{"id":29701,"date":"2025-10-31T17:29:20","date_gmt":"2025-10-31T17:29:20","guid":{"rendered":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/29701\/"},"modified":"2025-10-31T17:29:20","modified_gmt":"2025-10-31T17:29:20","slug":"psichologinis-smurtas-darbe-lietuviai-vis-drasiau-kreipiasi-pagalbos","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/29701\/","title":{"rendered":"Psichologinis smurtas darbe: lietuviai vis dr\u0105siau kreipiasi pagalbos"},"content":{"rendered":"

VDI atkreipia d\u0117mes\u012f, jog Lietuvoje darbuotojo gerov\u0117 saugoma skirtingomis priemon\u0117mis, o darbdaviai \u012fpareigoti ne tik u\u017etikrinti fizi\u0161kai saugias, bet ir emoci\u0161kai palankias s\u0105lygas.\u00a0\u00a0<\/p>\n

\u201eKiekvienas darbdavys turi pasitvirtinti prane\u0161im\u0173 apie smurt\u0105 ir priekabiavimo teikimo ir nagrin\u0117jimo tvark\u0105, kurioje turi reglamentuoti, kur ir kokia tvarka darbuotojai turi kreiptis, patyrus psichologin\u012f smurt\u0105\u201c, \u2013 pabr\u0117\u017e\u0117 VDI specialistai.\u00a0<\/p>\n

Pasak j\u0173, skund\u0173 kiekis auga ir d\u0117l darbuotojo s\u0105moningumo: lietuviai tampa dr\u0105sesni, labiau r\u016bpinasi savo gerove. Tiesa, inspekcija pabr\u0117\u017eia, kad ne visi skundai, gauti i\u0161 darbuotoj\u0173 gali b\u016bti laikomi psichologin\u0117s gerov\u0117s pa\u017eeidimu ar mobingu.\u00a0<\/p>\n

\u201eDarbe pasitaiko \u012fvairi\u0173 situacij\u0173, su kuriomis darbuotojai nesutinka ar kurios sukelia darbuotojams stres\u0105. Ta\u010diau ne kiekviena tokia situacija laikytina psichologiniu smurtu. Darbuotoj\u0173 ir darbdavio tarpusavio nesutarimai \u012fvairiais darbo funkcij\u0173 \u012fgyvendinimo aspektais yra nat\u016braliai galimi, tod\u0117l \u012fprastai jie negali b\u016bti laikomi psichologiniu smurtu\u201c, \u2013 pasakojo VDI.\u00a0<\/p>\n

\u201eReikia nepamir\u0161ti, kad darbdavys<\/a> turi \u012fstatyme \u012ftvirtint\u0105 teis\u0119 tinkamai organizuoti darb\u0105 bei j\u012f kontroliuoti. Tod\u0117l konstruktyvi darbdavio kritika, pastab\u0173 i\u0161sakymas, reiklumas bei darbo kontrol\u0117 patys savaime n\u0117ra laikomi psichologiniu smurtu, nes tai yra darbo proceso dalis ir tuo siekiama tinkamo darbo organizavimo ir darbo kokyb\u0117s\u201c, \u2013 prid\u016br\u0117 jie.\u00a0<\/p>\n

Geriausiai veikia prevencin\u0117s priemon\u0117s\u00a0<\/p>\n

Socialin\u0117s apsaugos ir darbo (SADM) ministerija atkreip\u0117 d\u0117mes\u012f, jog darbuotoj\u0173 apsaugos ir psichologin\u0117s gerov\u0117s reikalavimai yra aptarti Darbo kodekse. \u010cia pa\u017eymima ir b\u016btinyb\u0117 supa\u017eindinti darbuotojus su galiojan\u010dia tvarka.\u00a0<\/p>\n

\u201eSmurto ir priekabiavimo prevencija yra vienas i\u0161 efektyviausi\u0173 b\u016bd\u0173 u\u017etikrinti, kad darbuotojai nepatirt\u0173 prie\u0161i\u0161k\u0173, neeti\u0161k\u0173, \u017eeminan\u010di\u0173, agresyvi\u0173, u\u017egauli\u0173, \u012f\u017eeid\u017eian\u010di\u0173 veiksm\u0173. Atsiradus tokio elgesio aprai\u0161koms organizacijoje, b\u016btina nedelsiant reaguoti pagal i\u0161 anksto numatyt\u0105 tvark\u0105\u201c, \u2013 teig\u0117 SADM.\u00a0<\/p>\n

Ministerijos teigimu, darbuotojai privalo b\u016bti informuoti, jog nutikus incidentui, atvejis privalo b\u016bti vertinamas individualiai ir priimti darbuotojo interesus tenkinantys sprendimai.\u00a0<\/p>\n

\u201eAtsi\u017evelgiant \u012f konkret\u0173 atvej\u012f ir esam\u0105 poveik\u012f darbuotoj\u0173 emocinei sveikatai, nukent\u0117jusi\u0173 asmen\u0173 apsaugos priemon\u0117s ir pagalba gali b\u016bti \u012fvairi\u0173 form\u0173, pavyzd\u017eiui: sudaryta galimyb\u0117 darbuotojams, patyrusiems smurt\u0105, naudotis vis\u0173 reikaling\u0173 specialist\u0173 paslaugomis, apmokama u\u017e t\u0173 specialist\u0173 paslaugas, vykdoma darbo rotacija, darbuotojo perk\u0117limas \u012f kit\u0105 darbo viet\u0105, atostog\u0173 suteikimas ir kt.\u201c, \u2013 priemones vardija SADM, pridurdami, kad taisykli\u0173 taikymui galioja Darbo kodekso reikalavimai ir racionalumo faktorius, ypa\u010d d\u0117l specialist\u0173 paslaug\u0173 apmok\u0117jimo.\u00a0<\/p>\n

Darbuotojui reikalingi \u012frodymai\u00a0<\/p>\n

VDI patikslina, kad kiekvieno skundo tyrimas priklauso nuo to, i\u0161 kokio asmens patiriamas psichologinis smurtas. Jeigu incidentas \u012fvyko tarp dviej\u0173 bendradarbi\u0173, inspekcijos teigimu, vis\u0173 pirma tikrinama, ar buvo kreiptasi \u012f vadovyb\u0119.\u00a0<\/p>\n

\u201eTokiu atveju darbuotojui pakanka pateikti \u012frodymus, patvirtinan\u010dius kreipimosi \u012f darbdav\u012f fakt\u0105, tarkime, el. lai\u0161k\u0105, kuriuo buvo si\u0173stas prane\u0161imas\u201c, \u2013 atskleid\u017eia institucija.\u00a0<\/p>\n

Tuo metu gavus skund\u0105 d\u0117l \u012fmon\u0117s vadovo taikomo psichologinio smurto, VDI teigimu, vykdomas specialus tyrimas.\u00a0<\/p>\n

\u201eJo metu ai\u0161kinamos aplinkyb\u0117s, su kuriomis darbuotojas sieja nepriimtin\u0105 elges\u012f, renkami ir\u00a0 vertinami \u012frodymai, galintys patvirtinti psichologinio smurto buvimo fakt\u0105: dokumentai, SMS \u017einut\u0117s, el. lai\u0161kai, garso ar vaizdo \u012fra\u0161ai, liudytoj\u0173 paai\u0161kinimai\u201c, \u2013 detalizuoja VDI.\u00a0<\/p>\n

Europoje balansuoja ties neapibr\u0117\u017etumo riba\u00a0<\/p>\n

Italijos naujien\u0173 portalo \u201eIl Sole 24 Ore\u201c teigimu, \u0161alies darbdaviai Darbo kodeksu yra \u012fgaliojami u\u017etikrinti saugi\u0105 psichologin\u0119 ir fizin\u0119 aplink\u0105 darbuotojams, visgi realyb\u0117je susiduriama su i\u0161\u0161\u016bkiais, mat mobingas \u012fstatyme n\u0117ra apibr\u0117\u017etas.\u00a0<\/p>\n

\u201eTeismai retai visi\u0161kai tenkina darbuotoj\u0173 pretenzijas \u2013 tik apie 10\u201315 proc. byl\u0173 Italijoje baigiasi pilnu mobingo pripa\u017einimu. Da\u017eniausiai skundai priskiriami \u201eneteis\u0117tam atleidimui\u201c, diskriminacijai arba priekabiavimui pagal bendr\u0105 civilin\u0119 ar darbo teis\u0119\u201c, \u2013 teig\u0117 S. Martelli.\u00a0<\/p>\n

Pasak jos, darbuotojai, patyr\u0119 mobing\u0105, gali i\u0161eiti i\u0161 darbo, reikalauti \u017ealos atlyginimo, siekti poky\u010di\u0173 darbo vietoje arba prane\u0161ti apie nusikalstam\u0105 elges\u012f.\u00a0<\/p>\n

Ispanijoje, naujien\u0173 portalo \u201eEl Confidencial\u201c duomenis galioja labai pana\u0161i tvarka, tod\u0117l mobingo neapibr\u0117\u017etumas vertinamas kaip stokojantis reguliacijos. \u0160alies teisininkai rekomenduoja \u012fvesti special\u0173 reglamentavim\u0105, kuris ai\u0161kiai apibr\u0117\u017et\u0173 moralin\u012f priekabiavim\u0105, jo mechanizmus ir pasekmes, siekiant u\u017etikrinti grie\u017etesnes bausmes ir veiksmingesn\u0119 apsaug\u0105. \u201eEl Confidencial\u201c duomenimis, nuo skirting\u0173 psichologin\u0117s gerov\u0117s pa\u017eeidim\u0173 Ispanijoje nuken\u010dia ma\u017edaug 15 proc. darbuotoj\u0173.\u00a0<\/p>\n

Savo ruo\u017etu \u010cekijos naujien\u0173 portalo \u201eDenik Referendum\u201c \u017eurnalistas Petr Jedli\u010dka teigia, kad \u0161alies situacija gana sud\u0117tinga: n\u0117ra ai\u0161kaus reguliavimo, paty\u010di\u0173 ar mobingo atvejai sprend\u017eiami neformalioje tvarkoje\u00a0<\/p>\n

\u201eApsauga i\u0161 dalies teikiama Darbo kodekso, Antidiskriminacijos \u012fstatymo ir Civilinio kodekso pagrindu, u\u017etikrinant saugi\u0105 aplink\u0105 bei darbuotoj\u0173 orumo apsaug\u0105. Darbdaviai privalo u\u017etikrinti aplink\u0105 be paty\u010di\u0173, o nesilaikant \u0161i\u0173 reikalavim\u0173 gresia baudos arba, itin rimtais atvejais, baud\u017eiamoji atsakomyb\u0117, ta\u010diau praktini\u0173 teism\u0173 byl\u0173 d\u0117l mobingo n\u0117ra \u017einoma\u201c, \u2013 atskleid\u0117 jis.\u00a0<\/p>\n

Tuo metu Austrijoje galioja gana grie\u017etos taisykl\u0117s, u\u017etikrinant darbuotoj\u0173 teises. Psichologinis smurtas darbo vietoje laikomi darbdavio pareig\u0173 pa\u017eeidimu. Darbuotojai yra apsaugoti nuo atleidimo ar kitokio neigiamo poveikio d\u0117l prane\u0161im\u0173 apie mobing\u0105, o \u012frod\u017eius psichologin\u0119 ar fizin\u0119 \u017eal\u0105, gali reikalauti kompensacijos.\u00a0<\/p>\n

\u201eVienintelis reikalavimas \u2013 dokumentuoti incidentus ir prane\u0161ti darbdaviui, personalo skyriui, darbo tarybai arba Darbo inspekcijai. Darbdaviai turi ai\u0161kias pareigas: vertinti rizikas, u\u017ekirsti keli\u0105 psichologiniam stresui, tirti incidentus, taikyti drausmines priemones, remti nukent\u0117jusius ir rengti mokymus bei prevencines programas, siekiant u\u017ekirsti keli\u0105 priekabiavimui\u201c, \u2013 pasakoja portalo \u201eDer Standard\u201c \u017eurnalist\u0117 Natascha Ickert.\u00a0<\/p>\n

Kaimynin\u0117 Lenkija irgi numat\u0117 \u017eingsnius, kaip pagreitinti ir palengvinti mobingo bei psichologinio smurto situacij\u0173 sprendim\u0105 darbuotojams. \u0160alyje, anot naujien\u0173 portalo \u201eGazeta Wyborcza\u201c pirm\u0105 kart\u0105 per du de\u0161imtme\u010dius rengiama Darbo kodekso pataisa, kuria siekiama sukurti palankesnes s\u0105lygas darbuotoj\u0173 pergal\u0117ms teisminiuose procesuose.\u00a0\u00a0<\/p>\n

\u0160is turinys parengtas ELTA, dalyvaujan\u010dios Europos iniciatyvoje PULSE, kuria yra palaikomas tarptautinis \u017eurnalist\u0173 bendradarbiavimas. Prie straipsnio prisid\u0117jo Lenkijos naujien\u0173 portalas \u201eGazeta Wyborcza\u201c, Austrijos naujien\u0173 portalas \u201eDer Standard\u201c, \u010cekijos naujien\u0173 portalas \u201eDenik Referendum\u201c, Italijos naujien\u0173 portalas \u201eIl Sole 24 Ore\u201c ir Ispanijos naujien\u0173 portalas \u201eEl Confidencial\u201c.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"VDI atkreipia d\u0117mes\u012f, jog Lietuvoje darbuotojo gerov\u0117 saugoma skirtingomis priemon\u0117mis, o darbdaviai \u012fpareigoti ne tik u\u017etikrinti fizi\u0161kai saugias,…\n","protected":false},"author":2,"featured_media":29702,"comment_status":"","ping_status":"","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[15],"tags":[25,30,31,6816,8618,34,35,24,32,33,37,39,36,38,40,23,22,44,28,29,8616,26,27,8617,74,75,76],"class_list":{"0":"post-29701","1":"post","2":"type-post","3":"status-publish","4":"format-standard","5":"has-post-thumbnail","7":"category-pasaulis","8":"tag-antrastes","9":"tag-breaking-news","10":"tag-breakingnews","11":"tag-darbdavys","12":"tag-darbo-gincai","13":"tag-featured-news","14":"tag-featurednews","15":"tag-headlines","16":"tag-latest-news","17":"tag-latestnews","18":"tag-lietuva","19":"tag-lietuviu","20":"tag-lithuania","21":"tag-lithuanian","22":"tag-lt","23":"tag-naujienos","24":"tag-news","25":"tag-pasaulis","26":"tag-populiariausios-naujienos","27":"tag-populiariausiosnaujienos","28":"tag-psichologinis-smurtas","29":"tag-top-stories","30":"tag-topstories","31":"tag-valstybine-darbo-inspekcija-vdi","32":"tag-world","33":"tag-world-news","34":"tag-worldnews"},"share_on_mastodon":{"url":"https:\/\/pubeurope.com\/@lt\/115469966560747620","error":""},"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/29701","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=29701"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/29701\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/29702"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=29701"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=29701"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=29701"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}