{"id":31628,"date":"2025-11-03T15:08:08","date_gmt":"2025-11-03T15:08:08","guid":{"rendered":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/31628\/"},"modified":"2025-11-03T15:08:08","modified_gmt":"2025-11-03T15:08:08","slug":"kokiu-gebejimu-reikia-verslui-mokslo-lietuva","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/31628\/","title":{"rendered":"koki\u0173 geb\u0117jim\u0173 reikia verslui? \u2013 Mokslo Lietuva"},"content":{"rendered":"

Kod\u0117l kyla bendradarbiavimo paradoksai \u017eiedin\u0117je ekonomikoje? <\/p>\n

\"Iliustracija\u017diedin\u0117s ekonomikos modelis si\u016blo sprendim\u0105 sistemin\u0117ms tvarumo problemoms, kurios pranoksta atskir\u0173 \u012fmoni\u0173 ribas, sprend\u017eiant tokias problemas kaip gamtos i\u0161tekli\u0173 eikvojimas, atliekos ar klimato kaita. Per\u0117jimas prie \u017eiedin\u0117s ekonomikos reikalauja priva\u010di\u0173 ir vie\u0161ojo sektoriaus organizacij\u0173 bendradarbiavimo, siekiant diegti naujoves ir suderinti savo veiksmus. \u017diedin\u0117je ekonomikoje yra b\u016bdingi sud\u0117tingi bendradarbiavimu gr\u012fsti santykiai, tokie kaip pramonin\u0117 simbioz\u0117, eko-pramoniniai parkai, \u017eiedin\u0117s i\u0161tekli\u0173 main\u0173 platformos bei verslo modeliai, kuriuose \u012fmon\u0117s kartu kuria \u017eiedines praktikas. Taigi \u017eiedin\u0117 ekonomika n\u0117ra tiesiog techninis perdirbimo ar dalijimosi sprendim\u0173 \u012fgyvendinimas. \u201e\u012emon\u0117s, siekian\u010dios tapti labiau \u017eiedin\u0117mis, da\u017enai susiduria su \u012ftampomis (angl. tension), kai reikia derinti aplinkosauginius, ekonominius ir socialinius sprendimus. \u0160i\u0173 sprendim\u0173 derinimas jau pakankamai sud\u0117tingas \u012fmon\u0117s viduje, ta\u010diau tampa dar sud\u0117tingesnis dvi\u0161al\u0117se partneryst\u0117se ar vert\u0117s\/tiekimo grandin\u0117se. Bendradarbiaujant \u017eiedin\u0117s ekonomikos tikslais, galima pasteb\u0117ti tarp-organizacines \u012ftampas, kylan\u010dias d\u0117l skirting\u0173 tiksl\u0173, \u012fgyvendinimo b\u016bd\u0173, veiklos rezultat\u0173, galios dinamikos ir vert\u0117s paskirstymo. \u0160tai vert\u0117s grandin\u0117se da\u017enai susiduriama su veiklos organizavimo \u012ftampomis tarp skirting\u0173 \u012fmoni\u0173 tiksl\u0173 ir geriausi\u0173 b\u016bd\u0173, kaip pasiekti \u0161iuos skirtingus veiklos tikslus. Pirk\u0117jai ir tiek\u0117jai i\u0161 nutolusi\u0173 geografini\u0173 vietovi\u0173 ir kult\u016br\u0173 da\u017enai susiduria su \u012ftampomis d\u0117l aplinkosauginio tvarumo standart\u0173 reikalavim\u0173, geb\u0117jimo u\u017etikrinti tinkamas darbo s\u0105lygas ir tuo pa\u010diu metu i\u0161likti konkurencingiems. \u201c \u2013 sako projekto vadov\u0117 prof. dr. Lina Dagilien\u0117.<\/p>\n

\u00a0<\/p>\n

Tai atskleid\u017eia KTU vykdomas tyrimas \u201eParadoksali\u0173 \u012ftamp\u0173 valdymas ir organizacini\u0173 geb\u0117jim\u0173 vystymas \u017eiedin\u0117je ekonomikoje\u201c, kurio tikslas \u2013 susisteminti tarp-organizacines \u012ftampas \u017eiedin\u0117se vert\u0117s grandin\u0117se bei numatyti, kaip jas galima valdyti per organizacini\u0173 geb\u0117jim\u0173 stiprinim\u0105. Tyr\u0117jos taik\u0117 abdukcin\u012f metodologin\u012f po\u017ei\u016br\u012f, derinant\u012f skirtingus tyrimo metodus, tokius kaip literat\u016bros analiz\u0117, ekspert\u0173 diskusijos, atvejo analiz\u0117s bei interviu su skirtingomis \u012fmon\u0117mis vert\u0117s grandin\u0117je.<\/p>\n

Mokslininki\u0173 komandai pavyko identifikuoti 46 bendradarbiavimo \u012ftampas tarp skirting\u0173 vert\u0117s grandin\u0117s dalyvi\u0173 \u012fvairiuose sektoriuose Lietuvoje. Gamintoj\u0173 ir tiek\u0117j\u0173 grup\u0117je nustatyta 20, vartotoj\u0173 \u2013 12, o paslaug\u0173 teik\u0117j\u0173 \u2013 14 \u012ftamp\u0173. \u0160is tyrimas leido ne tik apibendrinti akademines \u012f\u017evalgas, bet ir patikrinti jas praktikoje \u2013 dialoge su verslo, vartotoj\u0173 bei paslaug\u0173 sektoriaus atstovais.<\/p>\n

\u00a0<\/p>\n

\u00a0<\/p>\n

Gamintoj\u0173 \u012ftampos: nuo \u017ealiavos pasirinkimo iki konkurencingumo u\u017etikrinimo<\/p>\n

Kiekviena \u012fmon\u0117, priklausomai nuo savo vaidmens vert\u0117s grandin\u0117je, susiduria su \u012fvairiomis bendradarbiavimo \u012ftampomis \u2013 nuo klasikini\u0173, b\u016bding\u0173 daugeliui \u017eiedin\u0117je ekonomikoje veikian\u010di\u0173 \u012fmoni\u0173, iki specifini\u0173, kylan\u010di\u0173 d\u0117l jos atliekamos funkcijos. Pasak prof. dr. Jurgitos Bruneckien\u0117s, viena i\u0161 labiausiai paplitusi\u0173 \u017eiedin\u0117s ekonomikos dilem\u0173 \u2013 tai pastangos i\u0161laikyti pelningum\u0105 ir kartu siekti aplinkosaugini\u0173 tiksl\u0173. \u201eGamintojas nori naudoti antrines \u017ealiavas, ta\u010diau baiminasi, kad tai gali paveikti produkto kokyb\u0119. \u010cia susiduria aplinkosauginis atsakingumas su siekiu i\u0161likti konkurencingu rinkoje, kurioje vartotojai vis dar da\u017enai renkasi pigiau, o ne tvariau, nors vis daugiau j\u0173 tvarius produktus vertina palankiai\u201c, \u2013 teigia prof. dr. J. Bruneckien\u0117.<\/p>\n

\u00a0<\/p>\n

\u017diedin\u0117s ekonomikos pa\u017eangai itin svarbu identifikuoti ir specifines \u012ftampas, su kuriomis susiduria atskiri vert\u0117s grandin\u0117s dalyviai. Gamybos sektoriuje jos da\u017eniausiai kyla derinant sprendimus, susijusius su \u017ealiav\u0173 pasirinkimu, tiekimo organizavimu ir visos vert\u0117s grandin\u0117s \u017eiedi\u0161kumo didinimo valdymu. \u201eNors vietini\u0173 tiek\u0117j\u0173 pasirinkimas padeda ma\u017einti transportavimo poveik\u012f aplinkai, jie da\u017enai negali pasi\u016blyti reikiamo kiekio ar konkurencingos kainos, palyginti su globaliais tiek\u0117jais\u201c, \u2013 pastebi prof. dr. J. Bruneckien\u0117.<\/p>\n

Tyrimas taip pat atskleid\u0117, kad gamintojai, bendradarbiaudami su paslaug\u0173 teik\u0117jais ar \u017ealiav\u0173 tiek\u0117jais, turi dalytis savo \u017einiomis, ta\u010diau kartu baiminasi, jog j\u0173 id\u0117jos gali b\u016bti pasisavintos ar nukopijuotos. \u0160i \u012ftampa atspindi sud\u0117ting\u0105 pusiausvyr\u0105 tarp atvirumo ir intelektin\u0117s nuosavyb\u0117s apsaugos. Be to, da\u017enai gamintojams tenka u\u017etikrinti skaidrum\u0105 vert\u0117s grandin\u0117je d\u0117l did\u0117jan\u010di\u0173 l\u016bkes\u010di\u0173, kad \u017eiedi\u0161kumo rodikliai nuolat ger\u0117s. Keldami su \u017eiedi\u0161kumo didinimu susijusius reikalavimus savo tiek\u0117jams, jie da\u017enai susiduria su i\u0161\u0161\u016bkiais, kai pastarieji yra skirtingo pasirengimo lygio ir turi nevienodas galimybes prisitaikyti prie auk\u0161tesni\u0173 tvarumo standart\u0173. Be to, ne visada vakarieti\u0161ki tvarumo standartai dera su vietin\u0117mis praktikomis ar socialiniu kontekstu. \u201eTvarumo siekis neb\u016btinai rei\u0161kia vienod\u0105 pasirengim\u0105 visoje tiekimo grandin\u0117je. Skiriasi technologin\u0117s galimyb\u0117s, \u017eini\u0173 lygis, net po\u017ei\u016bris \u012f socialin\u012f teisingum\u0105. Tai sukuria nat\u016brali\u0105, bet sud\u0117ting\u0105 \u012ftamp\u0173 matric\u0105\u201c, \u2013 patikslina doc. dr. Viktorija Varani\u016bt\u0117.<\/p>\n

\u00a0<\/p>\n

\u00a0<\/p>\n

Paslaug\u0173 teik\u0117j\u0173 \u012ftampos: platformos ir atvirumas<\/p>\n

Skaitmenin\u0117s platformos bei \u012frankiai gali suvaidinti svarb\u0173 vaidmen\u012f organizuojant \u017eiedinius verslo modelius, u\u017etikrinant ilgesn\u012f produkt\u0173 naudojim\u0105 rinkoje. D\u0117l to tyr\u0117j\u0173 komanda analizavo specifines \u012ftampas, kurios kyla paslaug\u0173 teik\u0117jams tokiems kaip dalijimosi platformos. Pasteb\u0117ta, kad pagrindin\u0117s (angl. focal) \u012fmon\u0117s atlieka esmin\u012f vaidmen\u012f u\u017etikrinant visos vert\u0117s grandin\u0117s skaidrum\u0105 ir atskaitomyb\u0119. B\u016btent jos prisiima atsakomyb\u0119 steb\u0117ti vert\u0117s grandin\u0117s dalyvi\u0173 veikl\u0105, med\u017eiag\u0173 kilm\u0119, gamybos proces\u0173 poveik\u012f aplinkai bei socialinius aspektus. Siekdamos tai \u012fgyvendinti, \u012fmon\u0117s vis da\u017eniau pasitelkia skaitmeninius sprendimus, tokius duomen\u0173 sekimo sistemas, blok\u0173 grandin\u0117s (angl. blockchain) technologijas ar kitus steb\u0117senos \u012frankius. Tuo pa\u010diu jos gali bendradarbiauti su paslaug\u0173 teik\u0117jais, kurie padeda kurti ir pri\u017ei\u016br\u0117ti \u0161ias sistemas, u\u017etikrina duomen\u0173 tikslum\u0105 ir padeda atitikti tarptautinius tvarumo standartus. Tokiu b\u016bdu pagrindin\u0117s \u012fmon\u0117s tampa centrine jungtimi, siejan\u010dia skirtingus vert\u0117s grandin\u0117s dalyvius ir u\u017etikrinan\u010dia didesn\u012f pasitik\u0117jim\u0105 bei atsakomyb\u0119 rinkoje. Vis d\u0117lto toks skaitmenizacijos procesas kelia ir nauj\u0173 paradoks\u0173 \u2013 did\u0117jant skaidrumui, kartu auga ir technologinis bei energetinis p\u0117dsakas. Kaip pa\u017eymi prof. dr. L. Dagilien\u0117: \u201eNaudodami blok\u0173 grandin\u0117s technologij\u0105 galime sekti \u017ealiav\u0173 keli\u0105 visame cikle, bet tai reikalauja daug energijos. Kuo daugiau duomen\u0173 ir skaitmenini\u0173 sprendim\u0173 taikome, tuo didesn\u0117 rizika, kad energijos s\u0105naudos ir skaitmeninis p\u0117dsakas i\u0161augs.\u201c<\/p>\n

\u00a0<\/p>\n

Tyrimo metu pasteb\u0117ta, kad \u017eiedini\u0173 platform\u0173 dalyviai patiria bendradarbiavimo \u012ftamp\u0105 tarp atliek\u0173 valdymo duomen\u0173 atvirumo ir konfidencialumo poreikio. Siekis dalintis informacija apie med\u017eiag\u0173 srautus, perdirbimo galimybes ar produkt\u0173 kilm\u0119 didina tiekimo grandin\u0117s skaidrum\u0105, ta\u010diau kartu kelia rizik\u0105 prarasti konkurencin\u012f prana\u0161um\u0105. Dalis \u012fmoni\u0173 vengia visi\u0161ko duomen\u0173 atvirumo, nes baiminasi, kad informacija apie tiek\u0117jus ar technologinius procesus gali b\u016bti panaudota konkurent\u0173. Kita vertus, skaidrumas tampa b\u016btina s\u0105lyga, siekiant pasitik\u0117jimo tarp partneri\u0173 ir u\u017etikrinant \u017eiedini\u0173 modeli\u0173 efektyvum\u0105. \u0160i\u0105 \u012ftamp\u0105 taikliai apibendrina doc. dr. V. Varani\u016bt\u0117: \u201eDuomen\u0173 dalijimasis yra \u017eiedin\u0117s ekonomikos pagrindas, ta\u010diau kartu tai reikalauja pasitik\u0117jimo ir ai\u0161ki\u0173 taisykli\u0173, kad atvirumas nevirst\u0173 pa\u017eeid\u017eiamumu.\u201c Akivaizdu, kad \u017eiedin\u0117s ekonomikos s\u0117km\u0117 priklauso nuo geb\u0117jimo subalansuoti skaidrum\u0105, pasitik\u0117jim\u0105 ir duomen\u0173 saugum\u0105, o skaitmeniniai \u012frankiai tampa \u0161i\u0173 tiksl\u0173 \u012fgyvendinimo priemone.<\/p>\n

\u00a0<\/p>\n

\u00a0<\/p>\n

Vartotoj\u0173 \u012ftampos: noriu tvariau ir pigiau <\/p>\n

Doc. dr. Asta Tarut\u0117 pabr\u0117\u017eia, kad kalbant apie \u017eiedi\u0161kum\u0105, b\u016btent vartotoj\u0173 elgsenoje ry\u0161kiausiai atsiskleid\u017eia vertybiniai paradoksai \u2013 kai deklaruojamos nuostatos nesutampa su realiais veiksmais. \u201eVartotojai nori tvari\u0173 produkt\u0173, bet ne visada pasireng\u0119 u\u017e juos mok\u0117ti daugiau. Jie nori naudoti daiktus ilgiau, ta\u010diau vis dar vilioja naujienos ir mada. Tai \u2013 paradoksas, kur\u012f daugelis atpa\u017e\u012fstame ir savo gyvenime,\u201c \u2013 teigia doc. dr. Asta Tarut\u0117.<\/p>\n

Tvaraus vartojimo kontekste da\u017eniausiai pasitaikan\u010dios \u012ftampos atskleid\u017eia vartotoj\u0173 vertybini\u0173 pasirinkim\u0173 ir elgsenos sud\u0117tingum\u0105. Tarp noro taupyti ir noro b\u016bti atsakingam kyla \u012ftampa renkantis tarp pigesnio importuoto produkto ir brangesnio, ta\u010diau vietoje pagaminto bei aplinkai draugi\u0161kesnio gaminio. \u201e\u017dmon\u0117s sako, kad nori tvarumo, bet daugeliu atvej\u0173 prioritet\u0105 teikia pigesniam, o ne tvaresniam produktui. Jie pritaria dalijimosi ekonomikai, ta\u010diau nenori atsisakyti nuosavyb\u0117s poj\u016b\u010dio. Atsiranda vertybinis konfliktas tarp vartotoji\u0161kumo ir atsakomyb\u0117s.\u201c\u00a0 \u2013 pastebi doc. dr. A. Tarut\u0117. Akivaizdu, kad atsiskleid\u017eia \u012ftampa tarp tradicinio nuosavyb\u0117s supratimo ir dalijimosi ar nuomos ekonomikos modeli\u0173, kurie skatina kitok\u012f po\u017ei\u016br\u012f \u012f vartojim\u0105. \u0160ios \u012ftampos atspindi platesn\u012f socialin\u012f virsm\u0105, kai vartotojai siekia suderinti ekonominius, moralinius ir identiteto aspektus savo kasdieniuose pasirinkimuose. Be to, vartotojai vis da\u017eniau susiduria su duomen\u0173 dalijimosi paradoksu \u2013 norint gauti personalizuotas, tvarias paslaugas, reikia dalintis informacija apie vartojimo \u012fpro\u010dius, ta\u010diau tai kelia nerim\u0105 sietin\u0105 su privatumo i\u0161saugojimu.<\/p>\n

\u00a0<\/p>\n

\u00a0<\/p>\n

Organizaciniai geb\u0117jimai bendradarbiavimo \u012ftamp\u0173 valdymui<\/p>\n

Per\u0117jimas prie \u017eiedin\u0117s ekonomikos i\u0161ry\u0161kino bendradarbiavimo \u012ftampas, kurioms valdyti tradicini\u0173 vadybos priemoni\u0173 nebeu\u017etenka. \u012emon\u0117ms tampa b\u016btini nauji geb\u0117jimai, padedantys suderinti tvarumo, pelningumo ir bendradarbiavimo tikslus. Pastarasis aspektas ypa\u010d svarbus, kai tenka dirbti kartu su kitomis \u012fmon\u0117mis \u2013 tiek i\u0161 to paties, tiek i\u0161 skirting\u0173 sektori\u0173. \u017diedi\u0161kumo ne\u012fmanoma pasiekti veikiant izoliuotai \u2013 tai procesas, grind\u017eiamas dalijimusi, pasitik\u0117jimu ir sisteminiu po\u017ei\u016briu. \u012emoni\u0173 geb\u0117jimai apib\u016bdinami kaip paj\u0117gumai ir kompetencijos, leid\u017eian\u010dios kryptingai spr\u0119sti bendradarbiavimo \u012ftampas, kylan\u010dius siekiant didesnio \u017eiedi\u0161kumo. Tyrimas i\u0161ry\u0161kino pagrindines organizacini\u0173 geb\u0117jim\u0173 grupes, b\u016btinas \u012fmon\u0117ms valdant bendradarbiavimo \u012ftampas \u017eiedin\u0117je ekonomikoje: technologinius ir analitinius, lyderyst\u0117s ir inovacij\u0173, bendradarbiavimo bei mokymosi geb\u0117jimus.<\/p>\n

Neabejotina, kad \u012fvairios technologijos ir skaitmeniniai sprendimai smarkiai prisideda prie \u017eiedin\u0117s ekonomikos pa\u017eangos \u2013 tiek didinant gamybos efektyvum\u0105 ir optimizuojant i\u0161tekli\u0173 naudojim\u0105, tiek tobulinant atliek\u0173 r\u016b\u0161iavimo bei perdirbimo procesus. Technologiniai \u012fmoni\u0173 geb\u0117jimai tampa svarbiu veiksniu, padedan\u010diu subalansuoti tvarumo ir pelningumo tikslus. \u00a0\u201eVersl\u0105 \u017eiedin\u0117je ekonomikoje galima apib\u016bdinti kaip \u201eversl\u0105 kitaip\u201c, tod\u0117l \u012fmon\u0117ms kriti\u0161kai svarbus yra eksperimentavimo geb\u0117jimas \u2013 tik bandydamos ir testuodamos naujas id\u0117jas jos gali paversti tvarumo principus realia veikla. Pavyzd\u017eiui, produktas, kurio sud\u0117tyje yra antrini\u0173 \u017ealiav\u0173, gali reikalauti nauj\u0173 \u017eini\u0173 ir kitokio gamybos proceso, nes antrin\u0117 med\u017eiaga da\u017enai skiriasi savo techniniais parametrais nuo pirmin\u0117s. \u0160ie skirtumai ne visuomet \u017einomi i\u0161 anksto ir gali i\u0161ry\u0161k\u0117ti tik gamybos ar net vartojimo metu, tod\u0117l gamintojai turi nuolat eksperimentuoti, kurdami naujus produktus\u201c, \u2013 teigia prof. dr. Jurgita Bruneckien\u0117.<\/p>\n

\u00a0<\/p>\n

\u017diedin\u0117s ekonomikos pa\u017eang\u0105 vis da\u017eniau lemia ne individualios \u012fmoni\u0173 pastangos, o geb\u0117jimas bendradarbiauti per atvirum\u0105. Paslaug\u0173 teik\u0117jai \u2013 ypa\u010d veikiantys logistikos, duomen\u0173 valdymo ir dalijimosi platform\u0173 srityse \u2013 tampa tarpininkais, kurie jungia skirtingus vert\u0117s grandin\u0117s dalyvius, skatindami pasitik\u0117jim\u0105 ir duomen\u0173 mainus. \u201eAtvirumas \u017eiedin\u0117je ekonomikoje n\u0117ra tik skaidrumo deklaracija \u2013 tai praktinis \u012frankis, leid\u017eiantis visiems vert\u0117s grandin\u0117s dalyviams veikti s\u0105moningiau ir efektyviau,\u201c \u2013 pastebi doc. dr. Viktorija Varani\u016bt\u0117. Kai \u012fmon\u0117s dalijasi duomenimis apie \u017ealiav\u0173 kilm\u0119, gamybos procesus ar perdirbimo galimybes, tampa \u012fmanoma atsekti kiekvien\u0105 produkto gyvavimo ciklo etap\u0105 \u2013 nuo tiek\u0117jo iki vartotojo. Pavyzd\u017eiui, \u017einant, i\u0161 kur atkeliavo metalo komponentas ar kokios sud\u0117ties plastikas buvo panaudotas, galima tiksliai suplanuoti jo perdirbim\u0105 ar pakartotin\u012f panaudojim\u0105. Toks duomen\u0173 prieinamumas leid\u017eia ne tik ma\u017einti atliekas, bet ir kurti pasitik\u0117jim\u0105 tarp partneri\u0173, nes sprendimai priimami remiantis faktais, o ne prielaidomis. Tod\u0117l duomen\u0173 dalijimasis tampa pagrindiniu keliu, leid\u017eian\u010diu u\u017etikrinti atsakomyb\u0119, atsekamum\u0105 ir s\u0105\u017eining\u0105 konkurencij\u0105 rinkoje.<\/p>\n

\u00a0<\/p>\n

Viena da\u017eniausi\u0173 \u012ftamp\u0173, kuri\u0105 patiria vartotojai yra tarp vartotojams \u012fprastos\/tradicin\u0117s elgsenos, kuri neb\u016btinai atitinka \u017eiedin\u0117s ekonomikos principus (pavyzd\u017eiui, trumpas produkt\u0173 vartojimas, vienkartini\u0173 pakuo\u010di\u0173 naudojimas, neatsakingas r\u016b\u0161iavimas) ir naujos elgsenos \u017eiedin\u0117je ekonomikoje (pvz.: naudoti produktus kelis kartus, taisyklingai r\u016b\u0161iuoti). \u0160ios \u012ftampos silpninimui itin reik\u0161mingi tampa vartotoj\u0173 geb\u0117jimai prisitaikyti prie poky\u010di\u0173, \u012fsisavinti naujoves, pritaikyti naujas \u017einias. \u0160ie geb\u0117jimai b\u016btini ir sprend\u017eiant prie\u0161taravimus, kylan\u010dius d\u0117l vartotoj\u0173 \u017einojimo, jog produktus der\u0117t\u0173 naudoti, kiek \u012fmanoma ilgiau, ir gamintoj\u0173 rekomendacij\u0173 nesilaikymo, sietin\u0173 su galimu produkto naudojimo prailginimu. \u0160iame kontekste b\u016btinas ir \u012fmoni\u0173 iniciatyvumas bei siekis suteikti vartotojams informacijos, kokie veiksmai lemt\u0173 didesn\u012f produkto ilgaam\u017ei\u0161kum\u0105, naudojimo efektyvum\u0105 ar daryt\u0173 ma\u017eesn\u012f neigiam\u0105 poveik\u012f aplinkai.<\/p>\n

\u00a0<\/p>\n

Projekto komanda pabr\u0117\u017eia, kad \u0161ie rezultatai gali pad\u0117ti verslui ir vie\u0161ajam sektoriui geriau suprasti, kod\u0117l \u017eiedin\u0117 ekonomika juda l\u0117\u010diau, nei nor\u0117t\u0173si. \u201eDa\u017enai \u017eiedi\u0161kumo kli\u016btys slypi ne technologijose, o bendradarbiavime \u2013 tarp tiek\u0117j\u0173, gamintoj\u0173, vartotoj\u0173. Kiekvienas j\u0173 turi savo ties\u0105, savo motyvus, savo baimes. Kai bendradarbiaujame, atsiranda galimyb\u0117 kurti tikr\u0105 partneryst\u0119 vedan\u010di\u0105 didesnio \u017eiedi\u0161kumo link,\u201c \u2013 sako prof. dr. J. Bruneckien\u0117. Bendradarbiavimo \u012ftamp\u0173 sisteminimas atveria naujas tyrim\u0173 kryptis apie strategijas ir geb\u0117jim\u0173 formavim\u0105si. I\u0161 praktin\u0117s perspektyvos ypa\u010d svarbu verslui atpa\u017einti, kokios \u012ftampos trukdo bendradarbiauti ir kaip jas galima transformuoti \u012f inovacij\u0173 galimybes. Kaip apibendrina prof. dr. L. Dagilien\u0117 \u201ejei norime sisteminio poky\u010dio, turime i\u0161mokti bendradarbiauti ir nuolat balansuoti \u2013 tarp sen\u0173 \u012fpro\u010di\u0173 ir nauj\u0173 sprendim\u0173, tarp noro vartoti ir pareigos saugoti. Tik tada \u017eiedin\u0117 ekonomika taps ne teorija, o kasdienybe.\u201c<\/p>\n

\u00a0<\/p>\n

Daugiau apie projekt\u0105: https:\/\/circularresearch.ktu.edu<\/a><\/p>\n

Autoriai: prof. dr. Lina Dagilien\u0117, prof. dr. Jurgita Bruneckien\u0117, doc. dr. Viktorija Varani\u016bt\u0117, doc. dr. Asta Tarut\u0117<\/p>\n

Kauno technologijos universitetas (KTU), Ekonomikos ir verslo fakultetas, \u017diedin\u0117s ekonomikos mokslo grup\u0117<\/p>\n

Projektas finansuojamas Lietuvos mokslo tarybos (Nr. S-MIP-23-53)<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"Kod\u0117l kyla bendradarbiavimo paradoksai \u017eiedin\u0117je ekonomikoje? \u017diedin\u0117s ekonomikos modelis si\u016blo sprendim\u0105 sistemin\u0117ms tvarumo problemoms, kurios pranoksta atskir\u0173 \u012fmoni\u0173…\n","protected":false},"author":2,"featured_media":31629,"comment_status":"","ping_status":"","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[17],"tags":[81,9060,37,39,36,38,40,7793,9061,46],"class_list":{"0":"post-31628","1":"post","2":"type-post","3":"status-publish","4":"format-standard","5":"has-post-thumbnail","7":"category-verslas","8":"tag-business","9":"tag-darnus-vystymasis","10":"tag-lietuva","11":"tag-lietuviu","12":"tag-lithuania","13":"tag-lithuanian","14":"tag-lt","15":"tag-mokslo-naujienos","16":"tag-tarptautiniai-projektai","17":"tag-verslas"},"share_on_mastodon":{"url":"https:\/\/pubeurope.com\/@lt\/115486399159811457","error":""},"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/31628","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=31628"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/31628\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/31629"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=31628"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=31628"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=31628"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}