{"id":30346,"date":"2025-11-01T20:02:19","date_gmt":"2025-11-01T20:02:19","guid":{"rendered":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/30346\/"},"modified":"2025-11-01T20:02:19","modified_gmt":"2025-11-01T20:02:19","slug":"lietuviai-jau-ilga-laika-painioja-sias-2-datas-stai-kada-kapus-lankydavo-musu-proteviai","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/30346\/","title":{"rendered":"Lietuviai jau ilg\u0105 laik\u0105 painioja \u0161ias 2 datas: \u0161tai kada kapus lankydavo m\u016bs\u0173 prot\u0117viai"},"content":{"rendered":"\n

Daugiau apie v\u0117les ir V\u0117lines <\/a>naujien\u0173 portalo tv3<\/a>.lt skaitytojams sutiko papasakojo etnolog\u0117<\/a> Egl\u0117 Valent\u0117<\/a>.<\/p>\n

Kada prot\u0117viai lankydavo kapus? <\/p>\n

Ji pasakojo, kad lapkri\u010dio 1 dien\u0105 yra minima Vis\u0173 \u0160vent\u0173j\u0173 diena \u2013 tai kartu su krik\u0161\u010dionybe atkeliavusi data, ta\u010diau ilgus am\u017eius iki jos lietuviai min\u0117davo ir eidavo \u012f kapines per\u00a0V\u0117lines, t. y. lapkri\u010dio 2-\u0105j\u0105.<\/p>\n

\u201e\u0160ios dienos skiriasi, nes Vis\u0173 \u0160vent\u0173j\u0173 diena yra labiau apie \u0161vies\u0105, o V\u0117lini\u0173 \u2013 labiau apie tams\u0105, besibaigiant\u012f ruden\u012f ir \u017eiemos prad\u017ei\u0105.<\/p>\n

Per V\u0117lines mes prisimename ne tik gimines, savo mirusiuosius, senelius, bet taip pat ir savo mokytojus, kuri\u0173 \u017einios mus lydi per gyvenim\u0105. Jie yra savoti\u0161kai mums artimi, d\u0117l to prisimename, einame \u012f kapus j\u0173 vis\u0173 pagerbti\u201c, \u2013 sak\u0117 ji.<\/p>\n

\u201eV\u0117l\u0117s\u201c s\u0105voka <\/p>\n

Pirmiausia, pa\u0161nekov\u0117 prabilo apie tai, i\u0161 kur yra kil\u0119s \u017eodis \u201ev\u0117l\u0117\u201c. Ji si\u016bl\u0117 kalbi\u0161kai atkreipti d\u0117mes\u012f \u012f tuos \u017eod\u017eius, kuri\u0173 \u0161aknis tokia pati.<\/p>\n

\u201ePavadinimas \u201ev\u0117l\u0117\u201c asocijuojasi su v\u0117luma, v\u0117lavimu, v\u0117liava. Dar su v\u0117le susij\u0119s v\u0117jas, su kuriuo, manoma, v\u0117l\u0117s keliauja.<\/p>\n

K\u0105 dar galima i\u0161girsti i\u0161 \u017eod\u017eio \u201ev\u0117l\u0117\u201c? \u017dod\u017eio prad\u017ei\u0105 \u201ev\u0117l\u201c ir \u201ev\u0117l\u201c ir \u201ev\u0117l\u201c. Tad tos mintys, tos id\u0117jos vis kartojasi, yra skirtas laikas jas prisiminti.<\/p>\n

Galima sakyti, kad i\u0161 ties\u0173 mes nesame susitapatin\u0119 su v\u0117li\u0173 pasauliu, gyvename papras\u010diau, o \u0161tai per \u0161itas dienas atkreipiame d\u0117mes\u012f \u012f i\u0161keliavusias sielas, skiriame joms d\u0117mesio ir pabendraujame\u201c, \u2013 sak\u0117 ji.<\/p>\n

Pasak etnolog\u0117s, \u0161iomis dienomis prisimenama pamatin\u0117 id\u0117ja apie v\u0117les, o \u0161i\u0173 dien\u0173 esm\u0117 yra malda.<\/p>\n

\u201eI\u0161\u0117jusiems laiku yra lengviau i\u0161keliauti u\u017etarnauto poilsio, o tiems, kurie ne sava mirtimi mir\u0117, sunkiau.<\/p>\n

Tad m\u016bs\u0173 maldos, m\u016bs\u0173 pagalba v\u0117l\u0117ms yra labai svarbi, kad joms b\u016bt\u0173 lengviau i\u0161gyventi,\u00a0praeiti t\u0105 sunk\u0173 etap\u0105 ir keliauti u\u017etarnauto poilsio\u201c, \u2013 teig\u0117 ji.<\/p>\n

V\u0117lin\u0117s \u2013 fokusas \u012f vidin\u012f pasaul\u012f <\/p>\n

Kaip pasakojo E. Valent\u0117,\u00a0mirusi\u0173j\u0173 pagerbimui tokia data pasirinkta neatsitiktinai. Jos teigimu, tams\u0117jantys vakarai ir gamtos poky\u010diai ragino lietuvius atsigr\u0119\u017eti \u012f save, \u012f dvasingum\u0105.<\/p>\n

\u201ePati gamta jau ruo\u0161iasi pereiti \u012f \u017eiemos ramyb\u0119, \u012f mieg\u0105, tad tai yra \u0161vent\u0117, kada \u017emogus pats susim\u0105sto, kad buvo pasaulio med\u017eio d\u0117menyje.<\/p>\n

Gamta aprimsta, u\u017emiega iki pavasario. \u0160is pokytis yra daugiau susij\u0119s ne su i\u0161oriniu pasaulio paveikslu, bet su vidiniu, po\u017eemi\u0173 pasauliu, kuris dabar aktualus\u201c, \u2013 sak\u0117 ji.<\/p>\n

Pasak E. Valent\u0117s, \u0161iomis dienomis prot\u0117viams b\u016bdavo d\u0117kojama u\u017e tas \u017einias, kurios buvo \u012fgytos, ir pad\u0117jo i\u0161gyventi \u0161iame pasaulyje.<\/p>\n

Ji tikino, kad anks\u010diau lietuviai puikiai suvok\u0117, jog be prot\u0117vi\u0173 \u017eini\u0173 jie\u00a0papras\u010diausiai\u00a0neb\u016bt\u0173 i\u0161gyven\u0119.<\/p>\n

\u201eTas \u017eem\u0117s u\u017emigimas yra prasmingas, nes tai yra pad\u0117kos u\u017e t\u0105 laik\u0105, kada \u017eem\u0117 pra\u017eydino, nokino, dav\u0117 derli\u0173 metas.<\/p>\n

Jeigu mes neb\u016btume i\u0161mokyti prot\u0117vi\u0173, kaip s\u0117ti, k\u0105 daryti \u0161iandien, mes b\u016btume visi\u0161kai bej\u0117giai i\u0161gyventi, tad jiems yra d\u0117kojama u\u017e tai, u\u017e tas i\u0161moktas pamokas ir pagalb\u0105.<\/p>\n

Mes juk b\u0117dai atsitikus dar ir dabar m\u0117gstame pabendrauti su savo prot\u0117viais, nueiti \u012f kapus, pasikalb\u0117ti su jais.<\/p>\n

Nu\u0117j\u0119 u\u017edegame \u017evakel\u0117s \u0161vies\u0105, taip pat j\u0105 degame ir namuose. Per t\u0105 \u0161vies\u0105 galime su jais bendrauti, pasitarti, neretai ir atsakym\u0105 gauti \u2013 jeigu ne dienos metu, tai susapnavus\u201c, \u2013 \u0161yptel\u0117jo etnolog\u0117.<\/p>\n

\"V\u0117lin\u0117s <\/a> <\/p>\n

Nors dabar esame priprat\u0119 kartu su savimi pasiimti tik \u017evaku\u010di\u0173 ir g\u0117li\u0173, vis tik, pasak E. Valent\u0117s, anks\u010diau b\u016bdavo kitokia tradicija \u2013\u00a0ry\u0161ys\u00a0tarp \u0161io ir ano pasaulio b\u016bdavo palaikomas per \u012fvairius valgius.<\/p>\n

\u201eSenesniais laikais min\u0117jimas labiau pasi\u017eym\u0117jo tuo, kad buvo ne\u0161amas maistas \u012f kapus, namuose buvo nukraunami stalai.<\/p>\n

B\u016bdavo laikomasi papro\u010dio valgyti, maitintis, susiburti bendruomenei kapin\u0117se, o taip pat b\u016bdavo paprotys maitinti v\u0117les tikru maistu.<\/p>\n

Kita vertus,\u00a0senais laikais mes namuose mirusiesiems d\u0117davome tu\u0161\u010di\u0105 l\u0117k\u0161tut\u0119, tad tie pagerbimo b\u016bdai yra \u012fvair\u016bs, priklauso, kaip esame i\u0161mokyti, i\u0161aukl\u0117ti\u201c, \u2013 sak\u0117 pa\u0161nekov\u0117.<\/p>\n

Ji taip pat prabilo apie \u0161iuolaikines m\u016bs\u0173 tradicijas pagerbiant mirusiuosius g\u0117l\u0117mis ir \u017evak\u0117mis.<\/p>\n

E. Valent\u0117 teig\u0117, kad tai \u2013 puik\u016bs \u012frankiai, nes kvapais maitiname v\u0117les, o per \u017evak\u0117s liepsn\u0105 su jomis bendraujame.<\/p>\n

\u201eLabiausiai dabar mirusiuosius pagerbiame g\u0117l\u0117mis, j\u0173 kvapais, kuriais maitiname v\u0117l\u0119. Taip pat svarbu ugnis, \u017evak\u0117s.<\/p>\n

Ugnis \u2013 tarpininkas tarp m\u016bs\u0173 ir ano pasaulio. Taip pat ugnis skirta, kad v\u0117lelei b\u016bt\u0173 lengviau, kad galb\u016bt ji grei\u010diau i\u0161gyvent\u0173 savo atpirkim\u0105 ir i\u0161keliaut\u0173 \u012f am\u017ein\u0105j\u012f gyvenim\u0105\u201c, \u2013 atkreip\u0117 d\u0117mes\u012f ji.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"Daugiau apie v\u0117les ir V\u0117lines naujien\u0173 portalo tv3.lt skaitytojams sutiko papasakojo etnolog\u0117 Egl\u0117 Valent\u0117. Kada prot\u0117viai lankydavo kapus?…\n","protected":false},"author":2,"featured_media":30347,"comment_status":"","ping_status":"","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[6],"tags":[8760,25,30,31,57,43,34,35,55,48,24,54,51,49,50,32,33,37,39,36,38,40,45,23,22,44,28,29,53,42,56,47,26,27,41,46,58,52],"class_list":{"0":"post-30346","1":"post","2":"type-post","3":"status-publish","4":"format-standard","5":"has-post-thumbnail","7":"category-antrastes","8":"tag-2025-11-01-134500","9":"tag-antrastes","10":"tag-breaking-news","11":"tag-breakingnews","12":"tag-daiktai","13":"tag-dienos-kronika","14":"tag-featured-news","15":"tag-featurednews","16":"tag-gatves-tekstai","17":"tag-gyvenimas","18":"tag-headlines","19":"tag-interneto-pievos","20":"tag-keliones","21":"tag-kultura","22":"tag-laisvalaikis","23":"tag-latest-news","24":"tag-latestnews","25":"tag-lietuva","26":"tag-lietuviu","27":"tag-lithuania","28":"tag-lithuanian","29":"tag-lt","30":"tag-mokslas-ir-it","31":"tag-naujienos","32":"tag-news","33":"tag-pasaulis","34":"tag-populiariausios-naujienos","35":"tag-populiariausiosnaujienos","36":"tag-projektai","37":"tag-rinktiniai-tekstai","38":"tag-simtmecio-portalas","39":"tag-sportas","40":"tag-top-stories","41":"tag-topstories","42":"tag-tv3-lt","43":"tag-verslas","44":"tag-video","45":"tag-zaidimai"},"share_on_mastodon":{"url":"","error":"Validation failed: Text character limit of 500 exceeded"},"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/30346","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=30346"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/30346\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/30347"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=30346"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=30346"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=30346"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}