Tad kod\u0117l mes gyvename trumpiau ir kaip prailginti gyvenimo trukm\u0119? Gydytojas kardiologas atsako \u012f \u0161iuos kiekvienam svarbius klausimus, teigiama i\u0161platintame prane\u0161ime \u017einiasklaidai.<\/p>\n
Net 50 proc. \u017emoni\u0173 Lietuvoje mir\u0161ta nuo kraujotakos sistemos lig\u0173<\/p>\n
Ateities biomedicinos fondo (ABF) iniciuotoje, MO muziejuje vykusioje vie\u0161oje paskaitoje, R.\u0160erpytis teig\u0117, 2024 m. m\u016bs\u0173 \u0161alyje mir\u0117 37,5 t\u016bkst. \u017emoni\u0173 \u2013 448 daugiau nei 2023-aisiais. Did\u017eiausi\u0105 dal\u012f sudar\u0117 mirusieji nuo kraujotakos sistemos lig\u0173. Tai \u2013 net 50,8 proc. vis\u0173 mir\u010di\u0173.<\/p>\n
\u201eVidutinis i\u0161gyvenamumas m\u016bs\u0173 \u0161alyje prastas d\u0117l to, kad \u017emon\u0117s nekontroliuoja savo rizikos veiksni\u0173. Tai yra auk\u0161to spaudimo ir didelio cholesterolio. Pateiksiu \u0161iek tiek statistikos: gyvenimo b\u016bdas ir dieta ma\u017eesn\u0119 rizik\u0105 susirgti \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 ligomis lemia net 50 proc., aplinkos u\u017eter\u0161tumas \u2013 20 proc. ir medicinin\u0117 pagalba \u2013 tik 10 proc.\u201c, \u2013 teigia gydytojas.<\/p>\n
Anot jo, turint auk\u0161t\u0105 spaudim\u0105 ir padid\u0117jus\u012f cholesterol\u012f ir to negydant \u2013 laukia skaud\u017eios pasekm\u0117s.<\/p>\n
\u201ePrie\u0161 metus buvo publikuotas kraujosp\u016bd\u017eio gydymo gair\u0117s ir buvo reik\u0161mingai sugrie\u017etinta kontrol\u0117. Visi pacientai su kraujosp\u016bd\u017eiu 140\/90 mmHg ir didesniu turi gydytis. Analizuojant did\u017ei\u0173j\u0173 arterinio kraujosp\u016bd\u017eio tyrim\u0173 rezultatus pasteb\u0117ta, kad asmenys, kuri\u0173 sistolinis kraujosp\u016bdis yra ma\u017eesnis nei 120 mmHg, turi net 24 proc. ma\u017eesn\u0119 tikimyb\u0119 patirti insult\u0105 ar miokardo infarkt\u0105, palyginti su tais, kuri\u0173 kraujosp\u016bdis siekia ma\u017eiau nei 140 mmHg.\u201c, \u2013 teigia jis.<\/p>\n
Ne\u017eymiai padid\u0117jus\u012f kraujosp\u016bd\u012f, anot R.\u0160erpy\u010dio, reik\u0117t\u0173 prad\u0117ti gydyti be vaist\u0173 \u2013 ma\u017einti k\u016bno svor\u012f, sveikiau maitintis, riboti alkohol\u012f, ner\u016bkyti ir sportuoti.<\/p>\n
Dar vienas tyrimas, kur\u012f anot jo, bent kart\u0105 reik\u0117t\u0173 pasidaryti kiekvienam \u2013 lipoproteino (a) tyrimas, kuris parodo pla\u010diai paplitus\u012f genetin\u012f cholesterolio apykaitos sutrikim\u0105. Jei turite daugiau nei norma \u0161io lipoproteino, vadinasi geneti\u0161kai turite padid\u0117jusi\u0105 \u0161irdies ir kraujagysli\u0173, pavyzd\u017eiui, ateroskleroz\u0117s, ar vo\u017etuv\u0173 lig\u0173 rizik\u0105.<\/p>\n
\u201eTie, kas turi auk\u0161t\u0105 cholesterol\u012f, ateroskleroze suserga \u017eymiai anks\u010diau. Sveikai gyvendami, sportuodami ir gerdami vaistus nuo cholesterolio \u2013 galime \u017eenkliai suma\u017einti \u0161i\u0105 rizik\u0105\u201c, \u2013 sako R. \u0160erpytis.<\/p>\n
Kaip atpa\u017einti miokardo infarkt\u0105?<\/p>\n
Anot gydytojo, turint ateroskleroz\u0119 padid\u0117ja ir miokardo infarkto tikimyb\u0117. Kaip teigia jis, vieni palengva silpsta, jau\u010dia skausmus, dusul\u012f, ta\u010diau nema\u017e\u0105 dal\u012f \u017emoni\u0173 miokardo infarktas i\u0161tinka netik\u0117tai, nes kraujagysl\u0117s staiga u\u017esikem\u0161a d\u0117l aterosklerotin\u0117s plok\u0161tel\u0117s ply\u0161imo.<\/p>\n
\u201ePagrindiniai \u0161ios ligos simptomai \u2013 stiprus, staigus skausmas u\u017e kr\u016btinkaulio, kuris plinta \u012f vis\u0105 k\u016bn\u0105, labiausiai \u012f kair\u0119 rank\u0105, nugar\u0105. Kiti po\u017eymiai gali b\u016bti silpnumas, mirties baim\u0117, pykinimas, v\u0117mimas ir nerimas. Pirmoji pagalb\u0105 pajutus tokius simptomus \u2013 i\u0161gerti aspirino, nitroglicerino ir i\u0161 karto kviesti greit\u0105j\u0105. Laikas \u2013 kertinis aspektas \u0161ioje situacijoje\u201c, \u2013 teigia gydytojas.<\/p>\n
Net 6 i\u0161 10 turin\u010di\u0173 \u201eFrenko rauk\u0161l\u0119\u201c, serga \u0161irdies ligomis<\/p>\n
Tai, kad reik\u0117t\u0173 susir\u016bpinti savo \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 lig\u0173 rizika, anot kardiologo, galima atpa\u017einti ir vizualiai.<\/p>\n
\u201eNet 6 i\u0161 10 turin\u010di\u0173 \u201eFrenko rauk\u0161l\u0119\u201c, serga \u0161irdies ligomis. \u201eFrenko rauk\u0161l\u0117\u201c \u2013 \u012fstri\u017ea rauk\u0161l\u0117 ausies spenelyje ir u\u017euomina, kad \u017emogaus kraujagysles gali \u017ealoti ateroskleroz\u0117\u201c, \u2013 pabr\u0117\u017eia kardiologas.<\/p>\n
R.\u0160erpytis sako, kad i\u0161laikyti puiki\u0105 sveikat\u0105 galima keliais paprastais b\u016bdais: nepersivalgyti, sportuoti, ner\u016bkyti, nevartoti dideliais kiekiais alkoholio, ma\u017einti vir\u0161svor\u012f, jeigu j\u012f turite bei steb\u0117ti savo rodiklius \u2013 gliukoz\u0119, kraujo spaudim\u0105 ir cholesterol\u012f.<\/p>\n
R. \u0160erpy\u010dio vie\u0161a paskaita \u2013 ciklo \u201eMokslas be chalat\u0173\u201c, skirto visuomen\u0117s sveikatos ra\u0161tingumui didinti dalis. J\u012f rengia Ateities biomedicinos fondas. Tai \u2013 vienintelis personalizuotos medicinos tyrim\u0173 srityje besispecializuojantis labdaros ir paramos fondas Lietuvoje, prisidedantis prie \u0161ios srities mokslini\u0173 tyrim\u0173 pl\u0117tros ir sprendini\u0173 k\u016brimo. Fondas siekia suteikti papildomas galimybes Lietuvos mokslininkams \u012fsijungti \u012f personalizuotos medicinos tyrimus, taip pat skatinti mentoryst\u0119, tarptautin\u012f bendradarbiavim\u0105 bei supa\u017eindinti pla\u010di\u0105j\u0105 visuomen\u0119 su personalizuotos medicinos sritimi ir jos atveriamomis galimyb\u0117mis.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"Tad kod\u0117l mes gyvename trumpiau ir kaip prailginti gyvenimo trukm\u0119? Gydytojas kardiologas atsako \u012f \u0161iuos kiekvienam svarbius klausimus,…\n","protected":false},"author":2,"featured_media":31976,"comment_status":"","ping_status":"","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[13],"tags":[25,30,31,34,35,24,32,33,37,39,36,38,40,23,22,28,29,26,27],"class_list":{"0":"post-31975","1":"post","2":"type-post","3":"status-publish","4":"format-standard","5":"has-post-thumbnail","7":"category-lietuva","8":"tag-antrastes","9":"tag-breaking-news","10":"tag-breakingnews","11":"tag-featured-news","12":"tag-featurednews","13":"tag-headlines","14":"tag-latest-news","15":"tag-latestnews","16":"tag-lietuva","17":"tag-lietuviu","18":"tag-lithuania","19":"tag-lithuanian","20":"tag-lt","21":"tag-naujienos","22":"tag-news","23":"tag-populiariausios-naujienos","24":"tag-populiariausiosnaujienos","25":"tag-top-stories","26":"tag-topstories"},"share_on_mastodon":{"url":"https:\/\/pubeurope.com\/@lt\/115488467392033598","error":""},"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/31975","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=31975"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/31975\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/31976"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=31975"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=31975"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=31975"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}