{"id":32545,"date":"2025-11-04T17:02:14","date_gmt":"2025-11-04T17:02:14","guid":{"rendered":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/32545\/"},"modified":"2025-11-04T17:02:14","modified_gmt":"2025-11-04T17:02:14","slug":"laukzemes-madona-po-dazu-sluoksniu-slypejo-gotikinis-grozis","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/32545\/","title":{"rendered":"Lauk\u017eem\u0117s Madona: po da\u017e\u0173 sluoksniu slyp\u0117jo gotikinis gro\u017eis"},"content":{"rendered":"<p>\u201eNegal\u0117jome taikyti jokio \u012fprasto restauravimo b\u016bdo, nes vir\u0161utiniai da\u017e\u0173 sluoksniai buvo kieti, stori, o apatiniai \u2013 trap\u016bs\u201c, \u2013 prane\u0161ime \u017einiasklaidai pasakoja Vita Bla\u017ei\u016bnien\u0117.<\/p>\n<p>Su viena parodos kuratori\u0173 \u2013 buvusia LNM Restauravimo centro vadove, restauratore Vita Bla\u017ei\u016bniene \u2013 kalb\u0117jom\u0117s apie \u0161ios i\u0161skirtin\u0117s gotikin\u0117s vertyb\u0117s restauravim\u0105 bei restauravimo aktualijas, kaip technologijos kei\u010dia restauravimo galimybes.<\/p>\n<p>Lauk\u017eem\u0117s \u0160v. apa\u0161talo Andriejaus ba\u017eny\u010dios prieangyje, sieninio laikrod\u017eio spintoje, 1990 m. dail\u0117tyrinink\u0117 Marija Matu\u0161akait\u0117 (1924\u20132016) aptiko gausiai papuo\u0161t\u0105 Dievo Motinos su k\u016bdikiu skulpt\u016br\u0105. Skulpt\u016bra, pavadinta \u201eLauk\u017eem\u0117s Madona\u201c, sukurta Vidurio Europoje ir datuojama apie 1420 m., yra viena ankstyviausi\u0173 i\u0161 Lietuvoje itin ret\u0173 gotikini\u0173 skulpt\u016br\u0173.<\/p>\n<p>       <img decoding=\"async\" src=\"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-content\/uploads\/2025\/11\/5906ae57-ad6a-4a35-9aa9-ce457c878dcc.jpg\" loading=\"lazy\" alt=\"Restauruota Lauk\u017eem\u0117s madona.\"\/>      <\/p>\n<p>\u2013 U\u017etruko net 10 met\u0173 pa\u0161alinti da\u017e\u0173 sluoksnius, kurie atsirado ir pakeit\u0117 Madonos i\u0161vaizd\u0105. Kokie tai sluoksniai buvo? Kokiomis progomis Marija buvo u\u017eda\u017eoma?<\/p>\n<p>\u2013 Skulpt\u016br\u0173 perda\u017eymas buvo \u012fprasta, nuolat vykusi praktika. Skulpt\u016bros buvo svarbios, matomos, mechani\u0161kai pa\u017eeid\u017eiamos, perkeliant \u012f kit\u0105 viet\u0105, u\u017ekliudant, j\u0173 da\u017eai apsitrindavo, nukrisdavo dalis polichromijos, tod\u0117l jos buvo da\u017enai atnaujinamos. Kartais pasitaikydavo, kad prie\u0161 atnaujinim\u0105 gal\u0117jo b\u016bti nugramdomas apatinis sluoksnis, o kartais da\u017eai b\u016bdavo tepami ant vir\u0161aus. <\/p>\n<p>Lauk\u017eem\u0117s Madona nebuvo paprastai vientisai perda\u017eoma, buvo atnaujinama arba viena jos dalis, arba kelios dalys i\u0161 karto. Madonos r\u016bbas ir apsiaustas buvo nugruntuoti ir perda\u017eyti i\u0161 naujo XVI\u2013XVII am\u017eiuje, labai profesionaliai atliktas darbas. B\u016bta ir neprofesionali\u0173 atnaujinim\u0173. Kuo v\u0117lesnis atnaujinimas, tuo jis ma\u017eiau profesionalus. <\/p>\n<p>Paskutinis atnaujinimas buvo atliktas 1979 metais storu sluoksniu grind\u0173 da\u017eais. Spalvos nepilnai atitiko ba\u017eny\u010dios kanonus, nebesimat\u0117 subtilios dro\u017eybos, tai gerokai i\u0161kraip\u0117 realyb\u0119. Vis d\u0117lto \u0161ie gaus\u016bs sluoksniai i\u0161saugojo gotikin\u0119 polichromij\u0105, j\u0105 tarsi u\u017ekonservavo. Tai, kad i\u0161likt\u0173 gotikin\u0117 polichromija, n\u0117ra da\u017enas atvejis. Tai galima vadinti tam tikra sensacija.<\/p>\n<p>Tai, kad i\u0161likt\u0173 gotikin\u0117 polichromija, n\u0117ra da\u017enas atvejis. Tai galima vadinti tam tikra sensacija.<\/p>\n<p>Restaurator\u0117 Vita Bla\u017ei\u016bnien\u0117<\/p>\n<p>\u2013 Ar toks ilgas restauravimo darbas yra \u012fprastas? Kas u\u017etrunka daugiausia laiko?<\/p>\n<p>\u2013 Toks ilgas laikas n\u0117ra \u012fprastas, tai \u2013 net ir prabangos dalykas. Mums netiko joks \u012fprastas restauravimo b\u016bdas, nes vir\u0161utiniai sluoksniai buvo kieti, stori, o apatiniai \u2013 trap\u016bs. Paprastai naudojami skalpelis ir tirpikliai, kurie \u0161\u012fkart b\u016bt\u0173 sunaikin\u0119 apatin\u012f sluoksn\u012f. <\/p>\n<p>Ieva Stanionien\u0117 buvo pagrindin\u0117 restaurator\u0117. Naudotas mikroskopas, o adatiniu skalpeliu sluoksniai buvo atidengin\u0117jami po mikron\u0105. Tai ir l\u0117m\u0117, kad procesas u\u017etruko ilgai. Dirbo du \u017emon\u0117s sezoni\u0161kai, kai buvo tinkamas mikroklimatas \u2013 nuo pavasario iki rudens. <\/p>\n<p>    <img decoding=\"async\" src=\"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-content\/uploads\/2025\/11\/937a055b-0baf-4f5f-bbe5-ad71c8f124e5.jpg\" loading=\"lazy\" alt=\"Lauk\u017eem\u0117s madonos restauravimas\"\/>    <\/p>\n<p>\u2013 Kas yra polichromija? Senieji da\u017eai daug blankesni\u0173 spalv\u0173 nei naujesni. Ar \u010dia skonio poky\u010diai ar prieinam\u0173 pigment\u0173 klausimas?<\/p>\n<p>\u2013 Nuo Antikos laik\u0173 naudotas spalvotas skulpt\u016br\u0173 da\u017eymas, pasitelkiant tam tikr\u0105 technologij\u0105. Medinei skulpt\u016brai taikomas paruo\u0161iamasis sluoksnis, kad prikibt\u0173 da\u017eai prie medienos, gruntas naudojamas pavir\u0161iaus i\u0161lyginimui ir tuomet da\u017eymas. Patys pigmentai skirdavosi, priklausomai nuo laikme\u010dio. Yra skirtumas tarp XV ir XVII am\u017eiaus polichromijos, pigmentai leid\u017eia ir am\u017ei\u0173 nustatyti. <\/p>\n<p>Meistras laikydavosi taisykli\u0173, kanono, pats spalv\u0173 nesugalvodavo. XV ir XVI a. tikrai nerasime Berlyno m\u0117lyno pigmento, tuo metu jo tiesiog nebuvo. Naudoti \u0161ie pigmentai veido da\u017eymui: \u0161vino baltalai, raudoni \u017eem\u0117s pigmentai, cinoberis. Plaukai buvo auksuoti, dengtas rudas da\u017eas, kar\u016bna auksuota. Tai nebuvo atsitiktinis da\u017eymas \u2013 viskas buvo daroma pagal kanonus ir med\u017eiagomis, kurios tuo metu buvo prieinamos. <\/p>\n<p>\u2013 Kada paai\u0161k\u0117jo, kas slepiasi po vir\u0161utiniais da\u017e\u0173 sluoksniais? Kas, atidengin\u0117jant sluoksnius, buvo did\u017eiausias atradimas, netik\u0117tumas?<\/p>\n<p>\u2013 Pamatyti, kas buvo apa\u010dioje, buvo pagrindinis restauravimo i\u0161\u0161\u016bkis. Nusprend\u0117me pa\u0161alinti pat\u012f v\u0117lyviausi\u0105 sluoksn\u012f, jis deng\u0117 dar vien\u0105 grub\u0173 u\u017eda\u017eym\u0105, tuomet per suskilin\u0117jusias vietas pamat\u0117me, kad dar yra liku\u010di\u0173 kito sluoksnio. <\/p>\n<p>Restauravimo centro Tyrim\u0173 laboratorijoje darbuotojams tai buvo did\u017eiulis i\u0161\u0161\u016bkis \u2013 m\u0117ginuke buvo matyti daug sluoksni\u0173, bet kiek j\u0173 yra, tyr\u0117jai negal\u0117jo atsakyti. Mes netur\u0117jome galutin\u0117s i\u0161vados, restauravimo metu kelis kartus keit\u0117me restauravimo program\u0105. Visk\u0105 reik\u0117jo daryti vienu metu \u2013 kartoti tyrimus ir atidengin\u0117ti sluoksnius. <\/p>\n<p>Vienu etapu supratome, kad pasiek\u0117me gotikin\u012f sluoksn\u012f, tai tyr\u0117jus nustebino. Supainioti su kitu laikme\u010diu t\u0105 vaizd\u0105 b\u016bt\u0173 sunku. Toks plonas, subtilus sluoksnis: raudoni skruostukai, smakras, subtili aki\u0173 polichromija, antakiai, veido spalva, kaklas. Tarsi jutome, kad matome gotik\u0105, tuomet lyginome su kita gotikine polichromija. \u010cia buvo did\u017eiausias d\u017eiaugsmas ir nuostaba. Tyr\u0117jai prielaid\u0105 patvirtino. <\/p>\n<p>Vienu etapu supratome, kad pasiek\u0117me gotikin\u012f sluoksn\u012f, tai tyr\u0117jus nustebino. Supainioti su kitu laikme\u010diu t\u0105 vaizd\u0105 b\u016bt\u0173 sunku. Toks plonas, subtilus sluoksnis: raudoni skruostukai, smakras, subtili aki\u0173 polichromija, antakiai, veido spalva, kaklas. Tarsi jutome, kad matome gotik\u0105, tuomet lyginome su kita gotikine polichromija. <\/p>\n<p>Restaurator\u0117 Vita Bla\u017ei\u016bnien\u0117<\/p>\n<p>\u2013 O k\u0105 reik\u0117jo atkurti? Ar reik\u0117jo ka\u017ek\u0105 atstatyti, restauruoti? Kiek restauravime priimtinas atk\u016brimas? <\/p>\n<p>\u2013 Visada sprend\u017eiame \u0161\u012f klausim\u0105. \u0160iuo atveju m\u016bs\u0173 tikslas buvo kuo ma\u017eiau keisti. Tai yra tokia reta vertyb\u0117, nor\u0117jome j\u0105 i\u0161saugoti. Did\u017ei\u0105ja dalimi sluoksnis tik atidengtas. Buvo vietos, kurios dark\u0117 visum\u0105, yra keletas viet\u0173 subtilaus restauravimo: u\u017egruntavome nauju gruntu ir prideng\u0117me. Tik tuo tikslu, kad visumos netrukdyt\u0173 matyti. Kai kurios netektys paliktos \u2013 jos net suteikia vert\u0117s, parodo k\u016brinio senum\u0105.<\/p>\n<p>Restauravime yra siekiama, kad restauruota vieta b\u016bt\u0173 matoma. Jei darbas subtilus, ir retu\u0161avimas subtilus. Pri\u0117jus ar\u010diau, tos nedidel\u0117s i\u0161dau\u017eos matomos, i\u0161 toli vaizdas vientisas. <\/p>\n<p>\u2013 Buvo naudojami du tyrimo metodai: mikrochemin\u0117 kokybin\u0117 analiz\u0117 ir Furj\u0117 transformacijos infraraudon\u0173j\u0173 spinduli\u0173 spektroskopija. Papasakokite apie juos.<\/p>\n<p>\u2013 Tai yra labai tipi\u0161ki tyrimo metodai. Jie yra beveik visada atliekami, restauruojant vertyb\u0119. Furj\u0117 papildo pirm\u0105j\u0105, ji skirta lakams, ri\u0161amosioms med\u017eiagoms nustatyti.<\/p>\n<p>\u2013 Lankytojas parodoje gali pamatyti skulpt\u016bros da\u017e\u0173 sluoksni\u0173 pj\u016bvius, per mikroskop\u0105 patyrin\u0117ti skulpt\u016bros polichromij\u0105. Kod\u0117l nuspr\u0119sta tai \u012ftraukti \u012f ekspozicij\u0105?<\/p>\n<p>\u2013 Nor\u0117jome, kad lankytojas i\u0161 prad\u017ei\u0173 gal\u0117t\u0173 pasijusti kaip detektyvas, istorikas, menotyrininkas, o paskutin\u0117je sal\u0117je \u2013 kaip restauratorius. Parodoje \u012fk\u016br\u0117me restauratoriaus tyr\u0117jo darbo viet\u0105. Atsis\u0117dus prie stalo, \u012fsijungus mikroskop\u0105, galima patirti, k\u0105 restauratorius veikia darbo vietoje, pamatyti sluoksnius po mikroskopu, pamatyti stor\u012f, sluoksni\u0173 kiek\u012f, pa\u017eeidimo lyg\u012f \u012fvertinti.  <\/p>\n<p>Ant darbo stalo \u2013 mikrochemini\u0173 reakcij\u0173 nuotraukos. Tok\u012f vaizd\u0105 mato chemikas tyr\u0117jas \u2013 kaip susid\u0117lioja kristalai. Mums buvo svarbu, kad lankytojas \u012fsivaizduot\u0173, kokia \u012fvairiapus\u0117 yra meno tyrimo veikla. Po mikroskopu matyti restauratoriaus darbo kasdienyb\u0117 \u2013 pasitelkus mikroskop\u0105 buvo atliekamas restauravimas. Tod\u0117l 10 met\u0173 ir u\u017etruko restauravimo procesas. <\/p>\n<p>    <img decoding=\"async\" src=\"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-content\/uploads\/2025\/11\/36074996-a64e-4ae9-8277-6dcfc5569a5d.jpg\" loading=\"lazy\" alt=\"Lauk\u017eem\u0117s madonos restauravimas\"\/>    <\/p>\n<p>\u2013 \u012edomu d\u0117l restauracijos po\u017ei\u016brio: ar visuomet senesnis yra svarbesnis, vertingesnis? Juk nuimame tam tikrus sluoksnius, juos tarsi sunaikiname, kurie taip pat yra k\u016brinio istorijos dalis. <\/p>\n<p>\u2013 Tai visada yra diskusij\u0173 klausimas. Beveik visada yra ka\u017ekas, kas turi kitoki\u0105 nuomon\u0119 nei b\u016bna priimamas sprendimas. Ne vienas leidinys i\u0161leistas \u0161ia tema. \u0160ie dalykai yra labai jautr\u016bs. <\/p>\n<p>\u0160iuo atveju galutinis sprendimas nebuvo sud\u0117tingas, nes gotikin\u0117 skulpt\u016bra ir polichromija gotikin\u0117. Originali polichromija i\u0161likusi dalinai \u2013 fig\u016br\u0173 veidai, plaukai, k\u016bdikio k\u016bnas. XVI\u2013XVII a. Madonos r\u016bbas ir apsiaustas, kar\u016bna. Kiti sluoksniai daug v\u0117lesni. Naujieji sluoksniai buvo gana grub\u016bs, jie net skyr\u0117si spalva. <\/p>\n<p>Bet i\u0161 esm\u0117s tai yra vienas i\u0161 sunkiausi\u0173 klausim\u0173, kur\u012f turi spr\u0119sti restauratorius. Kuo senesnis,  k\u016brinys, tuo auk\u0161tesn\u0117s kvalifikacijos restauratorius turi su juo dirbti. N\u0117ra taip, kad visada atidengiame tik apatin\u012f, seniausi\u0105 sluoksn\u012f. Molbertin\u0117je tapyboje labai norisi pamatyti apatin\u012f sluoksn\u012f. Bet ir v\u0117lesni u\u017etapymai gali b\u016bti vertingi, neretai priimame sprendim\u0105, kad tai irgi yra vertyb\u0117 ir sustojame. Per 30 met\u0173 darbo sta\u017eo man tai yra patys sunkiausi klausimai. <\/p>\n<p>\u2013 Ar bendras po\u017ei\u016bris \u012f restauracij\u0105 kinta?<\/p>\n<p>\u2013 Taip, net yra tam tikros \u201emados\u201c, tendencijos. XX a. prad\u017eioje buvo labai paplit\u0119s u\u017etapym\u0173 sluoksni\u0173 valymas, nes atsirado technologijos, leid\u017eian\u010dios tai daryti, tuos sluoksnius identifikuoti. Dabar yra stengiamasi kuo jautresn\u012f, subtilesn\u012f pri\u0117mim\u0105 rasti, pa\u017evelgti i\u0161 estetin\u0117s, filosofin\u0117s prieigos. <\/p>\n<p>XIX a. k\u016brinio atnaujinimas buvo priimtina praktika. Gav\u0119s u\u017esakym\u0105, meistras arba pilnai pertapydavo, arba detales pary\u0161kindavo. Tai da\u017enai buvo vadinama \u201eatnaujinimu\u201c. \u0160itokia mada XXI a. sunkiai \u012fsivaizduojama. Be to, pasikeitus ba\u017enytin\u0117s dail\u0117s ikonografijai, b\u016bdavo duodama komanda meistrams pertapyti meno k\u016brini\u0173 detales. \u010cia dar vienas toks rei\u0161kinys.<\/p>\n<p>XIX a. k\u016brinio atnaujinimas buvo priimtina praktika. Gav\u0119s u\u017esakym\u0105, meistras arba pilnai pertapydavo, arba detales pary\u0161kindavo. Tai da\u017enai buvo vadinama \u201eatnaujinimu\u201c. \u0160itokia mada XXI a. sunkiai \u012fsivaizduojama.<\/p>\n<p>Restaurator\u0117 Vita Bla\u017ei\u016bnien\u0117<\/p>\n<p>Dabar mes skiriame konservavim\u0105 \u2013 i\u0161saugojim\u0105 to, kas yra, ir restauravim\u0105 \u2013 detali\u0173 atk\u016brim\u0105 pagal analogus, tai yra jau toks \u012fsiki\u0161imas \u012f k\u016brin\u012f. <\/p>\n<p>\u2013 Kaip technologijos kei\u010dia restauravim\u0105?<\/p>\n<p>\u2013 Kuo labiau tobul\u0117ja technologijos, tuo daugiau galime i\u0161tirti ir tuo jautriau prieiti prie k\u016brinio. Kaip pavyzdys \u2013 mikrocheminei analizei reikia paimti keli\u0173 milimetr\u0173 pavyzd\u017eius i\u0161 k\u016brinio, kuri\u0173 gali b\u016bti ir 20, ir 30 gabaliuk\u0173. <\/p>\n<p>Dabartin\u0117s technologijos leid\u017eia tyrin\u0117ti meno k\u016brinio nepa\u017eeidus, nepa\u0117mus joki\u0173 pavyzd\u017ei\u0173. Jungiama infraraudon\u0173j\u0173 spinduli\u0173 analiz\u0117 su rentgeno tyrimu. Galime per sluoksnius pamatyti molbertin\u0117s tapybos pie\u0161in\u012f. Rentgeno tyrimas naudojamas jau seniai \u2013 jis veikia kaip \u012fprastas medicininis prietaisas. <\/p>\n<p>Dabar t\u0173 metod\u0173 yra pa\u010di\u0173 \u012fvairiausi: ir skanavimai, ir dirbtinis intelektas \u012fsijungia. Reikia akcentuoti, kad technologijos u\u017etikrina vertyb\u0117s saugum\u0105 \u2013 naudojami nebeinvaziniai metodai ir jie vis tobul\u0117ja. <\/p>\n<p>Paroda \u201eLauk\u017eem\u0117s Madona. Atskleid\u017eiant 600 met\u0173 paslaptis\u201c LNM Kazio Varnelio namuose\u2013muziejuje veiks iki 2026 met\u0173 vasario 22 dienos.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"\u201eNegal\u0117jome taikyti jokio \u012fprasto restauravimo b\u016bdo, nes vir\u0161utiniai da\u017e\u0173 sluoksniai buvo kieti, stori, o apatiniai \u2013 trap\u016bs\u201c, \u2013&hellip;\n","protected":false},"author":2,"featured_media":32546,"comment_status":"","ping_status":"","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[6],"tags":[25,30,31,34,35,9243,24,32,33,37,39,9244,36,38,40,23,22,28,29,9242,26,27],"class_list":{"0":"post-32545","1":"post","2":"type-post","3":"status-publish","4":"format-standard","5":"has-post-thumbnail","7":"category-antrastes","8":"tag-antrastes","9":"tag-breaking-news","10":"tag-breakingnews","11":"tag-featured-news","12":"tag-featurednews","13":"tag-gotika","14":"tag-headlines","15":"tag-latest-news","16":"tag-latestnews","17":"tag-lietuva","18":"tag-lietuviu","19":"tag-lietuvos-nacionalinis-muziejus","20":"tag-lithuania","21":"tag-lithuanian","22":"tag-lt","23":"tag-naujienos","24":"tag-news","25":"tag-populiariausios-naujienos","26":"tag-populiariausiosnaujienos","27":"tag-skulptura","28":"tag-top-stories","29":"tag-topstories"},"share_on_mastodon":{"url":"https:\/\/pubeurope.com\/@lt\/115492509768377806","error":""},"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/32545","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=32545"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/32545\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/32546"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=32545"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=32545"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=32545"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}