{"id":31558,"date":"2025-11-03T13:43:17","date_gmt":"2025-11-03T13:43:17","guid":{"rendered":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/31558\/"},"modified":"2025-11-03T13:43:17","modified_gmt":"2025-11-03T13:43:17","slug":"kai-net-balsas-tampa-klastote-di-apgavystes-alkas-lt","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/31558\/","title":{"rendered":"Kai net balsas tampa klastote: DI apgavyst\u0117s \u2013 Alkas.lt"},"content":{"rendered":"

Suk\u010di\u0173 aktyviai naudojamas dirbtinis protas<\/a> (DI) i\u0161 esm\u0117s kei\u010dia tai, kaip \u017emon\u0117s suvokia tikrov\u0119 internete. Pasak \u201eTelia\u201c<\/a> kibernetinio saugumo vadovo Dariaus Povilai\u010dio, jei anks\u010diau apgavikus i\u0161duodavo prasta gramatika, tai dabar DI leid\u017eia jiems klastoti balsus, vaizdus ir elgtis kaip bet kuriam \u017emogui. Tod\u0117l pasikliauti vien savo akimis ir ausimis tampa itin nesaugu. \u0160\u012f augant\u012f pasimetim\u0105 patvirtina ir skai\u010diai: beveik trys i\u0161 keturi\u0173 \u017emoni\u0173 jau nebe\u017eino, kuo pasitik\u0117ti skaitmenin\u0117je erdv\u0117je.<\/p>\n

Remiantis Suomijos kibernetinio saugumo bendrov\u0117s \u201eF-Secure\u201c 2025 met\u0173 kibernetini\u0173 gr\u0117smi\u0173 gidu (angl. Cyber Threats Guide 2025), net 73 proc. \u017emoni\u0173 nebe\u017eino, kuo pasitik\u0117ti internete. Tai rodo, kad vartotojams darosi vis sunkiau atskirti patikimas \u017einias nuo spar\u010diai tobul\u0117jan\u010di\u0173 suk\u010diavimo b\u016bd\u0173, ypa\u010d kai jiems pasitelkiamas DI.\n<\/p>\n

Vieni i\u0161 ry\u0161kiausi\u0173 pavyzd\u017ei\u0173 \u2013 suasmeninti suk\u010di\u0173 (angl. phishing) el. lai\u0161kai, susira\u0161in\u0117jimai per \u201eWhatsApp\u201c ir \u201eTelegram\u201c bei vaizdo \u012fra\u0161ai su suklastotais \u017eymi\u0173 \u017emoni\u0173 atvaizdais.\u00a0\n<\/p>\n

Patiklumas gali kainuoti 830 t\u016bkst. eur\u0173<\/p>\n

\u0160iemet vartotojus \u0161iurpino istorija, kai apgavikas ilgiau nei metus \u012ftikin\u0117jo auk\u0105, kad \u0161i palaiko romanti\u0161kus santykius su pa\u010diu Bradu Pitu (Brad Pitt). DI leido ne tik automatizuoti pokalb\u012f, bet ir kurti \u012ftikikan\u010dias balso bei vaizdo klastotes. Galiausiai vagi\u0161iai papra\u0161\u0117 pinig\u0173 tariamoms \u201eligonin\u0117s i\u0161laidoms\u201c ir i\u0161viliojo i\u0161 aukos net 830 t\u016bkst. eur\u0173.\n<\/p>\n

\u201eGeneratyvinis DI leid\u017eia palaikyti ilgalaik\u012f, psichologi\u0161kai \u012ftrauk\u0173 pokalb\u012f \u2013 \u0161iuo atveju jis t\u0119s\u0117si daugiau nei metus. Tai nebe smulkios apgaul\u0117s atvejis, o gili psichologin\u0117 manipuliacija.\u00a0\n<\/p>\n

Mil\u017eini\u0161ka suma rodo, kokio masto poveik\u012f gali tur\u0117ti toks b\u016bdas, kai \u017emogus nuo\u0161ird\u017eiai tiki, kad padeda tikrai pasaulinio lygio garsenybei. Jei anks\u010diau apgavikus i\u0161duodavo prasta gramatika, dabar jie gali atrodyti, kalb\u0117ti ir elgtis kaip bet kuris \u017emogus. Tod\u0117l \u0161iandien vien akimis ir ausimis pasikliauti tampa nesaugu\u201c, \u2013 \u012fsp\u0117ja \u201eTelia\u201c kibernetinio saugumo vadovas.
\n\"Suk\u010diaiSuk\u010diai internete | lba.lt nuotr.\n<\/p>\n

Vien \u201eMeta\u201c pirm\u0105j\u012f 2025 m. pusmet\u012f pa\u0161alino 6,8 mln. \u201eWhatsApp\u201c paskyr\u0173, susijusi\u0173 su suk\u010diavimo operacijomis. \u0160i priemon\u0117 buvo konkre\u010diai nukreipta \u012f nusikalstamus tinklus, kurie apgaul\u0117ms naudoja DI. \u201eKol technologij\u0173 bendrov\u0117s diegia DI suk\u010diavimui aptikti, nusikalstami tinklai pasinaudoja ta pa\u010dia technologija kurdami \u012ftikinam\u0105 komunikacij\u0105 ir automatizuotai ie\u0161ko auk\u0173\u201c, \u2013 paai\u0161kina D. Povilaitis.\u00a0<\/p>\n

Kibernetinio saugumo \u017einovas i\u0161skiria ir kit\u0105 pastaruoju metu da\u017en\u0117jant\u012f apgavyst\u0117s b\u016bd\u0105, kai suk\u010diai pra\u0161o \u017emoni\u0173 pasidalinti \u201eWhatsApp\u201c ekranu (angl. WhatsApp Screen Mirroring Fraud). Tokiais atvejais suk\u010diai gali pasitelkti automatizuotus prane\u0161imus ar net DI sugeneruot\u0105 bals\u0105, kad \u012ftikint\u0173 auk\u0105 pasidalinti ekranu. \u0160ios \u017einomos apgaul\u0117s tikslas \u2013 pavogti paskyras ir aukos vardu pra\u0161yti pinig\u0173 i\u0161 jos kontakt\u0173.\n<\/p>\n

Suk\u010diavimo schema veikia taip<\/p>\n

Kibernetinis nusikalt\u0117lis paskambina per \u201eWhatsApp\u201c ir apsimeta pa\u017e\u012fstamu asmeniu. Kai auka atsiliepia, ji mato tik juod\u0105 ekran\u0105. Tuomet suk\u010dius papra\u0161o pasidalinti ekranu, neva tam, kad pa\u017ei\u016br\u0117t\u0173, kas ten tokio nutiko. Kai tik vartotojas tai padaro, \u012f savo telefon\u0105 gauna \u017einut\u0119 su \u201eWhatsApp\u201c saugumo kodu. Kadangi ekranas yra bendrinamas, suk\u010dius i\u0161kart pamato \u0161\u012f kod\u0105, panaudoja j\u012f paskyrai u\u017egrobti, o \u017emogus akimirksniu praranda prieig\u0105 prie savo paskyros.\n<\/p>\n

\u201eTai yra tobulas socialin\u0117s in\u017einerijos pavyzdys. \u017dmogus yra manipuliuojamas taip, kad galvoja, jog sprend\u017eia technin\u012f trikd\u012f, nors i\u0161 ties\u0173 jis pats, savo rankomis, atveria nusikalt\u0117liams duris \u012f savo paskyr\u0105\u201c, \u2013 paai\u0161kina kibernetinio saugumo \u017einovas.\n<\/p>\n

Kaip atskirti ties\u0105 nuo apgaul\u0117s?<\/p>\n

Povilai\u010dio teigimu, norint apsisaugoti nuo DI naudojam\u0173 apgauli\u0173, svarbu \u012fjungti dviej\u0173 \u017eingsni\u0173 patvirtinim\u0105 telefone ir atsargiai dalintis ekranu tik tada, kai esate tikri, su kuo kalbate. Be to, niekada nereik\u0117t\u0173 dalintis gautais saugos kodais \u2013 jie skirti tik jums. Spar\u010diai tobul\u0117jant apgaul\u0117ms, kai j\u0173 nebegalima atpa\u017einti plika akimi, kibernetinio saugumo \u017einovai \u0161alia kritinio m\u0105stymo ir budrumo si\u016blo pasitelkti ir papildomas priemones.\n<\/p>\n

\u201eVisada bus atvej\u0173, kai a\u0161trus protas pad\u0117s i\u0161vengti apgauli\u0173. Ta\u010diau \u0161iandien, kai suk\u010diai pasitelkia DI, vienas neapdairus veiksmas gali prileisti vagi\u0161ius prie j\u016bs\u0173 asmenini\u0173 duomen\u0173, kontakt\u0173 ir banko s\u0105skait\u0173. Tod\u0117l \u0161alia \u017emogi\u0161kojo atsargumo vis svarbesn\u012f vaidmen\u012f \u012fgauna i\u0161man\u016bs apsaugos \u012frankiai, tokie kaip \u201eTelia Safe\u201c, kurie gali atpa\u017einti gr\u0117smes grei\u010diau ir tiksliau nei \u017emogus\u201c, \u2013 teigia D. Povilaitis.\u00a0\n<\/p>\n

Program\u0117l\u0117s veiksmingumas apima kelis saugumo sluoksnius: ji veikia kaip antivirusin\u0117, turi specializuot\u0105 apsaug\u0105 nuo i\u0161pirkos reikalaujan\u010di\u0173 program\u0173, kuri stebi ir blokuoja suk\u010diams b\u016bding\u0105 veikl\u0105. Be tiesiogin\u0117s apsaugos, \u201eTelia Safe\u201c atlieka ir apsaugos funkcijas \u2013 tikrina, ar mobiliojo \u012frenginio operacin\u0117 sistema yra atnaujinta, bei leid\u017eia vienoje vietoje per\u017ei\u016br\u0117ti ir valdyti program\u0117li\u0173 prieigas prie asmenini\u0173 duomen\u0173.\n<\/p>\n

\u201eNaujovi\u0161ki saugumo \u012frankiai yra sukurti tam, kad perimt\u0173 dal\u012f to nuolatinio streso, kur\u012f dabar vartotojai patiria internete. U\u017euot reikalav\u0119, kad \u017emogus pats tapt\u0173 kibernetiniu \u017einovu, jie veikia proaktyviai: blokuoja pavojingas nuorodas, atpa\u017e\u012fsta netikras svetaines ir atskiria kenk\u0117ji\u0161kas programas prie\u0161 joms padarant \u017eal\u0105. Tai leid\u017eia \u0161iek tiek atsikv\u0117pti, kai aplink daug\u0117ja melagys\u010di\u0173\u201c, \u2013 mintimis dalijasi D. Povilaitis.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"Suk\u010di\u0173 aktyviai naudojamas dirbtinis protas (DI) i\u0161 esm\u0117s kei\u010dia tai, kaip \u017emon\u0117s suvokia tikrov\u0119 internete. Pasak \u201eTelia\u201c kibernetinio…\n","protected":false},"author":2,"featured_media":31559,"comment_status":"","ping_status":"","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[17],"tags":[405,9031,9032,9033,81,9034,9035,3177,9036,37,39,36,38,40,9037,9038,5607,46],"class_list":{"0":"post-31558","1":"post","2":"type-post","3":"status-publish","4":"format-standard","5":"has-post-thumbnail","7":"category-verslas","8":"tag-telia","9":"tag-whatsapp","10":"tag-asmeniniu-duomenu-vagystes","11":"tag-balsas-tampa-klastote","12":"tag-business","13":"tag-di-apgavystes","14":"tag-dirbtinis-protas","15":"tag-kibernetinis-saugumas","16":"tag-kibertines-atakos","17":"tag-lietuva","18":"tag-lietuviu","19":"tag-lithuania","20":"tag-lithuanian","21":"tag-lt","22":"tag-pagr-naujiena","23":"tag-psichologine-manipuliacija","24":"tag-sukciavimas-internete","25":"tag-verslas"},"share_on_mastodon":{"url":"https:\/\/pubeurope.com\/@lt\/115486064863145140","error":""},"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/31558","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=31558"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/31558\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/31559"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=31558"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=31558"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=31558"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}