{"id":31582,"date":"2025-11-03T14:16:10","date_gmt":"2025-11-03T14:16:10","guid":{"rendered":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/31582\/"},"modified":"2025-11-03T14:16:10","modified_gmt":"2025-11-03T14:16:10","slug":"tyrimas-beveik-visi-lietuvos-gyventojai-tiki-bent-vienu-kremliaus-dezinformacijos-naratyvu","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/31582\/","title":{"rendered":"\u200b\u200b\u200b\u200b\u200b\u200b\u200bTyrimas: beveik visi Lietuvos gyventojai tiki bent vienu Kremliaus dezinformacijos naratyvu"},"content":{"rendered":"

Agent\u016bros \u201eBosanova\u201c prane\u0161ime spaudai teigiama, kad Lietuvos gyventojai yra atsparesni \u012f Lietuvos valstybingum\u0105 ar geopolitin\u0119 orientacij\u0105 nutaikytiems naratyvams, ta\u010diau atsispirti dezinformacijai apie kar\u0105 Ukrainoje ar Lietuvos ekonomin\u0119 pad\u0117t\u012f yra sunkiau.<\/p>\n

Komunikacijos agent\u016bros \u201eBosanova\u201c u\u017esakymu \u0161i\u0173 met\u0173 rugs\u0117j\u012f atliktos tyrim\u0173 bendrov\u0117s \u201eNorstat\u201c apklausos metu buvo analizuotas Lietuvos visuomen\u0117s atsparumas 27-iems \u017einiasklaidoje ir akademiniuose tyrimuose identifikuotiems Rusijos dezinformacijos naratyvams.<\/p>\n

Analiz\u0117 rodo, kad ma\u017eiausiai pa\u017eeid\u017eiam\u0173 gyventoj\u0173 dalis (sutinkan\u010di\u0173 su ne daugiau kaip 7 naratyvais) yra 47 proc. Kita reik\u0161minga (43 proc.) respondent\u0173 grup\u0117 patenka \u012f vidutinio pa\u017eeid\u017eiamumo zon\u0105 ir vidutini\u0161kai sutinka su 8\u201316 naratyv\u0173. Apie 10 proc. dalyvavusi\u0173 apklausoje buvo didesnio pa\u017eeid\u017eiamumo ir sutiko su daugiau nei 17 naratyv\u0173.<\/p>\n

\u201eLietuvos gyventojai grie\u017etai atmeta naratyvus, abejojan\u010dius Lietuvos valstybingumu. Respondentai taip pat atmeta prie\u0161 NATO, Lietuvos geopolitin\u0119 orientacij\u0105 \u012f Vakarus, Vokietijos brigados dislokavim\u0105, grie\u017et\u0105 politik\u0105 Rusijos at\u017evilgiu pasisakan\u010dius naratyvus. Sunku \u012fsivaizduoti, kad \u0161ios Lietuvos \u017emoni\u0173 nuostatos esmingai keist\u0173si. Ta\u010diau dezinformacijos naratyvai, susij\u0119 su ekonomika, socialiniais klausimais, net karu Ukrainoje yra kur kas labiau paplit\u0119 Lietuvos visuomen\u0117je\u201c, \u2013 sako \u201eBosanova\u201c vadovas Vytautas Matulevi\u010dius.<\/p>\n

Anot jo, atsparumas propagandai yra laipsni\u0161kas spektras, kuriame skirtingi \u017emon\u0117s pasi\u017eymi nevienodu atsparumu skirtingoms temoms.<\/p>\n

\u201eTai, kad gyventojas tiki Kremliaus naratyvu, nerei\u0161kia, kad jis prorusi\u0161kas ar antilietuvi\u0161kas. Kiekvienas turi savo informacinio imuniteto silpnesni\u0173 ir stipresni\u0173 viet\u0173, m\u016bs\u0173 tyrime nebuvo nei vieno respondento, kuris netik\u0117t\u0173 visais tirtais 27 naratyvais. Tai rodo, kad kiekvienam i\u0161 m\u016bs\u0173 reikia stiprinti savo atsparum\u0105 dezinformacijai ir tai daryti nuolat\u201c, \u2013 teigia V.Matulevi\u010dius.<\/p>\n

Pasak jo, \u0161ios iniciatyvos pirmiausiai der\u0117t\u0173 imtis darbdaviams, darboviet\u0117se organizuojant nuolatinius informacinio atsparumo mokymus.<\/p>\n

Rusakalb\u0117s informacijos vartotoj\u0173 pa\u017eeid\u017eiamumas auk\u0161tesnis <\/p>\n

Duomenys rodo, kad gyventojai, kurie da\u017eniau vartoja rusakalb\u0119 \u017einiasklaid\u0105, patenka \u012f auk\u0161tesnio nei vidurkis informacinio pa\u017eeid\u017eiamumo zon\u0105. Pana\u0161i tendencija matoma ir tarp nevakarieti\u0161k\u0173 socialini\u0173 tinkl\u0173 (pvz., \u201eTelegram\u201c, \u201eTikTok\u201c) vartotoj\u0173 \u2013 \u0161i\u0173 platform\u0173 naudojimas susij\u0119s su \u0161iek tiek didesniu informaciniu pa\u017eeid\u017eiamumu.<\/p>\n

Vis d\u0117lto, lietuvi\u0161kos \u017einiasklaidos, vakarieti\u0161k\u0173 socialini\u0173 tinkl\u0173, toki\u0173 kaip \u201eFacebook\u201c, \u201eInstagram\u201c, \u201eX\u201c bei u\u017esienio \u017einiasklaidos angl\u0173 kalba vartojimas neturi statisti\u0161kai reik\u0161mingo ry\u0161io su ma\u017eesniu pa\u017eeid\u017eiamumu.<\/p>\n

Did\u017eioji dalis gyventoj\u0173 Rusij\u0105 laiko ilgalaike gr\u0117sme <\/p>\n

Tyrimo rezultatai taip pat atskleid\u017eia, kad absoliuti dauguma respondent\u0173 \u2013 keturi i\u0161 penki\u0173 \u2013 sutinka su teiginiu, kad Rusija yra ilgalaik\u0117 egzistencin\u0117 gr\u0117sm\u0117 Lietuvai. Nerim\u0105, kad per artimiausius kelerius metus Lietuvoje gali kilti karas jau\u010dia kiek ma\u017eiau \u2013 trys i\u0161 penki\u0173 \u2013 gyventoj\u0173.<\/p>\n

Per pastaruosius 12 m\u0117nesi\u0173 vienas i\u0161 penki\u0173 gyventoj\u0173 d\u0117l Rusijos gr\u0117sm\u0117s svarst\u0117 i\u0161vykti i\u0161 Lietuvos. Tarp pasisakiusi\u0173 \u0161iuo klausimu i\u0161siskiria jauni \u017emon\u0117s \u2013 18\u201325 m. am\u017eiaus grup\u0117je toki\u0173 respondent\u0173 yra 43 proc.<\/p>\n

\n

Tai rodo, kad kol kas Rusijai sekasi bauginti Lietuvos gyventojus. Baim\u0117 kausto, ver\u010dia elgtis neracionaliai, panikuoti. O b\u016btent to ir siekia Kremlius.<\/p>\n<\/blockquote>\n

\u201eDaug apklaust\u0173j\u0173 nerimauja d\u0117l karo, hibridini\u0173 atak\u0173, svarsto i\u0161vykti i\u0161 Lietuvos, nepaisant to, kad m\u016bs\u0173 kariuomen\u0117 labai ai\u0161kiai komunikuoja, jog gr\u0117sm\u0117s lygis nekinta nuo pat invazijos \u012f Ukrain\u0105 prad\u017eios. Tai rodo, kad kol kas Rusijai sekasi bauginti Lietuvos gyventojus. Baim\u0117 kausto, ver\u010dia elgtis neracionaliai, panikuoti. O b\u016btent to ir siekia Kremlius\u201c, \u2013 sako V.Matulevi\u010dius.<\/p>\n

\"Ukrainos<\/a> <\/p>\n

Ukrainos valstybin\u0117 nepaprast\u0173j\u0173 situacij\u0173 tarnyba\/Rusijos ataka Charkive<\/p>\n

Pagrindiniai taikiniai <\/p>\n

Tyrimo metu nustatyta, kad tiesiogiai \u012f Lietuv\u0105 nutaikyt\u0173 Kremliaus naratyv\u0173 poveikis ry\u0161kiausias tarp \u017eemesni\u0173 pajam\u0173, region\u0173 gyventoj\u0173, taip pat tarp t\u0173, kurie reguliariai vartoja alternatyvius (ne Vakar\u0173) informacijos kanalus. Atsparesni i\u0161lieka didmies\u010di\u0173 ir auk\u0161tesni\u0173 pajam\u0173 respondentai.<\/p>\n

Pagrindin\u0117s dezinformacini\u0173 naratyv\u0173 \u017einut\u0117s \u2013 kad Lietuva yra silpna, priklausoma, su prast\u0117jan\u010dia ekonomine situacija, ma\u017e\u0117jan\u010diu gyventoj\u0173 skai\u010diumi, didel\u0117mis elektros kainomis, smunkan\u010diomis vertyb\u0117mis. Klaidinan\u010diomis dezinformacijos \u017einut\u0117mis taip pat taikomasi ir \u012f Lietuvos paramos Ukrainai temas, pasitik\u0117jim\u0105 Lietuvos kariuomene ir NATO s\u0105jungininkais.<\/p>\n

Kiti rusi\u0161kos dezinformacijos taikiniai \u2013 Lietuvos energetinis savaranki\u0161kumas, kult\u016brin\u0117 tapatyb\u0117, istorinis kontekstas. Pavyzd\u017eiui, 1 i\u0161 3 gyventoj\u0173 sutinka, kad d\u0117l prast\u0117jan\u010di\u0173 ekonomini\u0173 s\u0105lyg\u0173 i\u0161 Lietuvos spar\u010diai emigruoja gyventojai.<\/p>\n

Lietuvos visuomen\u0117je taip pat reik\u0161mingai paplit\u0119 kai kurie Kremliaus naratyvai apie kar\u0105 Ukrainoje. Pavyzd\u017eiui, 7 i\u0161 10 gyventoj\u0173 sutinka, kad Rusija dar daug met\u0173 gali kariauti su Ukraina d\u0117l dideli\u0173 turim\u0173 \u017emogi\u0161k\u0173j\u0173, karini\u0173 ir ekonomini\u0173 resurs\u0173. Taip pat 1 i\u0161 3 sutinka, kad karin\u0117mis priemon\u0117mis Rusijos \u012fveikti ne\u012fmanoma. Toks pat skai\u010dius \u2013 1 i\u0161 3 \u2013 link\u0119 sutikti, kad agresij\u0105 Ukrainoje i\u0161 dalies l\u0117m\u0117 NATO pl\u0117tra ar\u010diau Rusijos sien\u0173.<\/p>\n

\u201eNors dauguma respondent\u0173 vis dar atmeta \u0161iuos teiginius, reik\u0161mingas pa\u017eeid\u017eiam\u0173j\u0173 segmentas jais tiki. Tai rodo, kad Kremliaus dezinformacija pasiekia bent dal\u012f auditorijos, ypa\u010d t\u0105, kuriai b\u016bdingas socialinis nepasitenkinimas, protesto nuotaikos ir silpnesn\u0117 integracija \u012f vakarieti\u0161k\u0105 informacin\u0119 erdv\u0119. Tai yra suvaldoma problema, ta\u010diau jai reikia suteikti prioritet\u0105 spr\u0119sti sistemi\u0161kai\u201c, \u2013 sako V.Matulevi\u010dius.<\/p>\n

Apie tyrim\u0105<\/p>\n

\u0160i\u0173 met\u0173 rugs\u0117jo 4\u201312 dienomis komunikacijos agent\u016bros \u201eBosanova\u201c u\u017esakymu buvo atlikta tyrim\u0173 bendrov\u0117s \u201eNorstat\u201c apklausa, siekiant i\u0161siai\u0161kinti, koki\u0105 Lietuvos visuomen\u0117s dal\u012f pasiekia ir veikia Rusijos propaganda. Tyrime dalyvavo 1000 Lietuvos gyventoj\u0173 nuo 18 met\u0173. Apklausa vykdyta internetu, tyrimo metu naudotas bendrov\u0117s \u201eNorstat\u201c interneto panelis.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"Agent\u016bros \u201eBosanova\u201c prane\u0161ime spaudai teigiama, kad Lietuvos gyventojai yra atsparesni \u012f Lietuvos valstybingum\u0105 ar geopolitin\u0119 orientacij\u0105 nutaikytiems naratyvams,…\n","protected":false},"author":2,"featured_media":2096,"comment_status":"","ping_status":"","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[13],"tags":[25,30,31,34,35,24,32,33,37,39,36,38,40,23,22,28,29,26,27],"class_list":{"0":"post-31582","1":"post","2":"type-post","3":"status-publish","4":"format-standard","5":"has-post-thumbnail","7":"category-lietuva","8":"tag-antrastes","9":"tag-breaking-news","10":"tag-breakingnews","11":"tag-featured-news","12":"tag-featurednews","13":"tag-headlines","14":"tag-latest-news","15":"tag-latestnews","16":"tag-lietuva","17":"tag-lietuviu","18":"tag-lithuania","19":"tag-lithuanian","20":"tag-lt","21":"tag-naujienos","22":"tag-news","23":"tag-populiariausios-naujienos","24":"tag-populiariausiosnaujienos","25":"tag-top-stories","26":"tag-topstories"},"share_on_mastodon":{"url":"https:\/\/pubeurope.com\/@lt\/115486194989065183","error":""},"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/31582","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=31582"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/31582\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/2096"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=31582"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=31582"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=31582"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}