Naujausias tyrimas, atliktas bendradarbiaujant NASA ir Japonijos Toho universitetui, si\u016blo stulbinan\u010dias prognozes, ra\u0161o \u201eThe Daily Galaxy\u201c. Naudodami sud\u0117tingus modelius, mokslininkai geriau suprato \u017dem\u0117s atmosferos, Saul\u0117s spinduliuot\u0117s ir nei\u0161vengiamo Saul\u0117s pl\u0117timosi s\u0105veik\u0105. Tai leido i\u0161siai\u0161kinti, kiek laiko mums i\u0161 ties\u0173 liko iki to momento, kai \u017dem\u0117 taps netinkama gyventi, ir k\u0105 tai rei\u0161kia \u017emonijos atei\u010diai.<\/p>\n
Koks Saul\u0117s vaidmuo \u017dem\u0117s gyvenime<\/p>\n
Galvodami apie \u017dem\u0117s pabaig\u0105, daugelis \u012fsivaizduoja katastrof\u0173 vaizdus \u2013 asteroido sm\u016bg\u012f ar branduolin\u012f kar\u0105. Ta\u010diau, remiantis naujausiais tyrimais, m\u016bs\u0173 \u017e\u016bties prie\u017eastimi taps ne i\u0161orin\u0117 j\u0117ga, o pati Saul\u0117. Milijardus met\u0173 truksiantis laipsni\u0161kas jos dyd\u017eio ir ry\u0161kumo did\u0117jimas sunaikins \u017dem\u0117s aplink\u0105.<\/p>\n
Mokslininkams jau seniai \u017einoma, kad Saul\u0117 vien\u0105 dien\u0105, i\u0161naudojusi savo kur\u0105, virs raudon\u0105ja mil\u017eine, padid\u0117s ir taps daug ry\u0161kesn\u0117. \u0160is procesas prasid\u0117s po keli\u0173 milijard\u0173 met\u0173, ta\u010diau j\u012f lydintys poky\u010diai padarys gyvyb\u0119 \u017dem\u0117je ne\u012fmanom\u0105 dar gerokai anks\u010diau.<\/p>\n
Kaip paai\u0161kino Kazumi Ozaki, pagrindinis NASA tyrimo, paskelbto \u017eurnale \u201eNature\u201c, autorius: \u201eDaugel\u012f met\u0173 \u017dem\u0117s biosferos gyvavimo trukm\u0117 buvo aptarin\u0117jama atsi\u017evelgiant \u012f laipsni\u0161k\u0105 Saul\u0117s ry\u0161kumo did\u0117jim\u0105\u201c.<\/p>\n
Prane\u0161ama, kad laipsni\u0161kas Saul\u0117s spinduliuot\u0117s augimas sukels klimato poky\u010dius, d\u0117l kuri\u0173 \u017dem\u0117 taps vis ma\u017eiau tinkama gyventi. Ta\u010diau \u0161i ateitis n\u0117ra tokia tolima, kaip gali atrodyti.<\/p>\n
Remiantis superkompiuterin\u0117mis simuliacijomis, jau apie 1000002021 metus \u017dem\u0117s pavir\u0161ius taps toks kar\u0161tas, kad net atspariausios gyvyb\u0117s formos negal\u0117s i\u0161gyventi. Vandenynai i\u0161garuos, atmosfera suplon\u0117s, o planeta nebegal\u0117s palaikyti gyvyb\u0117s \u012fprasta forma.<\/p>\n
Kiek ilgai gali i\u0161likti \u017emonijos civilizacija<\/p>\n
Esame \u012fprat\u0119 manyti, kad \u017emonijos civilizacija gali egzistuoti milijardus met\u0173, ta\u010diau naujos prognoz\u0117s teigia prie\u0161ingai. \u017dmonijos egzistavimo trukm\u0117 yra tiesiogiai susijusi su \u017dem\u0117s aplinkos b\u016bkle, o laikrodis tiksi grei\u010diau, nei man\u0117me.<\/p>\n
Remiantis NASA tyrimu, gr\u0117sm\u0119 kelia ne tik gresiantis Saul\u0117s u\u017egesimas, bet ir greit\u0117jantys \u017dem\u0117s klimato bei atmosferos poky\u010diai, kurie gali padaryti gyvenim\u0105 ne\u012fmanom\u0105 gerokai anks\u010diau.\u00a0<\/p>\n
Temperat\u016bros kilimas, deguonies lygio ma\u017e\u0117jimas ir gyvybi\u0161kai svarbi\u0173 i\u0161tekli\u0173 i\u0161eikvojimas sukurs kritin\u012f ta\u0161k\u0105 jau artimiausiais \u0161imtme\u010diais \u2013 dar gerokai iki to, kol Saul\u0117 virs raudon\u0105ja mil\u017eine.<\/p>\n
Vienas nerim\u0105 kelian\u010di\u0173 tyrimo aspekt\u0173 yra tai, kad \u017emogaus sukelta klimato kaita sustiprina nat\u016bralius at\u0161ilimo procesus. Kaip pa\u017eymi K. Ozaki:<\/p>\n
\u201eJei taip, galima tik\u0117tis, kad atmosferos deguonies lygis laikui b\u0117gant taip pat suma\u017e\u0117s\u201c.<\/p>\n
Globalin\u0117ms temperat\u016broms kylant, o \u017emogaus veiklai didinant \u0161iltnamio efekt\u0105 sukelian\u010di\u0173 duj\u0173 emisij\u0105, \u0161ie veiksniai gali past\u016bm\u0117ti \u017dem\u0119 prie slenks\u010dio, u\u017e kurio gyvyb\u0117 taps ne\u012fmanoma.<\/p>\n
Kiek ilgai i\u0161silaikys \u017dem\u0117s atmosfera<\/p>\n
Vienas labiausiai \u0161okiruojan\u010di\u0173 atradim\u0173 \u2013 laipsni\u0161kas deguonies lygio ma\u017e\u0117jimas \u017dem\u0117s atmosferoje. Tyrimas rodo, kad per ateinan\u010dius milijardus met\u0173 Saul\u0117 ir toliau \u0161vies ry\u0161kiau, paveikdama ne tik temperat\u016br\u0105, bet ir chemin\u0119 atmosferos sud\u0117t\u012f. Jau dabar mokslininkai stebi Saul\u0117s aktyvumo did\u0117jim\u0105 \u2013 koronin\u0117s mas\u0117s i\u0161metimai ir Saul\u0117s audros sutrikdo \u017dem\u0117s magnetin\u012f lauk\u0105 ir gali prisid\u0117ti prie atmosferos deguonies kiekio ma\u017e\u0117jimo.<\/p>\n
D\u0117l \u017emogaus veiklos \u2013 mi\u0161k\u0173 kirtimo, tar\u0161os, did\u0117jan\u010dio i\u0161kastinio kuro naudojimo \u2013 deguonies lygis gali nukristi dar grei\u010diau. \u0160ie poky\u010diai, kartu su laipsni\u0161ku Saul\u0117s ry\u0161kumo did\u0117jimu, lems, kad i\u0161gyventi gal\u0117s tik patys nereikliausi organizmai, pavyzd\u017eiui, tam tikros r\u016b\u0161ys bakterij\u0173, jei tik sugeb\u0117s atlaikyti tokias s\u0105lygas.<\/p>\n
Ar kada nors i\u0161d\u017eius vandenynas<\/p>\n
Vienas destruktyviausi\u0173 Saul\u0117s pl\u0117timosi padarini\u0173 bus vandenyn\u0173 i\u0161garavimas. Did\u0117jant Saul\u0117s spinduliuotei, temperat\u016bra \u017dem\u0117s pavir\u0161iuje pakils iki tokio lygio, kai vanduo nebegal\u0117s i\u0161likti skystas. Vandenynai yra gyvyb\u0117s \u017dem\u0117je pagrindas: jie reguliuoja temperat\u016br\u0105, gamina deguon\u012f ir palaiko biologin\u0119 \u012fvairov\u0119. Be j\u0173 ekosistema \u017elugs, ir net atspariausios gyvyb\u0117s formos atsidurs ties i\u0161nykimo riba.<\/p>\n
NASA tyrimas prognozuoja, kad tai \u012fvyks gerokai anks\u010diau, nei Saul\u0117 virs raudon\u0105ja mil\u017eine \u2013 tada, kai planeta taps per kar\u0161ta skystam vandeniui egzistuoti. Garuojantys vandenynai radikaliai pakeis atmosferos sud\u0117t\u012f, padarydami gyvyb\u0119 ne\u012fmanom\u0105. \u0160is momentas taps paskutiniu skyriumi \u017dem\u0117s istorijoje: planetos pavir\u0161ius virs negyvenama dykuma.<\/p>\n
Atsi\u017evelgiant \u012f tokias ni\u016brias prognozes, lengva pulti \u012f nevilt\u012f. Ta\u010diau kosmoso tyrimai ir kit\u0173 planet\u0173 kolonizavimas jau seniai laikomi galimu i\u0161\u0117jimu i\u0161 \u0161ios kritin\u0117s situacijos. NASA programos, skirtos Marso ir tolimojo kosmoso tyrimams, jau dabar tiesia keli\u0105 link to, kad vien\u0105 dien\u0105 gyvenviet\u0117s b\u016bt\u0173 sukurtos u\u017e \u017dem\u0117s rib\u0173.<\/p>\n
Ta\u010diau kyla klausimas \u2013 ar sp\u0117sime tai padaryti anks\u010diau, nei klimato poky\u010diai ir Saul\u0117s spinduliuot\u0117 padarys \u017dem\u0119 netinkam\u0105 gyventi. Juk galimybi\u0173 langas gali u\u017esidaryti grei\u010diau, nei manome…<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"Naujausias tyrimas, atliktas bendradarbiaujant NASA ir Japonijos Toho universitetui, si\u016blo stulbinan\u010dias prognozes, ra\u0161o \u201eThe Daily Galaxy\u201c. Naudodami sud\u0117tingus…\n","protected":false},"author":2,"featured_media":31701,"comment_status":"","ping_status":"","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[15],"tags":[25,30,31,34,35,24,32,33,37,39,36,38,40,23,22,44,28,29,26,27,74,75,76],"class_list":{"0":"post-31700","1":"post","2":"type-post","3":"status-publish","4":"format-standard","5":"has-post-thumbnail","7":"category-pasaulis","8":"tag-antrastes","9":"tag-breaking-news","10":"tag-breakingnews","11":"tag-featured-news","12":"tag-featurednews","13":"tag-headlines","14":"tag-latest-news","15":"tag-latestnews","16":"tag-lietuva","17":"tag-lietuviu","18":"tag-lithuania","19":"tag-lithuanian","20":"tag-lt","21":"tag-naujienos","22":"tag-news","23":"tag-pasaulis","24":"tag-populiariausios-naujienos","25":"tag-populiariausiosnaujienos","26":"tag-top-stories","27":"tag-topstories","28":"tag-world","29":"tag-world-news","30":"tag-worldnews"},"share_on_mastodon":{"url":"https:\/\/pubeurope.com\/@lt\/115486638953367780","error":""},"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/31700","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=31700"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/31700\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/31701"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=31700"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=31700"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=31700"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}