Kontrol\u0117s iliuzija (kalt\u0117 ir kaltinimas) yra perteklin\u0117s kontrol\u0117s projekcija \u2013 atsiranda ten, kur kontrol\u0117s neturime. I\u0161moktas bej\u0117gi\u0161kumas yra deficitin\u0117 reakcija \u2013 atsisakau bandyti ka\u017ek\u0105 kontroliuoti, net ten, kur gal\u0117\u010diau tai padaryti. Pvz. vaikas patiriantis t\u0105 pat\u012f smurt\u0105 nepaisant to, kad jo elgesys kei\u010diasi galiausiai pasiduoda. Man atrodo, kad abi \u0161ios reakcijos kyla i\u0161 vidinio nesaugumo. I\u0161 gyvenimo tokiame pasaulyje, kuriame kontroliuoti ka\u017ek\u0105 galime kur kas ma\u017eiau nei nor\u0117t\u0173si. I\u0161 gyvenimo tokiame pasaulyje, kuriame nesaugu.<\/p>\n<p>Bet \u0161tai didysis paradoksas \u2013 kuo labiau kaltindavau kitus, save ir aplinkybes d\u0117l to kaip susiklost\u0117 mano gyvenimas, kuo labiau band\u017eiau \u012ftikinti save, kad galiu visa tai kontroliuoti, tuo stipriau mane apimdavo bej\u0117gi\u0161kumo jausmas, visi\u0161kas paraly\u017eius.<\/p>\n<p>Dabar man kartais padeda prisiminti, kad vienas i\u0161 hebraji\u0161k\u0173 \u0161\u0117tono vard\u0173 yra kaltintojas. \u201eTuomet jis man parod\u0117 vyriausi\u0105j\u012f kunig\u0105 Jeho\u0161u\u0105, stovint\u012f prie\u0161ais VIE\u0160PATIES angel\u0105, ir \u0160\u0117ton\u0105, stovint\u012f jo de\u0161in\u0117je jam apkaltinti.\u201c (Zch 3,1) \u201eArgi veltui Jobas bijo Dievo, \u2013 \u0160\u0117tonas atsak\u0117 VIE\u0160PA\u010cIUI [&#8230;] Betgi tik i\u0161tiesk rank\u0105 ir tik paliesk, kas yra jo, tuomet, esu tikras, jis i\u0161keiks tave \u012f akis\u201c. (Jb 1,9) \u010cia \u0161\u0117tonas kaltina Job\u0105 veidmaini\u0161kumu. Kalt\u0117 ir kaltinimas nereikalauja keistis. Saviplaka ir apmaudas leid\u017eia likti toje pa\u010dioje vietoje ir vaitoti kaip did\u017eiausiam b\u0117d\u017eiui.<\/p>\n<p>Eina antri metai kai lankau psichoterapij\u0105. Ir galiausiai suvokiu, kad s\u0105moningumas, darbas su savimi, terapija i\u0161 esm\u0117s yra nuolatin\u0117 kova prie\u0161 autopilot\u0105. Prie\u0161 automatinius gynybinius mechanizmus, kurie pad\u0117jo man i\u0161gyventi vaikyst\u0117je, bet dabar yra \u017ealingi. Pavyzdys \u2013 kai verkdavau ar i\u0161sakydavau ko noriu, gaudavau pylos. Kuo tai virto u\u017eaugus? Visi\u0161kai nei\u0161komunikuodavau savo emocij\u0173 ir poreiki\u0173 santykiuose. Vidinis vaikas bijojo, kad jei taip padarysiu, kitas \u017emogus mane i\u0161keiks ar apspardys. \u017dinau, absurdi\u0161ka. Did\u017eioji dalis pas\u0105mon\u0117s tokia.<\/p>\n<p>Nekeisti t\u0173 gynybini\u0173 mechanizm\u0173 i\u0161 vaikyst\u0117s tai tarsi visur ir visada su savimi ne\u0161iotis did\u017eiul\u012f, nepatog\u0173 skyd\u0105, nors karas jau seniausiai baig\u0117si. Psichoterapeut\u0117 man\u0119s per vien\u0105 pirm\u0173j\u0173 susitikim\u0173 paklaus\u0117, ar karas i\u0161 tikr\u0173j\u0173 baig\u0117si. Pajutau kaip akyse tvenkiasi a\u0161aros. \u201eNe\u201c \u2013 atsakiau. Nes kasdien matau, kiek blogio ir tamsos yra aplinkui mus. Nes geriems \u017emon\u0117ms atsitinka blogi dalykai. Nes gulint su vaiku ligonin\u0117je, vaik\u0173 skyriuje, matau kitus vaikus, pacientus, kurie n\u0117 per nago juodym\u0105 nenusipeln\u0117 to, kas atsitiko. Ir mano siela atsisako tik\u0117ti tokiu pasauliu, kuriame \u0161itiek daug skausmo, o a\u0161 negaliu nieko padaryti. Esu bej\u0117gis. Ir man g\u0117da \u0161ito bej\u0117gi\u0161kumo, jau\u010diuosi kaltas d\u0117l to, kad nieko negaliu padaryti.<\/p>\n<p>Karas nesibaig\u0117, velniai raut\u0173. Ir a\u0161 ne\u017einau ar jis kada nors baigsis. Bet mano skydas nieko nesaugo \u2013 mano gynybiniai mechanizmai i\u0161\u0117jo i\u0161 rikiuot\u0117s ir dabar u\u017euot gyn\u0119, \u017ealoja mane ir kitus. Kadaise \u0161is skydas pad\u0117jo man i\u0161gyventi. Tas vaikas, sukonstrav\u0119s j\u012f ir tuos mechanizmus atved\u0117 mane iki \u0161iandien. Ir a\u0161 jam d\u0117kingas. Dabar mano eil\u0117 juo pasir\u016bpinti.<\/p>\n<p>Per pozityvios t\u0117vyst\u0117s kursus a\u0161 vienintelis i\u0161 vis\u0173 t\u0117v\u0173 ant t\u0173 lapeli\u0173 para\u0161iau \u201ePavydas\u201c. Auginant vaikus man kyla pavydas. Jis dvejopas. Pavyd\u017eiu kitiems t\u0117vams, nes atrodo, kad jie sugeba geriau tai daryti. Jiems pavyksta. J\u0173 vaikai laimingesni. Ir kita vertus \u2013 man kyla savoti\u0161kas pavydas savo vaikams. Anks\u010diau dom\u0117damasis psichologija ir perskait\u0119s, k\u0105 padaro \u017ealingas glob\u0117j\u0173 elgesys, da\u017eniausiai pagalvodavau \u201eVa d\u0117l ko a\u0161 toks nevyk\u0119s.\u201c Dabar pagalvoju \u201eTuriu \u0161ito vengti, kad mano vaikams b\u016bt\u0173 geriau.\u201c Ir a\u0161 neb\u016bsiu tas pa\u0161lem\u0117kas, kuris savo vaikams kartos \u201eMan tai buvo kur kas sunkiau nei jums.\u201c Jie n\u0117ra man skolingi. Jie neturi jaustis d\u0117kingi u\u017e meil\u0119 ir g\u0117r\u012f, nes tai mano pareiga. Jiems nereikia nieko nusipelnyti. Mano pragarai ir sunkumai \u2013 ne j\u0173 reikalas.<\/p>\n<p>Gabor Mate \u2013 vengr\u0173 kilm\u0117s kanadietis gydytojas, ra\u0161ytojas ir lektorius syk\u012f kalb\u0117damas publikai apie vaikyst\u0119 ir traumas pasak\u0117: \u201eJei tavo t\u0117vai tau dav\u0117 mil\u017eini\u0161k\u0105 \u0161\u016bdo gabal\u0105, o tu savo vaikams duodi ma\u017eesn\u012f, tai jau yra progresas.\u201c Tik kartais sunku pamatyti bendr\u0105j\u012f kontekst\u0105 ir viskas k\u0105 matau t\u0117ra didelis \u0161\u016bdo gabalas. Tada terapeut\u0117 paklausia \u201eO kaip jaustumeis, jei pats b\u016btum tur\u0117j\u0119s tok\u012f t\u0117v\u0105, koks esi savo vaikams?\u201c Neatsakiau. Tik pajutau gumul\u0105 gerkl\u0117je.<\/p>\n<p>Psichoterapija veikia. Siutina, kad taip l\u0117tai. Noriu, kad viskas pasikeist\u0173 dabar, i\u0161kart, kad nu\u0161vis\u010diau ir b\u016b\u010diau i\u0161syk geresnis, supratingesnis, tobulesnis. Bet tie poky\u010diai tokie l\u0117ti. Mano autopilotas be galo stiprus. Jis tur\u0117jo trisde\u0161imt\u012f met\u0173 pasiruo\u0161imui \u0161iai kovai. \u0160iek tiek guod\u017eia tos ma\u017eos pergal\u0117s. Kaip suprantu, kad psichoterapija veikia? Kai gyvenime atsikartoja identi\u0161kos situacijos ir a\u0161 pasielgiu kitaip. Pasielgiu taip, kaip nor\u0117\u010diau elgtis.<\/p>\n<p>Vienos sesijos metu paklausiau \u201eKur yra mano did\u017eioji baim\u0117? Ar a\u0161 bijau u\u017ebaigti tokius santykius, kuriuose bloga man ir kitam \u017emogui? Ar, prie\u0161ingai \u2013 a\u0161 bijau konfrontuoti problemas ir spr\u0119sti, taisyti, sunkiai dirbti d\u0117l santyki\u0173?\u201c Gavau atsakym\u0105: Abi yra tavo did\u017eiosios baim\u0117s. Tu bijai abiej\u0173 dalyk\u0173.<\/p>\n<p>Kartais man absurdi\u0161kai juokinga, kartais bevilti\u0161kai tragi\u0161ka atrodo tai, kad ten, kur slypi paradoksas, da\u017eniausiai esame ar\u010diausiai tiesos.<\/p>\n<p>Dabar \u017einau, kad turiu auginti savo vaikus ir pasir\u016bpinti savo vidiniu vaiku, kuris manimi r\u016bpinosi ilgai. Per ilgai. Dabar mano eil\u0117. Negaliu jo numesti bet kam ir sakyti \u2013 \u201eMyl\u0117k mane, priimk mane, nepalik man\u0119s.\u201c A\u0161 turiu pats tai padaryti. Ir tai pragari\u0161kai sunku, nes vienatv\u0117 g\u0105sdina. Bet jei v\u0117l atiduosiu t\u0105 vaik\u0105 pirmam pasitaikiusiam \u017emogui, parod\u017eiusiam man prielankum\u0105, ateityje susitaikysiu su visais skausmais, netinkamu elgesiu ir nuoskaudomis vien tam, kad mane priimt\u0173 ir man\u0119s nepalikt\u0173.<\/p>\n<p>G\u0117da ir kalt\u0117 yra gerai ten, kur tai adekvatu. Ir tikrai yra atvej\u0173, kai g\u0117dijuosi ir jau\u010diuosi kaltas pagr\u012fstai. \u0160i\u0173 jausm\u0173 per akis ir taip \u2013 juos falsifikuoti ir forsuoti jau tapo pernelyg \u017ealinga. \u017dinau, kad \u012fmanoma nugyventi vis\u0105 gyvenim\u0105 kamuojamam kalt\u0117s, g\u0117dos, nuoskaud\u0173 ir skausmo. Ma\u010diau pavyzd\u017eius. Galiausiai pasiekti gyvenimo pabaig\u0105 ir mirti su g\u0117da ir kalte, mirti tarsi i\u0161einant ne i\u0161 gyvenimo, o i\u0161 g\u0117dos ir kalt\u0117s. Mirti i\u0161 g\u0117dos.<\/p>\n<p>Pasiimti mentel\u0119, remontin\u012f mi\u0161in\u012f ir lyginti grindis. Stabilizuoti pagrind\u0105 po kojomis. Skaityti pasakas ir klausytis j\u0173. Gal neprireiks n\u0117 trisde\u0161imties met\u0173, kol jos suveiks.<\/p>\n<p>Galima u\u017esiprenumeruoti. <\/p>\n<p>       <img decoding=\"async\" src=\"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-content\/uploads\/2025\/09\/ff320bee-ec30-4b35-9361-b2a9507fd00e.jpg\" loading=\"lazy\" alt=\"Marius Povilas Elijas Martynenko pasipir\u0161o mylimajai Kamilai\"\/>      <\/p>\n<p>Susi\u017ead\u0117jo ypatingoje vietoje<\/p>\n<p>Su \u0161irdies drauge Kamila Elijas pra\u0117jusi\u0173 met\u0173 vasar\u0105 susi\u017ead\u0117jo namelyje medyje. \u017dinomas vyras priklaup\u0117 ant de\u0161iniojo kelio ir atidar\u0117 d\u0117\u017eut\u0119, kurioje su\u017eibo su\u017ead\u0117tuvi\u0173 \u017eiedas. <\/p>\n<p>2022 m. gegu\u017e\u0119 vyras i\u0161siskyr\u0117 su \u017emona Au\u0161ra Giedraityte. J\u0173dviej\u0173 santuoka truko apie trejus metus. Pora augina du vaikus.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"Vyras pasakojo, kad po i\u0161siskyrimo jau sp\u0117jo i\u0161sikelti \u012f naujus namus. Jausmus, kuriuos dabar patiria, jis apra\u0161\u0117 jautriame&hellip;\n","protected":false},"author":2,"featured_media":2960,"comment_status":"","ping_status":"","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[6],"tags":[25,30,31,34,35,24,32,33,37,39,36,38,40,1438,23,22,28,29,26,27],"class_list":{"0":"post-2959","1":"post","2":"type-post","3":"status-publish","4":"format-standard","5":"has-post-thumbnail","7":"category-antrastes","8":"tag-antrastes","9":"tag-breaking-news","10":"tag-breakingnews","11":"tag-featured-news","12":"tag-featurednews","13":"tag-headlines","14":"tag-latest-news","15":"tag-latestnews","16":"tag-lietuva","17":"tag-lietuviu","18":"tag-lithuania","19":"tag-lithuanian","20":"tag-lt","21":"tag-marius-povilas-elijas-martynenko","22":"tag-naujienos","23":"tag-news","24":"tag-populiariausios-naujienos","25":"tag-populiariausiosnaujienos","26":"tag-top-stories","27":"tag-topstories"},"share_on_mastodon":{"url":"","error":""},"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/2959","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=2959"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/2959\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/2960"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=2959"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=2959"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=2959"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}