{"id":30689,"date":"2025-11-02T10:48:22","date_gmt":"2025-11-02T10:48:22","guid":{"rendered":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/30689\/"},"modified":"2025-11-02T10:48:22","modified_gmt":"2025-11-02T10:48:22","slug":"ragina-kapuose-jokiu-budu-nedeti-netikru-geliu-paaiskino-kodel","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/30689\/","title":{"rendered":"Ragina kapuose jokiu b\u016bdu ned\u0117ti netikr\u0173 g\u0117li\u0173: paai\u0161kino, kod\u0117l"},"content":{"rendered":"\n

Naujien\u0173 portalo tv3<\/a>.lt skaitytojams apie V\u0117lini\u0173 laiko ypatumus ir poelgius, kurie drums\u010dia prot\u0117vi\u0173 ramyb\u0119 kapin\u0117se, pasakojo Senov\u0117s balt\u0173 religin\u0117s bendrijos \u201eRomuva\u201c kriv\u0117, sociolog\u0117 Inija Trink\u016bnien\u0117<\/a>.<\/p>\n

V\u0117lin\u0117s \u2013 tai ne diena, o laikotarpis <\/p>\n

Pirmiausia\u00a0Inija Trink\u016bnien\u0117 atkreip\u0117 d\u0117mes\u012f, kad V\u0117lini\u0173 laikas tur\u0117jo ypating\u0105 svarb\u0105 jau nuo pa\u010di\u0173 seniausi\u0173 laik\u0173. Pasak jos, lietuviai \u0161iuo periodu prisimindavo prot\u0117vius ir juos pagerbdavo.<\/p>\n

\u201eTai yra labai svarbus ir reik\u0161mingas laikas. Per V\u0117lines yra i\u0161likusi labai stipri ry\u0161io su mirusiaisiais tradicija, kuri siekia labai senus laikus.<\/p>\n

Kada kalbame apie V\u0117lines, tai reikia pasakyti, kad tai n\u0117ra tik viena diena, tai yra visas laikotarpis\u201c, \u2013 sak\u0117 ji.<\/p>\n

Kriv\u0117 tikino, kad toks laikas \u2013 \u0161ventas. Anot jos, netgi pati gamta liudija apie tai, kad \u0161iuo periodu daugiau kalbama apie pabaig\u0105:<\/p>\n

\u201eM\u016bs\u0173 tradicijoje, lietuvi\u0173 tradicijoje, tas laikas buvo laikomas \u0161ventu. Tai metas, kai gyv\u0173j\u0173 ir mirusi\u0173j\u0173 pasauliai priart\u0117ja.<\/p>\n

At\u0117jus \u0161iam met\u0173 laikui, atv\u0117sus orams<\/a> atrodo, tarsi \u017eem\u0117s ir pasaulio gyvybin\u0117s galios sumenksta, tarsi apmir\u0161ta. Tad tas metas yra vadinamas v\u0117li\u0173 metu.\u201c<\/p>\n

V\u0117li\u0173 pagerbimo tradicijos <\/p>\n

Kaip pasakojo I. Trink\u016bnien\u0117, \u0161iuo metu mes esame priprat\u0119 per V\u0117lines eiti \u012f kapines ne\u0161ini g\u0117l\u0117mis ir \u017evakut\u0117mis. Tai \u2013 \u0161i\u0173 dien\u0173 v\u0117li\u0173 pagerbimo ritualas.<\/p>\n

\u201eI\u0161 ties\u0173, mes jau ir dabar matome, kad jau prie\u0161 savait\u0119 visi prad\u0117jo eiti ir lankyti savo giminai\u010di\u0173 mirusi\u0173j\u0173, u\u017edegti \u017evakeles\u201c, \u2013 teig\u0117 ji.<\/p>\n

O pasiteiravus, kaip anks\u010diau lietuviai pagerbdavo mirusi\u0173j\u0173 v\u0117les, ji pasidalijo keliais ritualais. Pasak jos, vienu ar kitu b\u016bdu d\u0117mesys joms skiriamas b\u016bdavo visuomet. Tradicija i\u0161likusi iki \u0161i\u0173 dien\u0173 \u2013 ugnies simbolika.<\/p>\n

\u201eKaip buvo labai senais laikais \u2013\u00a0sunku pasakyti, bet mes vis dar turime tradicij\u0105, kad v\u0117li\u0173 pagerbimas yra nuo sen\u0173 laik\u0173.<\/p>\n

Dz\u016bkijoje yra paprotys susiburti kaimo bendruomen\u0117je ir ateiti \u012f kapines, u\u017edegti lau\u017eel\u012f. Svarbus elementas yra ugnis, dabar degame \u017evakutes. Tiek anks\u010diau, tiek dabar prie ugnies prisimenami mirusieji\u201c, \u2013 pasakojo kriv\u0117.<\/p>\n

Ji prid\u0117jo, kad jie su Senov\u0117s balt\u0173 religine bendrija \u201eRomuva\u201c taip pat turi savus mirusi\u0173j\u0173 pagerbimo ritualus. Anot jos, \u0161ios apeigos skirtos pagerbti tiems i\u0161\u0117jusiesiems, kuri\u0173 su mumis neb\u0117ra jau labai ilg\u0105 laik\u0105.<\/p>\n

\u201eDar noriu pasakyti apie \u201eRomuvos\u201c tradicij\u0105. Mes praturtinome, prapl\u0117t\u0117me mirusi\u0173j\u0173 min\u0117jimo papro\u010dius.<\/p>\n

Mes V\u0117lini\u0173 metu, tuo laikotarpiu, va\u017eiuojame ant pilkapi\u0173 ir u\u017edegame \u017evakutes ne tik savo artimiesiems, kada va\u017eiuojame \u012f kapines, bet ir labai seniems prot\u0117viams.<\/p>\n

Mes jau daug met\u0173 tai darome, tokiu b\u016bdu pagerbiami seniai mus palikusieji. U\u017edegamos ugnel\u0117s, giedamos \u0161ventos giesm\u0117s. Tokiu b\u016bdu prisimenami tie, kurie paliko mus\u201c, \u2013 sak\u0117 ji.<\/p>\n

Pa\u0161nekov\u0117 prid\u0117jo, kad tamsiuoju met\u0173 laiku mirusieji prisimenami ne tik per V\u0117lines \u2013\u00a0taip pat vis dar gajus paprotys per K\u016b\u010di\u0173 vakarien\u0119 pad\u0117ti mirusiesiems l\u0117k\u0161t\u0119 prie stalo.<\/p>\n

\"Kapin\u0117s <\/a> Kas sudrums\u010dia v\u0117li\u0173 ramyb\u0119 kapin\u0117se? <\/p>\n

Pasiteiravus, kaip pridera elgtis kapin\u0117se, ji atskleid\u0117, kad svarbiausia \u2013 ry\u0161ys su mirusiaisiais. Pasak jos, bendravimas su mirusi\u0173 prot\u0117vi\u0173 v\u0117l\u0117mis yra esmin\u0117 u\u017eduotis kiekvienam, apsilankiusiam kapin\u0117se.<\/p>\n

Taip pat ji prid\u0117jo, kad tam tikr\u0173 veiksm\u0173 kapin\u0117se daryti negalima. Jie gali drumsti prot\u0117vi\u0173 ramyb\u0119.<\/p>\n

\u201e\u017di\u016brint i\u0161 to, kas vyksta, tikriausiai reik\u0117t\u0173 atsisakyti perteklini\u0173 dalyk\u0173. Pertekliniai, t. y. tokie\u00a0kaip \u017evak\u0117s, kurias \u012fdedame \u012f plastmasines pakuotes. Taip pat plastmasini\u0173 g\u0117li\u0173 ir pana\u0161i\u0173 atribut\u0173. \u0160ie dalykai, \u017evelgiant i\u0161 \u0161i\u0173 dien\u0173 perspektyvos, neprisideda prie tvarumo ir ter\u0161ia gamt\u0105.<\/p>\n

Svarbiausia yra ne kiekis, o \u017emogaus santykis su v\u0117l\u0117mis. Jis turi b\u016bti pagarbus, mes turime pasikalb\u0117ti su i\u0161\u0117jusiaisiais mintimis, per mald\u0105, per giesm\u0119\u201c, \u2013 pabr\u0117\u017e\u0117 specialist\u0117.<\/p>\n

Ji taip pat prid\u0117jo, kad kadangi bendravimas su v\u0117l\u0117mis turi b\u016bti ramus, jokie nepriderantys veiksmai kapin\u0117se n\u0117ra galimi.<\/p>\n

\u201eTuri b\u016bti ramus bendravimas, tad triuk\u0161mas, garsi muzika ir kiti su linksmyb\u0117mis susij\u0119, neadekvat\u016bs veiksmai neprisideda prie darnos, prie tokio gra\u017eaus bendravimo\u201c, \u2013 teig\u0117 ji.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"Naujien\u0173 portalo tv3.lt skaitytojams apie V\u0117lini\u0173 laiko ypatumus ir poelgius, kurie drums\u010dia prot\u0117vi\u0173 ramyb\u0119 kapin\u0117se, pasakojo Senov\u0117s balt\u0173…\n","protected":false},"author":2,"featured_media":30690,"comment_status":"","ping_status":"","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[6],"tags":[8824,25,30,31,57,43,34,35,55,48,24,54,51,49,50,32,33,37,39,36,38,40,45,23,22,44,28,29,53,42,56,47,26,27,41,46,58,52],"class_list":{"0":"post-30689","1":"post","2":"type-post","3":"status-publish","4":"format-standard","5":"has-post-thumbnail","7":"category-antrastes","8":"tag-2025-11-01-100000","9":"tag-antrastes","10":"tag-breaking-news","11":"tag-breakingnews","12":"tag-daiktai","13":"tag-dienos-kronika","14":"tag-featured-news","15":"tag-featurednews","16":"tag-gatves-tekstai","17":"tag-gyvenimas","18":"tag-headlines","19":"tag-interneto-pievos","20":"tag-keliones","21":"tag-kultura","22":"tag-laisvalaikis","23":"tag-latest-news","24":"tag-latestnews","25":"tag-lietuva","26":"tag-lietuviu","27":"tag-lithuania","28":"tag-lithuanian","29":"tag-lt","30":"tag-mokslas-ir-it","31":"tag-naujienos","32":"tag-news","33":"tag-pasaulis","34":"tag-populiariausios-naujienos","35":"tag-populiariausiosnaujienos","36":"tag-projektai","37":"tag-rinktiniai-tekstai","38":"tag-simtmecio-portalas","39":"tag-sportas","40":"tag-top-stories","41":"tag-topstories","42":"tag-tv3-lt","43":"tag-verslas","44":"tag-video","45":"tag-zaidimai"},"share_on_mastodon":{"url":"","error":"Validation failed: Text character limit of 500 exceeded"},"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/30689","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=30689"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/30689\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/30690"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=30689"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=30689"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=30689"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}