{"id":306173,"date":"2026-11-02T20:38:16","date_gmt":"2026-11-02T20:38:16","guid":{"rendered":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/306173\/"},"modified":"2026-11-02T20:38:16","modified_gmt":"2026-11-02T20:38:16","slug":"nepainiokime-islamo-ir-radikalu-respublika-lt","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/306173\/","title":{"rendered":"Nepainiokime islamo ir radikal\u0173 &#8211; Respublika.lt"},"content":{"rendered":"<p style=\"text-align: justify;\" class=\"desktop_banner\">\u00a0<\/p>\n<p>Ta\u010diau kyla klausimas, kod\u0117l vienos musulmon\u0173 bendruomen\u0117s, pavyzd\u017eiui, Lietuvos totoriai, jau\u010dia stipr\u0173 ry\u0161\u012f su savo valstybe ir yra pasirengusios j\u0105 ginti, o dalis kit\u0173 \u017emoni\u0173 konfliktuoja su juos pri\u0117musia visuomene ar net imasi veiksm\u0173 prie\u0161 j\u0105.<\/p>\n<p>Apie musulmon\u0173 integracijos i\u0161\u0161\u016bkius, lojalum\u0105 valstybei ir skirtingas istorines patirtis \u201eRespublika&#8221; kalb\u0117josi su politologu, socialini\u0173 moksl\u0173 daktaru, Mykolo Romerio universiteto afilijuotuoju profesoriumi Adu JAKUBAUSKU.<\/p>\n<p>Bauginan\u010dios tendencijos<\/p>\n<p>Socialinius protestus, prasid\u0117jusius Pranc\u016bzijoje ir v\u0117liau i\u0161plitusius \u012f Italij\u0105 bei kitas kaimynines \u0161alis, leidinys \u201ePolitico&#8221;, prognozuodamas didelio masto riau\u0161i\u0173 bang\u0105 ES \u0161alyse ruden\u012f ir \u017eiem\u0105, pavadino \u201e\u017eemynine infekcija&#8221;.<\/p>\n<p>\u201eKeli\u0173 \u0161ali\u0173 jaun\u0173 \u017emoni\u0173 nepasitenkinimas persipina su augan\u010diu susir\u016bpinimu d\u0117l pragyvenimo i\u0161laid\u0173 ir degal\u0173 kain\u0173, &#8211; ra\u0161\u0117 laikra\u0161tis. &#8211; D\u0117mesys buvo sutelktas \u012f Italij\u0105, kur pietin\u0117je \u0161alies dalyje stipr\u0117jo sunkve\u017eimi\u0173 vairuotoj\u0173 protestas prie\u0161 auk\u0161tas degal\u0173 kainas (nutrauktas prie\u0161 kelias dienas &#8211; aut.past.).<\/p>\n<p>D\u017eord\u017eos Meloni (Giorgia Meloni) vyriausybei tai tapo rimtu i\u0161bandymu: prekybos centr\u0173 lentynos tu\u0161t\u0117jo, degalin\u0117se \u012f pabaig\u0105 \u0117jo benzinas, sustojo degal\u0173 tiekimas oro uostams. D\u017e.Meloni pa\u017ead\u0117jo panaikinti keli\u0173 blokadas ir pateikti pagalbos paket\u0105, skirt\u0105 kovoti su didel\u0117mis dyzelino kainomis. Ta\u010diau pra\u0117jus\u012f \u0161e\u0161tadien\u012f a\u0161tuoniuose Italijos miestuose vis tiek vyko nauji protestai.&#8221;<\/p>\n<p>Pra\u0117jusi\u0105 savait\u0119 \u012f gatves i\u0161\u0117jo t\u016bkstan\u010diai graik\u0173 mokini\u0173 ir mokytoj\u0173. Jie reikalavo didesnio finansavimo \u0161vietimui, mokykl\u0173 pastat\u0173 apsaugos ir b\u016bsto prieinamumo didinimo. Dalyviai ne\u0161\u0117 plakatus pranc\u016bz\u0173 kalba, i\u0161reik\u0161dami solidarum\u0105 su protestuotojais Pranc\u016bzijoje.<\/p>\n<p>A\u0161tri b\u016bsto ne\u012fperkamumo kriz\u0117 Ispanijoje taip pat paskatinto t\u016bkstan\u010dius \u017emoni\u0173 i\u0161eiti \u012f gatves. Lapkri\u010dio 11 d. ten numatytas pirmasis visuotinis streikas per 15 met\u0173.<\/p>\n<p>Artimiausiais m\u0117nesiais visose \u0161iose \u0161alyse vyks rinkimai. Pirmieji, jau lapkri\u010dio 29 d., vyks Ispanijoje. \u201eDabar visi su nerimu stebi, kaip ekonominio nestabilumo ir gilios politin\u0117s poliarizacijos derinys paveiks rinkim\u0173 kampanijas.<\/p>\n<p>Prognozuojama, kad populistin\u0117s partijos stengsis maksimaliai i\u0161naudoti liaudies pykt\u012f savo naudai. Ekspertai \u012fsp\u0117ja, kad situacija tik blog\u0117s, nes energijos i\u0161tekli\u0173 kainos \u017eiem\u0105 grei\u010diausiai kils&#8221;, &#8211; politin\u0119 situacij\u0105 ES apibendrino straipsnio autoriai.<\/p>\n<p>Smurtas nesiliauja<\/p>\n<p>Pranc\u016bzijos policija per prab\u0117gus\u012f \u0161e\u0161tadien\u012f visoje \u0161alyje vykusias protesto akcijas are\u0161tavo beveik t\u016bkstant\u012f \u017emoni\u0173. J\u0173 metu pareig\u016bnai susid\u016br\u0117 su itin dideliu juodai apsirengusi\u0173 ekstremist\u0173 smurtu, informavo Pranc\u016bzijos vidaus reikal\u0173 ministras Loranas Nunjesas (Laurent Nunez).<\/p>\n<p>L.Nunjesas palygino spalio 24 d. duomenis su ankstesn\u0117s savait\u0117s duomenimis, kai pirmasis nacionalini\u0173 demonstracij\u0173 d\u0117l pragyvenimo i\u0161laid\u0173 etapas peraugo \u012f gatvi\u0173 smurt\u0105, per kur\u012f buvo apipl\u0117\u0161ta \u0161imtai parduotuvi\u0173, o 2700 \u017emoni\u0173 buvo suimti. Ministras pa\u017eym\u0117jo, kad nors pra\u0117jus\u012f \u0161e\u0161tadien\u012f kai kurios parduotuv\u0117s buvo u\u017epultos ir apipl\u0117\u0161tos, mastas buvo gerokai ma\u017eesnis nei prie\u0161 savait\u0119 &#8211; prekybos centrai buvo gerai apsaugoti.<\/p>\n<p>Ministras teig\u0117, kad pietiniuose miestuose &#8211; Kanuose ir Monpelj\u0117 &#8211; vald\u017eios institucijos pirm\u0105 kart\u0105 pasteb\u0117jo kra\u0161tutini\u0173 de\u0161ini\u0173j\u0173 aktyvistus, kurie siek\u0117 konfrontacijos su kra\u0161tutini\u0173 kairi\u0173j\u0173 aktyvistais, arba tvirtino es\u0105 ten, kad apsaugot\u0173 verslo \u012fmones. Tiesa, \u201egeltonosios liemen\u0117s&#8221; spalio 31 d. planuoja nauj\u0105 protest\u0105, tad situacija ir v\u0117l gali pasikeisti.<\/p>\n<p>Komentuoja socialini\u0173 moksl\u0173 daktaras Adas JAKUBAUSKAS:<\/p>\n<p><img loading=\"lazy\" decoding=\"async\" src=\"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-content\/uploads\/2026\/11\/photo_1342346.jpg\" alt=\"\" width=\"580\" height=\"209\"\/><\/p>\n<p>&#8211; Lietuvoje gyventiems totoriams-musulmonams vald\u017eia u\u017e nuopelnus \u0161aliai tarpukariu pastat\u0117 me\u010det\u0119. \u0160iandienin\u0117je Pranc\u016bzijoje bei Italijoje ir vietiniai musulmonai skatina smurt\u0105 bendrapilie\u010di\u0173 at\u017evilgiu, dalyvauja riau\u0161\u0117se bei pl\u0117\u0161ia parduotuves. Islamo dogmos Lietuvoje ir Pranc\u016bzijoje tiek skiriasi?\u00a0<\/p>\n<p>&#8211; Pirmiausia reikia atskirti islam\u0105 kaip religij\u0105 nuo politinio islamizmo arba islami\u0161kojo ekstremizmo. Pasaulin\u0119 musulmon\u0173 bendruomen\u0119 sudaro arti 2 mlrd. \u017emoni\u0173, o religini\u0173 ekstremist\u0173 negalima su ja sieti ar sakyti, jog jie jai atstovauja. Be to, pa\u010dios religini\u0173 ekstremist\u0173 grupuot\u0117s yra skirtingos, turi savo ideologij\u0105 bei siekia sav\u0173 tiksl\u0173. Tad mai\u0161yti religij\u0105 ir politinius atskir\u0173 grupuo\u010di\u0173 tikslus ar ekstremizm\u0105 nelabai reik\u0117t\u0173.<\/p>\n<p>Priminsiu, kad protestus Pranc\u016bzijoje d\u0117l mokykl\u0173 b\u016bkl\u0117s, d\u0117l mokytoj\u0173 tr\u016bkumo, per ma\u017eo \u0161vietimo finansavimui ir t.t. prad\u0117jo mokiniai. \u0160ios akcijos truko apie savait\u0119, o neramumai, prievartos naudojimas ir turto pl\u0117\u0161imas bei niokojimas prasid\u0117jo v\u0117liau.<\/p>\n<p>Bet ir d\u0117l smurtini\u0173 \u012fvyki\u0173 neteisinga b\u016bt\u0173 kaltinti vien musulmonus. Tik\u0117tina, riau\u0161\u0117se dalyvauja \u012fvair\u016bs kriminaliniai elementai, kurie naudojasi situacija pl\u0117\u0161imams ar svetimo turto niokojimui. Taip pat prie neramum\u0173, kiek \u017einau, prisideda ir kairieji bei de\u0161inieji radikalai, ta\u010diau da\u017eniausiai visa atsakomyb\u0117 suver\u010diama b\u016btent i\u0161eiviams i\u0161 \u0160iaur\u0117s Afrikos.<\/p>\n<p>Kita vertus, niekam ne paslaptis, kad Pranc\u016bzija seniai susiduria su musulmon\u0173 bendruomen\u0117s integracijos problemomis. Pranc\u016bzai gyvena pagal princip\u0105 &#8211; kiekvienas, gav\u0119s pas\u0105, nepriklausomai nuo religijos ir kilm\u0117s, yra pranc\u016bzas. Ta\u010diau paso gavimas nesuteikia vienod\u0173 galimybi\u0173. I\u0161eiviai i\u0161 \u0160iaur\u0117s Afrikos gyvena priemies\u010diuose, savo u\u017edarose bendruomen\u0117se ir yra per ma\u017eai integruojami.<\/p>\n<p>Viena yra gauti ger\u0105 i\u0161silavin\u0105, mok\u0117ti pranc\u016bz\u0173 kalb\u0105, tur\u0117ti galimyb\u0119 \u012fsidarbinti ir visai kas kita &#8211; tur\u0117ti pas\u0105 ir netur\u0117ti joki\u0173 perspektyv\u0173. Kai pilie\u010diai skirstomi \u012f skirtingas kategorijas, tai skatina \u012ftampas ir neramumus. Negali b\u016bti pirmar\u016b\u0161i\u0173 ar antrar\u016b\u0161i\u0173 pilie\u010di\u0173, nesvarbu kurioje \u0161alyje jie gyvent\u0173.<\/p>\n<p>Taip pat nepamir\u0161kime, kad Pranc\u016bzijoje art\u0117ja prezidento rinkimai. Kai kurios politin\u0117s j\u0117gos gali m\u0117ginti pasinaudoti visuomen\u0117s nepasitenkinimu ir keli\u0105 \u012f vald\u017ei\u0105 nutiesti radikaliai pretendentei Marinai Le Pen.<\/p>\n<p>Visgi vienareik\u0161mi\u0161ko atsakymo, kas kaltas d\u0117l vykstan\u010di\u0173 neramum\u0173 ir kaip suvaldyti situacij\u0105, n\u0117ra. Man nesinor\u0117t\u0173, kad d\u0117l vis\u0173 problem\u0173 b\u016bt\u0173 kaltinama visa islamo bendruomen\u0117. Ji n\u0117ra vienalyt\u0117, bet dauguma musulmon\u0173 nepalaiko ekstremisti\u0161kai nusiteikusi\u0173 ar politi\u0161kai paveikt\u0173 musulmon\u0173.<\/p>\n<p>O kalbant apie Kauno me\u010det\u0119, tai pirmoji buvo medin\u0117, bet, Lietuvai atgavus Nepriklausomyb\u0119, totoriai nusprend\u0117 j\u0105 perstatyti \u012f m\u016brin\u0119. Jie patys band\u0117 surinkti tam pinig\u0173, bet matydami, kad finans\u0173 vis tiek tr\u016bksta, kreip\u0117si pagalbos \u012f tautininko Augustino Valdemaro vadovaujam\u0105 vyriausyb\u0119.<\/p>\n<p>\u0160alies vald\u017eia \u012fvertino totori\u0173 lojalum\u0105 ir j\u0173 nuopelnus tiek LDK, tiek atkuriant nepriklausom\u0105 Lietuv\u0105 ir prisid\u0117jo prie statyb\u0173 \u017eenklia suma. 1930 metais me\u010det\u0117s, kuriai suteiktas Vytauto Did\u017eiojo vardas, nesp\u0117ta atidaryti, bet ji vis tiek buvo atidaryta, o jos sienoje buvo \u012fm\u016brytas Vytauto Did\u017eiojo bareljefas. At\u0117jus sovietams jis buvo nuimtas, Lietuvai atgavus nepriklausomyb\u0119 &#8211; sugr\u0105\u017eintas. \u0160iandien, kiek \u017einau, jis v\u0117l nuimtas, bet neabejoju, kad ir v\u0117l bus sugr\u0105\u017eintas.<\/p>\n<p>&#8211; Vakar\u0173 \u0161ali\u0173 gyventojai pripa\u017e\u012fsta, kad j\u0173 \u0161alyse gyvenantys musulmonai neskuba integruotis, bet kuria savo u\u017edaras bendruomenes. Kas tai l\u0117m\u0117?<\/p>\n<p>&#8211; \u012esisen\u0117jusi min\u0117tos Pranc\u016bzijos liga &#8211; socialin\u0117 nelygyb\u0117, d\u0117l kurios ekonomini\u0173 sunkum\u0173 na\u0161ta visuomen\u0117je pasiskirsto netolygiai. Prie to prisideda ir geti\u0161kumas, nes Pranc\u016bzija niekaip nepasimoko ir nuo prezidento \u0160arlio de Golio laik\u0173, kai \u0161alis atv\u0117r\u0117 duris buvusi\u0173 kolonij\u0173 gyventojams, atvyk\u0117liai buvo apgyvendinami u\u017edarose bendruomen\u0117se nesistengiant j\u0173 integruoti.<\/p>\n<p>Tod\u0117l ir \u0161iandien did\u017eioji dalis i\u0161eivi\u0173 i\u0161 \u0160iaur\u0117s Afrikos, atvykusi\u0173 \u012f Europ\u0105 su savo kult\u016bra, gyvena atskirai nuo kit\u0173 Pranc\u016bzijos pilie\u010di\u0173 savo u\u017edaroje kult\u016brin\u0117je erdv\u0117je, kurioje gali plisti \u012fvairios ideologijos.<\/p>\n<p>Dar reik\u0117t\u0173 prisiminti, kad Pranc\u016bzija yra pasaulieti\u0161ka respublika. Ji tai ai\u0161kiai deklaruoja ir jau XXI a. prad\u017eioje priimti \u012fstatymai d\u0117l religin\u0117s aprangos mokyklose bei tam tikros simbolikos draudim\u0173. Galb\u016bt kai kurioms u\u017edarai gyvenan\u010dioms \u0161eimoms tai gal\u0117jo sukelti nepasitenkinim\u0105 ir nuteikti prie\u0161 valstyb\u0119.<\/p>\n<p>Pasikartosiu &#8211; nenor\u0117\u010diau, kad visas islamas, kaip religija, b\u016bt\u0173 painiojamas su politin\u0117mis ideologijomis. Kaip vienas geresni\u0173 pavyzd\u017ei\u0173, 1928 m. Egipte \u012fsik\u016brusi \u201eIslamo brolija&#8221; &#8211; islamistin\u0117 organizacija, kuri\u0105 pats Egiptas yra u\u017edraud\u0119s ir paskelb\u0119s teroristine, nors kai kuriose Europos \u0161alyse \u012f j\u0105 \u017ei\u016brima daug liberaliau.<\/p>\n<p>Yra ir daugiau radikali\u0173 politini\u0173 islamistini\u0173 grupuo\u010di\u0173, kurios per labdaros fondus ir \u0161vietim\u0105 bando paveikti aplinkinius bei, \u0161ali\u0173 vald\u017eioms nevykdant integracijos, siekti savo tiksl\u0173. Tai yra pamokos, kurias Europa privalo i\u0161mokti.<\/p>\n<p>&#8211; Nepaisant \u201epamok\u0173&#8221;, kurias Europa \u0161iuo metu gauna gatv\u0117se, Lietuvos vald\u017eia toliau nekei\u010dia migracin\u0117s politikos ir pla\u010diai atveria vartus atvykstantiems i\u0161 musulmoni\u0161k\u0173 \u0161ali\u0173. Kaip vertinate \u0161i\u0105 situacij\u0105?<\/p>\n<p>&#8211; \u0160iuo klausimu palaiky\u010diau prezidento Gitano Naus\u0117dos nuostat\u0105. Jis teigia pritariantis naujos darbo j\u0117gos atve\u017eimui, bet tik terminuotam laikui ir atrenkant tokius specialistus, kuri\u0173 tikrai Lietuvai reikia. Bet tai turi b\u016bti ne tokia masi\u0161ka ir chaoti\u0161ka migracija, koki\u0105 steb\u0117jome konservatori\u0173 ir Ingridos \u0160imonyt\u0117s valdymo laikais, bet ai\u0161kus, kontroliuojamas ir valdomas procesas. Beje, netgi ir specialistai tur\u0117t\u0173 Lietuvoje pasilikti tik tiek, kiek numatyta j\u0173 sutartyje.<\/p>\n<p>Svarstant migracijos klausim\u0105 Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete vienas i\u0161 pareig\u016bn\u0173 pasi\u016bl\u0117 taikyti Jungtini\u0173 Arab\u0173 Emyrat\u0173 praktik\u0105 &#8211; terminuotos darbo vizos laikas baig\u0117si ir atvyk\u0117liai keliauja namo. Tiesa, jau gird\u0117jau kritikos tokiai pozicijai. Es\u0105 ji neatitinka bendraeuropini\u0173 standart\u0173, ta\u010diau primenu &#8211; Lietuva yra suvereni valstyb\u0117 ir pati turi spr\u0119sti, kaip tvarkytis.<\/p>\n<p>Beje, stebiu atvykstan\u010dius musulmonus ir i\u0161skir\u010diau kelias kategorijas. Vieni atvyksta kvie\u010diami konkre\u010di\u0173 \u012fmoni\u0173 ir \u012fdarbinami tolim\u0173j\u0173 reis\u0173 vairuotojais arba statybininkais. Kiti atvyksta \u012f Lietuv\u0105 \u012fgyti auk\u0161tojo i\u0161silavinimo. Kartais lankausi Jeruzal\u0117s mikrorajone \u012fsik\u016brusiuose maldos namuose ir matau, kad ten daugum\u0105 sudaro jaunimas apie 20 met\u0173, kurie \u010dia atvyko studijuoti.<\/p>\n<p>M\u016bs\u0173 auk\u0161tosioms mokykloms tai yra gerai. Tokie studentai leid\u017eia u\u017esitikrinti biud\u017eet\u0105.Visgi, prisiminus, kad yra tokia kategorija kaip \u201eam\u017einieji studentai&#8221;, kurie atvyksta es\u0105 studijuoti, o v\u0117liau tiesiog stengiasi pasilikti Lietuvoje, juos priiman\u010dias mokyklas b\u016btina grie\u017e\u010diau kontroliuoti.<\/p>\n<p>Galiausiai yra tie, kurie tiesiog va\u017eiuoja, nes Lietuva vis dar priima visus i\u0161 eil\u0117s. Taip tikrai b\u016bti netur\u0117t\u0173. Organizuodamas \u012fvairias konferencijas ir kviesdamas \u012f jas sve\u010dius, pasteb\u0117jau, kad tiek Lietuvos, tiek ES atsakingosios institucijos itin kruop\u0161\u010diai tikrina atvykstan\u010dius asmenis.<\/p>\n<p>Tas pats tur\u0117t\u0173 b\u016bti daroma ir su siekian\u010diais atvykti \u012f Lietuv\u0105 dirbti ar studijuoti, nes Europos \u0161ali\u0173 pavyzd\u017eiai ai\u0161kiai parodo, kuo baigiasi chaoti\u0161ka, nekontroliuojama migracija.<\/p>\n<p>Pagrindin\u0117 Pranc\u016bzijos pamoka yra ta, kad tolerancija neturi reik\u0161ti demokratini\u0173 princip\u0173 atsisakymo, o demokratijos gynimas neturi tapti kolektyvinio \u012ftarumo religinei bendruomenei pateisinimu. S\u0117kminga integracija reikalauja valstyb\u0117s atsakomyb\u0117s, pa\u010di\u0173 bendruomeni\u0173 pastang\u0173 ir ai\u0161kaus susitarimo d\u0117l bendr\u0173 taisykli\u0173. Tik tada kult\u016briniai skirtumai gali tapti visuomen\u0117s stiprybe, o ne nuolatini\u0173 konflikt\u0173 \u0161altiniu.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"\u00a0 Ta\u010diau kyla klausimas, kod\u0117l vienos musulmon\u0173 bendruomen\u0117s, pavyzd\u017eiui, Lietuvos totoriai, jau\u010dia stipr\u0173 ry\u0161\u012f su savo valstybe ir&hellip;\n","protected":false},"author":2,"featured_media":306174,"comment_status":"","ping_status":"","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":"","_share_on_mastodon":"0"},"categories":[15],"tags":[25,30,31,34,35,24,1343,4545,37147,32,33,37,39,36,38,40,17493,4233,23,22,44,28,29,651,154,15024,26,27,74,75,76],"class_list":["post-306173","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","category-pasaulis","tag-antrastes","tag-breaking-news","tag-breakingnews","tag-featured-news","tag-featurednews","tag-headlines","tag-integracija","tag-islamas","tag-jakubauskas","tag-latest-news","tag-latestnews","tag-lietuva","tag-lietuviu","tag-lithuania","tag-lithuanian","tag-lt","tag-meloni","tag-musulmonai","tag-naujienos","tag-news","tag-pasaulis","tag-populiariausios-naujienos","tag-populiariausiosnaujienos","tag-prancuzija","tag-protestai","tag-radikalai","tag-top-stories","tag-topstories","tag-world","tag-world-news","tag-worldnews"],"share_on_mastodon":{"url":"https:\/\/pubeurope.com\/@lt\/117548778065373817","error":""},"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/306173","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=306173"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/306173\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/306174"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=306173"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=306173"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=306173"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}