Tiksliau sakant, tai rei\u0161kinys, vadinamas \u201edur\u0173 slenks\u010dio efektu\u201c, teigia kognityvin\u0117s neurologijos mokslininkas ir ra\u0161ytojas Christianas Jarrettas, ra\u0161oma \u201eDaily Mail\u201c.<\/p>\n
Taip atsitinka tod\u0117l, kad m\u016bs\u0173 smegenys nat\u016braliai suskirsto veikl\u0105 ir informacij\u0105 \u012f epizodus, remdamosi aplinkos kontekstais, tokiais kaip kambariai ar konkre\u010dios vietos. Smegenys \u0161iek tiek \u201eatsistato\u201c, kai juda tarp kambari\u0173, BBC \u201eScience Focus\u201c sak\u0117 Ch.Jarrettas, tod\u0117l informacija, apie kuri\u0105 galvojome b\u016bdami ankstesniame kambaryje, gali pradingti.<\/p>\n
Ch.Jarrettas atkreip\u0117 d\u0117mes\u012f \u012f Kvinslando universiteto tyrimo, kuriame buvo nagrin\u0117jamas \u201edur\u0173 efektas\u201c, i\u0161vadas. \u201eJie nustat\u0117, kad pra\u0117jimas pro duris, jungian\u010dias identi\u0161kus kambarius, da\u017eniausiai netur\u0117jo \u012ftakos atmin\u010diai \u2013 galb\u016bt tod\u0117l, kad nebuvo pakankamai pasikeitusio konteksto, kad b\u016bt\u0173 sukurta reik\u0161minga \u012fvyki\u0173 riba, \u2013 sak\u0117 jis. \u2013 Tik tada, kai \u0161ie tyr\u0117jai atitrauk\u0117 savo savanori\u0173 d\u0117mes\u012f tuo pa\u010diu metu atliekama antrine u\u017eduotimi, durys tarp identi\u0161k\u0173 kambari\u0173 paveik\u0117 atmint\u012f.\u201c<\/p>\n
Beje, miegas yra svarbus ne tik k\u016bno poilsiui, bet ir prisiminim\u0173 k\u016brimui. Miegant smegenys tyliai dirba, kad i\u0161saugot\u0173 dienos metu sukurtus prisiminimus, o naujas tyrimas tiksliai parodo, kuriose smegen\u0173 dalyse tai vyksta. Londono mokslinink\u0173 komanda nustat\u0117, kad prisiminimai formuojasi vienoje smegen\u0173 dalyje, o poilsio metu jie pakartojami ir perkeliami \u012f kit\u0105 srit\u012f \u2013 savoti\u0161k\u0105 j\u016bs\u0173 proto saugykl\u0105. Suprasti, kaip saugomi prisiminimai, yra svarbu kovojant su tokiomis ligomis kaip Alzheimerio liga, kai pa\u017eeid\u017eiama atminties konsolidacija \u2013 procesas, kurio metu smegenys stabilizuoja ir i\u0161saugo prisiminimus, kad ateityje juos b\u016bt\u0173 galima greitai prisiminti.<\/p>\n
Jis teig\u0117, kad poveikis yra daug labiau tik\u0117tinas, kai kontekstas reik\u0161mingai pasikei\u010dia \u2013 pavyzd\u017eiui, jei i\u0161einate i\u0161 svetain\u0117s \u012f sod\u0105: \u201eKvinslando komanda teig\u0117, kad tai atitinka kasdien\u0119 patirt\u012f \u2014 da\u017eniausiai b\u016btent tada, kai esame i\u0161sibla\u0161k\u0119 ir galvojame apie kitus dalykus, linkstame u\u017eeiti \u012f kambar\u012f ir pamir\u0161ti, ko ten at\u0117jome.\u201c<\/p>\n
Jis pataria i\u0161likti susitelkus ties savo tikslu, kai einate pro duris ir prid\u016br\u0117, kad gali b\u016bti naudinga u\u017esira\u0161yti pastab\u0105 ant rankos. Ch.Jarretto komentarai atkartoja Notre Dame universiteto Indianoje mokslinink\u0173 komandos 2016 m. eksperiment\u0105.<\/p>\n
Tyr\u0117jai teig\u0117, kad \u012fvykiai ir prisiminimai tarsi \u201esuklasifikuojami\u201c ar \u201esud\u0117liojami \u012f atskirus aplankus\u201c vos tik pereiname nuo vieno kambario \u012f kit\u0105 \u2014 taip informacija saugoma kaip nuosekl\u016bs skyriai ar epizodai. Taigi, paprastai tariant, tai apie k\u0105 galvojome \u201eliko\u201c prie\u0161 tai buvusiame kambaryje ir at\u0117j\u0119 \u012f nauj\u0105 viet\u0105 pamir\u0161ome, ko mums reik\u0117jo.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"Tiksliau sakant, tai rei\u0161kinys, vadinamas \u201edur\u0173 slenks\u010dio efektu\u201c, teigia kognityvin\u0117s neurologijos mokslininkas ir ra\u0161ytojas Christianas Jarrettas, ra\u0161oma \u201eDaily…\n","protected":false},"author":2,"featured_media":32631,"comment_status":"","ping_status":"","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[15],"tags":[25,30,31,34,35,24,32,33,37,39,36,38,40,23,22,44,28,29,26,27,74,75,76],"class_list":{"0":"post-32630","1":"post","2":"type-post","3":"status-publish","4":"format-standard","5":"has-post-thumbnail","7":"category-pasaulis","8":"tag-antrastes","9":"tag-breaking-news","10":"tag-breakingnews","11":"tag-featured-news","12":"tag-featurednews","13":"tag-headlines","14":"tag-latest-news","15":"tag-latestnews","16":"tag-lietuva","17":"tag-lietuviu","18":"tag-lithuania","19":"tag-lithuanian","20":"tag-lt","21":"tag-naujienos","22":"tag-news","23":"tag-pasaulis","24":"tag-populiariausios-naujienos","25":"tag-populiariausiosnaujienos","26":"tag-top-stories","27":"tag-topstories","28":"tag-world","29":"tag-world-news","30":"tag-worldnews"},"share_on_mastodon":{"url":"https:\/\/pubeurope.com\/@lt\/115493052250262201","error":""},"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/32630","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=32630"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/32630\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/32631"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=32630"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=32630"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=32630"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}