Tyrimo, kur\u012f atliko \u201eNorstat\u201c metu, bandyta i\u0161siai\u0161kinti, kiek paveik\u016bs Kremliaus naratyvams yra Lietuvos gyventojai.<\/p>\n
Gavus apklausos rezultatus i\u0161skirti trys pa\u017eeid\u017eiamumo dezinformacijai lygiai: didesnis pa\u017eeid\u017eiamumas (respondentai sutinka su daugiau kaip 17 Kremliaus naratyv\u0173), vidutini\u0161ko pa\u017eeid\u017eiamumo (8-16 naratyv\u0173), ma\u017eesnio pa\u017eeid\u017eiamumo (7 naratyvai).<\/p>\n
I\u0161 viso apklausoje respondentams pateikti 27 rusi\u0161kos propagandos naratyvai.<\/p>\n
\u201ePilkoji zona\u201c tarp Lietuvos gyventoj\u0173<\/p>\n
Tyrimas parod\u0117, kad didesnio pa\u017eeid\u017eiamumo gyventoj\u0173 Lietuvoje yra 10 proc., vidutini\u0161ko \u2013 43 proc., ma\u017eesnio \u2013 47 proc.<\/p>\n
\u201ePastebima, kad b\u016btent vidutinio pa\u017eeid\u017eiamumo zonoje esantys gyventojai yra \u201epilkoji zona\u201c, kurioje vyksta pagrindin\u0117 informacin\u0117 kova\u201c, \u2013 pastebi tyrimo organizatoriai.<\/p>\n
Kalbant apie karo gr\u0117sm\u0119, pasteb\u0117ta, kad kad ma\u017eesnio pa\u017eeid\u017eiamumo \u017emon\u0117s i\u0161orin\u0119 gr\u0117sm\u0119 vertina strategi\u0161kai \u2013 jie j\u0105 suvokia kaip rimt\u0105, bet valdom\u0105, tod\u0117l i\u0161lieka stabilesni. Didesnio pa\u017eeid\u017eiamumo gr\u0117sm\u0119 da\u017enai neigia arba nuvertina, ta\u010diau j\u0173 elgesys rodo nerim\u0105 ir nesaugum\u0105.<\/p>\n
\u201eTai rei\u0161kia, kad pa\u017eeid\u017eiamiausi\u0173j\u0173 grup\u0117je karo gr\u0117sm\u0117s suvokimas yra ne tik silpnesnis, bet ir labiau prie\u0161taringas \u2013 vienu metu matoma ma\u017eiau gr\u0117sm\u0117s valstybei, bet daugiau asmeninio nesaugumo\u201c, \u2013 ap\u017evelgiami rezultatai.<\/p>\n
Vidutinio pa\u017eeid\u017eiamumo respondentai da\u017eniau klausimuose renkasi atsakym\u0105 \u201enei sutinku, nei nesutinku\u201c, re\u010diau renkasi atsakymus \u201evisi\u0161kai sutinku\/visi\u0161kai nesutinku\u201c. Taip pat \u0161i grup\u0117 tolygiau pasiskirs\u010diusi demografi\u0161kai (respondentai pasiskirsto pana\u0161iai visuose demografiniuose aspektuose).<\/p>\n
Vidutinio pa\u017eeid\u017eiamumo grup\u0117 yra \u201eper vidur\u012f\u201c daugelyje aspekt\u0173.<\/p>\n
Nors tyrimas parod\u0117, kad demografiniai veiksniai neturi labai didel\u0117s \u012ftakos \u017emoni\u0173 atsparumui dezinformacijai, visgi tam tikras tendencijas galima \u012f\u017evelgti.<\/p>\n
Atsparesni dezinformacijai didesnes pajamas turintys respondentai. Pastebima, kad am\u017eiaus efektas yra silpnas ir nenuoseklus. Nors jaunesni respondentai \u0161iek tiek re\u010diau pritaria dezinformaciniams teiginiams, vis d\u0117lto skirtumai tarp am\u017eiaus grupi\u0173 n\u0117ra dideli. Nepasitvirtino ir stereotipas, kad dezinformacijai lengviau pasiduoda vyresnio am\u017eiaus \u017emon\u0117s. Gyvenamosios vietos \u012ftaka taip pat labai ma\u017ea, nors pastebima, kad ma\u017eesni\u0173 miest\u0173 ir kaimo vietovi\u0173 respondentai pasi\u017eymi \u0161iek tiek didesniu pa\u017eeid\u017eiamumu.<\/p>\n
Labiau pa\u017eeid\u017eiami vartojantys rusakalb\u0119 \u017einiasklaid\u0105<\/p>\n
Remiantis tyrimo duomenimis, \u017einiasklaidos vartojimo \u012fpro\u010diai turi gan ribot\u0105 poveik\u012f pa\u017eeid\u017eiamumui dezinformacijai, t.y. informacijos kanal\u0173 pasirinkimas n\u0117ra vienintelis atsparum\u0105 lemiantis veiksnys, bet jis ai\u0161kiai parodo, kuriose auditorijose dezinformacijos poveikis yra didesnis.<\/p>\n
Duomenys rodo, kad tie, kurie da\u017eniau vartoja rusakalb\u0119 \u017einiasklaid\u0105, pasi\u017eymi didesniu pa\u017eeid\u017eiamumu \u2013 j\u0173 pa\u017eeid\u017eiamumo rodiklis yra auk\u0161tesnis nei bendras vidurkis. Pana\u0161i tendencija matoma ir tarp nevakarieti\u0161k\u0173 socialini\u0173 tinkl\u0173 (pvz., \u201eTelegram\u201c, \u201eTikTok\u201c) vartotoj\u0173 \u2013 \u0161i\u0173 platform\u0173 naudojimas susij\u0119s su \u0161iek tiek didesniu pa\u017eeid\u017eiamumu.<\/p>\n
Tuo metu lietuvi\u0161kos \u017einiasklaidos, vakarieti\u0161k\u0173 socialini\u0173 tinkl\u0173 (\u201eFacebook\u201c, \u201eInstagram\u201c, \u201eX\u201c) bei u\u017esienio \u017einiasklaidos angl\u0173 kalba vartojimas neturi statisti\u0161kai reik\u0161mingo ry\u0161io su pa\u017eeid\u017eiamumu \u2013 \u0161i\u0173 grupi\u0173 respondent\u0173 atsparumas artimas bendram vidurkiui.<\/p>\n
\u012edomu, kad tie, kurie nurod\u0117 es\u0105 nesidomintys politika, turi reik\u0161mingai ma\u017eesn\u012f pa\u017eeid\u017eiamumo lyg\u012f. Tai gali reik\u0161ti, kad politini\u0173 naujien\u0173 vengimas ma\u017eina dezinformacini\u0173 naratyv\u0173 ekspozicij\u0105, ta\u010diau neb\u016btinai didina informacin\u012f atsparum\u0105.<\/p>\n
Net ir tie, kuri\u0173 pa\u017eeid\u017eiamumo lygis auk\u0161tesnis, da\u017enai mano, kad jie geba atpa\u017einti dezinformacij\u0105 taip pat gerai, kaip ir atsparieji. Kitaip tariant, subjektyvus pasitik\u0117jimas savimi neatspindi realaus informacinio atsparumo. Tai leid\u017eia daryti i\u0161vad\u0105, kad sav\u0119s vertinimas n\u0117ra patikimas indikatorius jautrumui dezinformacijai \u2013 respondentai link\u0119 pervertinti savo geb\u0117jim\u0105 atskirti melaging\u0105 turin\u012f, nepriklausomai nuo to, kiek i\u0161 ties\u0173 yra jam paveik\u016bs. Vidutinio pa\u017eeid\u017eiamumo respondentai \u017einiasklaidos vartojimo at\u017evilgiu da\u017eniau yra pla\u010diausiai pasiskirst\u0119 per visus informacinius kanalus (naudoja \u012fvairius \u0161altinius, da\u017enai neutralaus po\u017ei\u016brio ir t.t.).<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"Tyrimo, kur\u012f atliko \u201eNorstat\u201c metu, bandyta i\u0161siai\u0161kinti, kiek paveik\u016bs Kremliaus naratyvams yra Lietuvos gyventojai. Gavus apklausos rezultatus i\u0161skirti…\n","protected":false},"author":2,"featured_media":31371,"comment_status":"","ping_status":"","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[13],"tags":[25,30,31,3822,34,35,24,32,33,37,39,36,38,40,23,22,28,29,318,26,27],"class_list":{"0":"post-31370","1":"post","2":"type-post","3":"status-publish","4":"format-standard","5":"has-post-thumbnail","7":"category-lietuva","8":"tag-antrastes","9":"tag-breaking-news","10":"tag-breakingnews","11":"tag-dezinformacija","12":"tag-featured-news","13":"tag-featurednews","14":"tag-headlines","15":"tag-latest-news","16":"tag-latestnews","17":"tag-lietuva","18":"tag-lietuviu","19":"tag-lithuania","20":"tag-lithuanian","21":"tag-lt","22":"tag-naujienos","23":"tag-news","24":"tag-populiariausios-naujienos","25":"tag-populiariausiosnaujienos","26":"tag-saugu","27":"tag-top-stories","28":"tag-topstories"},"share_on_mastodon":{"url":"https:\/\/pubeurope.com\/@lt\/115485294227874822","error":""},"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/31370","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=31370"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/31370\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/31371"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=31370"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=31370"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=31370"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}