Kada reikia pjauti sideratus<\/p>\n
Tinkamai parinktas siderat\u0173 pjovimo laikas yra vienas svarbiausi\u0173 veiksni\u0173, lemian\u010di\u0173 j\u0173 efektyvum\u0105. Jei nupjausite per anksti, augalai nesp\u0117s suformuoti pakankamos \u0161akn\u0173 sistemos ir sukaupti maistini\u0173 med\u017eiag\u0173. Jei pav\u0117luosite, stiebai taps \u0161iurk\u0161t\u016bs, sumed\u0117j\u0119, o j\u0173 irimas u\u017etruks, i\u0161 dirvos laikinai \u201eatimdamas\u201c azot\u0105 \u2013 tai gali pakenkti v\u0117lesniems sodinimams.<\/p>\n
Geriausias metas pjauti sideratus \u2013 \u017eyd\u0117jimo prad\u017eia, kai augal\u0173 audiniuose yra sukauptas did\u017eiausias kiekis baltym\u0173 ir angliavandeni\u0173. Facelijai \u0161is laikotarpis prasideda po 40\u201345 dien\u0173 nuo sudygimo, vikiams \u2013 po 50\u201360 dien\u0173. Laik\u0105 galima nustatyti ir vizualiai: lysv\u0117 turi b\u016bti padengta tankiu \u017ealiu kilimu, bet masinis \u017eyd\u0117jimas dar neprasid\u0117j\u0119s.<\/p>\n
Ruden\u012f svarbus ir oras. Jei prognozuojami staig\u016bs at\u0161alimai ar liet\u016bs, sideratus geriau nupjauti \u0161iek tiek anks\u010diau, kad \u017ealioji mas\u0117 sp\u0117t\u0173 i\u0161d\u017ei\u016bti ir prad\u0117t\u0173 irti iki \u0161aln\u0173.<\/p>\n
Labai svarbu nepav\u0117luoti \u2013 siderat\u0173 galia slypi gyvoje, \u0161velnioje \u017ealumoje, o ne perd\u017ei\u016bvusiuose, sumed\u0117jusiuose stiebuose, kuriuose vertingos med\u017eiagos jau sunkiai prieinamos dirvai.<\/p>\n
K\u0105 daryti su nupjautais sideratais: trys veiksmingos strategijos<\/p>\n
1. Nupjauti ir palikti kaip mul\u010di\u0105<\/p>\n
Tai vienas papras\u010diausi\u0173 b\u016bd\u0173 panaudoti \u017eali\u0105j\u0105 mas\u0119. Nupjauti sideratai tolygiai paskleid\u017eiami ant lysv\u0117s pavir\u0161iaus storu sluoksniu \u2013 taip jie sukuria nat\u016brali\u0105 apsaugin\u0119 \u201eantklod\u0119\u201c. Mul\u010dias saugo dirv\u0105 nuo i\u0161d\u017ei\u016bvimo, erozijos ir sutank\u0117jimo, palaiko dr\u0117gm\u0119 bei apsaugo j\u0105 nuo temperat\u016bros svyravim\u0173.<\/p>\n
Norint paspartinti irimo proces\u0105, \u017ealioji mas\u0117 gali b\u016bti apdorota biologiniais preparatais su mikroorganizmais. Tai ne tik pagreitina irim\u0105, bet ir padeda i\u0161vengti azoto tr\u016bkumo, kai mikroorganizmai ima j\u012f naudoti savo veiklai.<\/p>\n
Iki pavasario didel\u0117 dalis \u0161ios \u017ealios mas\u0117s virsta puriu, maistingu dirvos sluoksniu. Ant tokios \u017eem\u0117s galima sodinti \u017eieminius augalus \u2013 \u010desnakus, svog\u016bnus \u2013 arba atlikti ankstyv\u0105 pavasario s\u0117j\u0105.<\/p>\n
2. Negilus \u017ealios mas\u0117s \u012fterpimas (mul\u010diavimas \u012f dirv\u0105)<\/p>\n
Jei siekiate atkurti dirvos strukt\u016br\u0105 ir i\u0161laikyti jos mikrobiologin\u012f aktyvum\u0105, galima rinktis negil\u0173 \u012fterpim\u0105. Sideratai nupjaunami ir lengvai \u012fmai\u0161omi \u012f vir\u0161utin\u012f keli\u0173 centimetr\u0173 dirvos sluoksn\u012f, neapver\u010diant \u017eem\u0117s. Tam tinka plok\u0161\u010diasis pj\u016bklas ar lengvas kultivatorius.<\/p>\n
Toks metodas i\u0161saugo dirvo\u017eemio mikrobiot\u0105 ir nat\u016brali\u0105 strukt\u016br\u0105. Po \u012fterpimo galima i\u0161 karto pas\u0117ti nauj\u0105 siderat\u0173 \u201ebang\u0105\u201c \u2013 pavyzd\u017eiui, rugius ar avi\u017eas, kurie iki \u0161aln\u0173 sudygsta ir suformuoja apsaugin\u012f \u017eali\u0105 kilim\u0105.<\/p>\n
Pavasar\u012f liku\u010diai lengvai \u012fterpiami \u012f \u017eem\u0119 ir toliau veikia kaip organin\u0117 tr\u0105\u0161a. \u0160ilum\u0105 m\u0117gstan\u010di\u0173 kult\u016br\u0173 daigai \u2013 pomidorai ar paprikos \u2013 gali b\u016bti sodinami tiesiai \u012f vietas tarp dar \u017ealiuojan\u010di\u0173 siderat\u0173. Tokiu b\u016bdu susidaro nat\u016bralus mikroklimatas, saugantis jaunus augalus nuo v\u0117jo, saul\u0117s kaitros ir naktini\u0173 \u0161aln\u0173.<\/p>\n
3. Palikti sideratus \u017eiemoti<\/p>\n
\u0160is metodas tinka \u0161velnesnio klimato regionams arba atsparioms r\u016b\u0161ims \u2013 rugiams, vikiai, facelijai. Augalai paliekami lysv\u0117je nepaliesti. \u017diemos metu jie arba toliau auga po sniegu, arba u\u017e\u0161\u0105la ir nukrenta ant dirvos, sudarydami nat\u016bral\u0173 komposto sluoksn\u012f.<\/p>\n
Tai prakti\u0161kas b\u016bdas taupyti laik\u0105 \u2013 ruden\u012f nereikia nei pjauti, nei purenti. Pavasar\u012f, kai ateina s\u0117jos metas, liku\u010diai lengvai \u012fterpiami \u012f vir\u0161utin\u012f dirvos sluoksn\u012f arba paliekami kaip mul\u010dias kitam pas\u0117liui.<\/p>\n
Papildomos galimyb\u0117s<\/p>\n
Jei u\u017eaugo per daug \u017ealios mas\u0117s, j\u0105 galima panaudoti kompostui ar paskleisti po vaismed\u017eiais. Azotu turtingos facelijos ir vikiai \u2013 puik\u016bs komposto pagreitintojai.<\/p>\n
Be to, kai kurie sideratai, pavyzd\u017eiui, facelija, iki \u017eyd\u0117jimo tarpsnio pritraukia bites ir kitus naudingus vabzd\u017eius, tod\u0117l juos galima palikti kaip nat\u016bral\u0173 \u017eydint\u012f barjer\u0105 sode.<\/p>\n
Tinkamai parinktas siderat\u0173 apdorojimo b\u016bdas ir laikas leid\u017eia palaikyti nenutr\u016bkstam\u0105 dirvos derlingumo cikl\u0105, nuolat j\u0105 praturtinant organin\u0117mis med\u017eiagomis ir mikroorganizmais \u2013 tai vienas svarbiausi\u0173 ekologi\u0161kos \u017eemdirbyst\u0117s princip\u0173.<\/p>\n
\u0160altinis: tsn.ua<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"Kada reikia pjauti sideratus Tinkamai parinktas siderat\u0173 pjovimo laikas yra vienas svarbiausi\u0173 veiksni\u0173, lemian\u010di\u0173 j\u0173 efektyvum\u0105. Jei nupjausite…\n","protected":false},"author":2,"featured_media":31160,"comment_status":"","ping_status":"","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[13],"tags":[25,30,31,34,35,24,32,33,37,39,36,38,40,23,22,28,29,26,27],"class_list":{"0":"post-31159","1":"post","2":"type-post","3":"status-publish","4":"format-standard","5":"has-post-thumbnail","7":"category-lietuva","8":"tag-antrastes","9":"tag-breaking-news","10":"tag-breakingnews","11":"tag-featured-news","12":"tag-featurednews","13":"tag-headlines","14":"tag-latest-news","15":"tag-latestnews","16":"tag-lietuva","17":"tag-lietuviu","18":"tag-lithuania","19":"tag-lithuanian","20":"tag-lt","21":"tag-naujienos","22":"tag-news","23":"tag-populiariausios-naujienos","24":"tag-populiariausiosnaujienos","25":"tag-top-stories","26":"tag-topstories"},"share_on_mastodon":{"url":"https:\/\/pubeurope.com\/@lt\/115484275698498795","error":""},"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/31159","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=31159"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/31159\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/31160"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=31159"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=31159"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=31159"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}