{"id":33214,"date":"2025-11-05T14:13:16","date_gmt":"2025-11-05T14:13:16","guid":{"rendered":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/33214\/"},"modified":"2025-11-05T14:13:16","modified_gmt":"2025-11-05T14:13:16","slug":"parkinsonu-sirgusia-mama-slaugiusi-maciulskyte-supratau-kad-smegenu-sveikata-ne-vien-mediku-sritis","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/33214\/","title":{"rendered":"Parkinsonu sirgusi\u0105 mam\u0105 slaugiusi Ma\u010diulskyt\u0117: \u201eSupratau, kad smegen\u0173 sveikata \u2013 ne vien medik\u0173 sritis\u201c"},"content":{"rendered":"

Karjer\u0105 prad\u0117jusi nuo \u017eemiausio laiptelio, iki 2024 m. kovo ji u\u017e\u0117m\u0117 studij\u0173 prorektor\u0117s pareigas. Ta\u010diau u\u017e akademin\u0117s s\u0117km\u0117s slyp\u0117jo asmeninis i\u0161bandymas \u2013 namuose lauk\u0117 Parkinsono liga ir demencija sirgusi mama.<\/p>\n

\u0160i patirtis tapo S.Ma\u010diulskyt\u0117s mokslinio kelio kompasu, nukreipusiu j\u0105 \u012f smegen\u0173 sveikatos tyrimus ir atv\u0117rusiu keli\u0105 \u012f presti\u017ein\u0119 sta\u017euot\u0119 Airijoje bei JAV.<\/p>\n

Gr\u012f\u017eusi \u012f Lietuv\u0105, S.Ma\u010diulskyt\u0117 netrukus prad\u0117s \u012fgyvendinti pa\u010dios sumanyt\u0105, tarptautini\u0173 Alzheimerio fond\u0173 remiam\u0105 projekt\u0105 \u2013 su \u0161eimos gydytoj\u0173 komandomis dalinsis \u017einiomis apie smegen\u0173 ligas, kad sergan\u010di\u0173j\u0173 kelias b\u016bt\u0173 sklandesnis nei jos mamos.<\/p>\n

\"KU<\/a> <\/p>\n

KU nuotr.\/Doc. dr. Sonata Ma\u010diulskyt\u0117<\/p>\n

\u2013 Sonata, Klaip\u0117dos universitete esate jau tris de\u0161imtme\u010dius. Nuo ko viskas prasid\u0117jo?<\/p>\n

\u2013 \u012e Klaip\u0117dos universitet\u0105 atvykau i\u0161 Plung\u0117s, b\u016bdama vos septyniolikos. Svajojau b\u016bti architekte ir niekada, kaip kitos mergait\u0117s, nesvajojau b\u016bti mokytoja. \u012estojau \u012f politikos moksl\u0173 bakalauro studijas, v\u0117liau \u2013 magistrant\u016br\u0105. Nuo pat prad\u017ei\u0173 mane domino socialin\u0117 nelygyb\u0117, skurdas \u2013 kaip politinis rei\u0161kinys. Tai buvo mano akademinio kelio prad\u017eia. 2000-\u0173j\u0173 pavasar\u012f prad\u0117jau dirbti Socialinio darbo katedroje, Sveikatos moksl\u0173 fakultete. Taip, nuo magistrant\u016bros pirmo kurso, ir pasilikau katedroje.<\/p>\n

Prad\u0117jau nuo pa\u010dios \u017eemiausios pozicijos \u2013 sekretor\u0117s. \u0160iandien, kai \u017evelgiu atgal, suvokiu, kokia simbolin\u0117 buvo prad\u017eia. Mano mokslinio darbo magistrant\u016broje vadovas, profesorius Vaidutis Laur\u0117nas, tuometinis prorektorius, matyt, \u012f\u017evelg\u0117 manyje potencial\u0105. Tuomet\u0117 Socialinio darbo katedros ved\u0117ja, prof. Elvyra Acien\u0117 \u2013 taip pat. Pama\u017eu \u012fsiliejau \u012f akademin\u012f darb\u0105, \u0117miau d\u0117styti socialin\u0119 politik\u0105, socialini\u0173 program\u0173 vadyb\u0105 ir administravim\u0105, socialin\u0119 gerontologij\u0105. \u0160iandien laikau save taikomosios socialin\u0117s politikos atstove ir gerontologe.<\/p>\n

\u2013 J\u016bs\u0173 dom\u0117jimosi lauke \u2013 sen\u0117jimo procesai. Kada tai tapo j\u016bs\u0173 tema?<\/p>\n

\u2013 Prad\u017eioje sen\u0117jimas man atrod\u0117 labai tolima sritis. Kai 2003 metais katedros ved\u0117ja papra\u0161\u0117 parengti socialin\u0117s gerontologijos kurs\u0105, man buvo 25-eri, ir, atvirai sakant, atrod\u0117 neteisinga \u2013 kod\u0117l a\u0161, tokia jauna, turiu gilintis \u012f senatv\u0119? Dabar suprantu, kad gyvenime niekas nevyksta \u0161iaip sau.<\/p>\n

2014 -iais, kai prad\u0117jau dirbti prodekane Sveikatos moksl\u0173 fakultete, mano mamai jau buvo diagnozuota Parkinsono liga. Tuo metu labai ma\u017eai \u017einojau apie smegenis ir neurodegeneracines ligas. Asmenin\u0117 patirtis ir kasdienis poky\u010di\u0173 liudijimas mane mok\u0117, kartais gan\u0117tinai skaud\u017eiai. Moment\u0173 i\u0161gyvenau labai sunki\u0173, \u017evelgdama retrospektyviai, galvoju, kad ilgai gyvenau perdegimo b\u016bsenoje.<\/p>\n

\"Klaip\u0117dos<\/a> <\/p>\n

Klaip\u0117dos universiteto nuotr.\/Klaip\u0117dos universiteto nauji prorektoriai (i\u0161 kair\u0117s):Benediktas Petrauskas, Sonata Ma\u010diulskyt\u0117, Darius Daunys<\/p>\n

\u2013 Kaip pavyko suderinti mamos prie\u017ei\u016br\u0105 ir darb\u0105 universitete itin atsakingose pareigose?<\/p>\n

\u2013 Ties\u0105 sakant, paskutiniaisiais metais tai buvo beveik ne\u012fmanoma. Mama gyveno su manimi, jai prie\u017ei\u016bros reik\u0117jo 24 valandas per par\u0105. Tuo laikotarpiu dirbau studij\u0173 prorektore. Prasid\u0117jo koronaviruso epidemija, o galiausiai emoci\u0161kai \u201epribaig\u0117\u201c karas Ukrainoje.<\/p>\n

Mama paskutinius savo gyvenimo metus gyveno globos namuose. Turiu pasakyti, kad tai buvo sprendimas, d\u0117l kurio labai i\u0161gyvenu. Jei tada b\u016b\u010diau \u017einojusi tiek, kiek \u017einau dabar, tokio sprendimo neb\u016b\u010diau pri\u0117musi.<\/p>\n

Lietuvoje vis dar neprakitkuojamas i\u0161ankstinis prie\u017ei\u016bros planavimas, vadinamas advance care planning, kai \u017emogus, dar b\u016bdamas s\u0105moningas, pats priima sprendimus d\u0117l savo prie\u017ei\u016bros ateityje. Ir mes to \u0161eimoje nedar\u0117me, nes tiesiog ne\u017einojome. O toks \u012ftraukimas yra ne privilegija, bet \u017emogaus teis\u0117.<\/p>\n

\u201eParkinsono liga \u2013 ne tik virpantis k\u016bnas\u201c <\/p>\n

\u2013 Daugeliui Parkinsono liga asocijuojasi tik su k\u016bno virp\u0117jimu. Bet j\u016bs sakote \u2013 tai kur kas daugiau?<\/p>\n

\u2013 Taip, tremoras \u2013 tik vienas i\u0161 simptom\u0173. Kai \u017emogui pradeda dreb\u0117ti ranka ar kita k\u016bno dalis, dopamino gamyba smegenyse jau b\u016bna kritusi apie 80 procent\u0173 \u2013 tai negr\u012f\u017etamas procesas. Liga vystosi de\u0161imtme\u010diais, tyliai. Kai kuriais atvejais Parkinsono lig\u0105 lydi Levy k\u016bneli\u0173 ligos simptomai, tokie kaip haliucinacijos. Tai sukre\u010dia, kai matai, kaip tavo artimas \u017emogus kei\u010diasi, o jo b\u016bkl\u0117 pa\u017eeid\u017eia jo, tavo ir aplinkini\u0173 \u017emoni\u0173 gyvenim\u0105.<\/p>\n

\u2013 Kaip \u0161i patirtis pakeit\u0117 j\u016bs\u0173 akademin\u012f keli\u0105?<\/p>\n

\u2013Dirbdama administracijoje, prodekan\u0117s, v\u0117liau \u2013 prorektor\u0117s pareigose, mokslinei veiklai laiko beveik netur\u0117jau. Prasid\u0117jus COVID, o mamos b\u016bklei \u017eenkliai blog\u0117jant, ji persik\u0117l\u0117 gyventi \u012f globos namus. Taip atsirado laiko, kur\u012f skyriau Parkinsono ir kit\u0173 smegen\u0173 lig\u0173 pa\u017einimui bei gilinimuisi \u012f toki\u0173 \u017emoni\u0173 prie\u017ei\u016bros ypatumus. Atradau nuotolinius mokymus Tasmanijos universitete, Australijoje.<\/p>\n

Ten klausiausi kurs\u0173 apie demencij\u0105, nor\u0117dama suprasti, kas vyksta \u017emogaus, gyvenan\u010dio su demencija, smegenyse. Nebe\u017einau, kaip ir i\u0161 kur iki man\u0119s at\u0117jo informacija apie \u201eAtlantic Programme for Equity in Brain Health\u201c (Smegen\u0173 sveikatos lygyb\u0117s Atlanto programa). Tai presti\u017ein\u0117 lyderius smegen\u0173 sveikatos srityje rengianti programa, vykdoma \u201eGlobal Brain Health Institute\u201c (Pasauliniame smegen\u0173 sveikatos institute).<\/p>\n

\"Eriko<\/a> <\/p>\n

Eriko Ov\u010darenko \/ BNS nuotr.\/Klaip\u0117dos universitetas<\/p>\n

Konkurencija \u2013 didel\u0117, mano sta\u017euot\u0117s metais tik 10 proc. parai\u0161k\u0173 buvo s\u0117kmingos. Per 10 \u0161ios programos vykdymo met\u0173 esu tik tre\u010dia lietuv\u0117, gavusi galimyb\u0119 sta\u017euotis \u0161ioje programoje. Metus praleidau Airijoje. Sta\u017euot\u0119 vykdo Pasaulinis smegen\u0173 sveikatos institutas, \u012fsik\u016br\u0119s dviejose mokslo \u012fstaigose \u2013 Kalifornijos universitete San Franciske ir Trinity koled\u017ee Dubline. Sta\u017euot\u0117je dalyvavau kartu su kitais 32 itin \u012fvairi\u0173 sri\u010di\u0173 dalyviais \u2013 neuromokslininkais, neurologais, in\u017einieriais, menininkais, psichiatrais ir kit\u0173 sri\u010di\u0173 gydytojais, mokslininkais, verslininkais ir inovatoriais. Kiekvienas j\u0173 atvyko tur\u0117damas savo tiksl\u0173 ir atsive\u017e\u0117 unikalias patirtis, kuri\u0173 dalinimuisi sukurta daug erdv\u0117s programoje. Pavyzd\u017eiui, kurse buvo nuostabus \u017emogus, vis\u0105 savo karjer\u0105 buvo vadovav\u0119s muziejams Airijoje, Australijoje ir JAV. Jo tikslas \u2013 pritaikyti meno erdves senyvo am\u017eiaus \u017emon\u0117ms, ir jis tai puikiai daro Jungtin\u0117se Valstijose.<\/p>\n

Programa leid\u017eia \u012fsigilinti ir suvokti pla\u010diau apie smegen\u0173 veikl\u0105, i\u0161girsti \u012fvairi\u0173 sri\u010di\u0173 atstov\u0173, taip pat kurso dalyvi\u0173 profesines ir asmenines patirtis, kartu diskutuoti ir suprasti giliau, pla\u010diau, \u017eod\u017eiu \u2013 visapusi\u0161kai, smegen\u0173 sen\u0117jimo procesus ir j\u0173 prevencijos b\u016bdus. Taip pat skiriama d\u0117mesio sveikatos ir kit\u0173 valstyb\u0117s sistem\u0173 pa\u017einimui, tam, kad suprastume, kaip mes naviguojame per \u0161itas sistemtas gyvenimo eigoje ir kok\u012f tai turi poveik\u012f m\u016bs\u0173 sveikatai, \u012fskaitant smegen\u0173 sveikat\u0105. Studijavau sveikatos ekonomik\u0105, epidemiologij\u0105 ir dalyvavau specialiose lyderyt\u0117s stovyklose. Tai buvo \u012fsp\u016bdinga patirtis. Sta\u017euot\u0117 baig\u0117si rugpj\u016bt\u012f.<\/p>\n

Tai man atv\u0117r\u0117 duris \u012f pasaulin\u0119 Altanto programos bendruomen\u0119, kurioje sukurtos galimyb\u0117s i\u0161 viso jau septyni\u0173 Atlanto program\u0173 absolventams bendradarbiauti visuose \u017eemynuose \u012fvairiais sveikatos, socialin\u0117s, ekonomin\u0117s lygyb\u0117s klausimais. Naryst\u0117 \u0161ioje bendruomen\u0117je yra iki \u201egyvos galvos\u201c.<\/p>\n

Senstantiems draugi\u0161ki miestai <\/p>\n

\u2013 Kaip \u0161i programa pakeit\u0117 j\u016bs\u0173 po\u017ei\u016br\u012f?<\/p>\n

\u2013 Supratau, kad smegen\u0173 sveikata \u2013 ne vien medik\u0173 sritis. Tai socialinis, kult\u016brinis klausimas. Airijoje ma\u010diau miestus, vie\u0161\u0173j\u0173 paslaug\u0173 erdves pa\u017eym\u0117tas age-friendly (draugi\u0161ki senstantiems) arba dementia-friendly (draugi\u0161ki sergantiems demencija) \u017eenklais \u2013 vietas, kur kiekvienas darbuotojas \u017eino, kaip elgtis su \u017emogumi, turin\u010diu atminties ar suvokimo sutrikim\u0173.<\/p>\n

Tai leido suvokti, kad kiekvienas i\u0161 m\u016bs\u0173 gali padaryti daugiau. Juk sen\u0117jimas \u2013 ne liga, tai gyvenimo etapas. Bet tam, kad jis b\u016bt\u0173 orus, reikia \u017eini\u0173, supratimo ir empatijos.<\/p>\n

Programos metu rengiau projekto parai\u0161k\u0105, kur\u012f finansuos Alzheimerio asociacija (JAV), Alzheimerio bendruomen\u0117 (Jungtin\u0117 Karalyst\u0117) ir Pasaulinis smegen\u0173 sveikatos institutas (JAV ir Airija). Tai bus pilotin\u0117 programa, skirta \u0161eimos gydytoj\u0173 komandoms Vakar\u0173 Lietuvoje. Siekiamyb\u0117 kad \u0161eimos gydytoj\u0173 komandos \u012fgyt\u0173 kompetencij\u0173 laiku atpa\u017einti neurodegenracines ligas, pavyzd\u017eiui, demencij\u0105, o diagnoz\u0119 patvirtinus specialistams, pad\u0117t\u0173 \u017emon\u0117ms ir j\u0173 artimiesiems pilnaverti\u0161kai gyventi su ligomis, kurioms gydymo, bent jau prieinamo, kol kas n\u0117ra,<\/p>\n

Mano tikslas \u2013 kad nei vienas \u017emogus, susid\u016br\u0119s su neurodegeneracine liga, nelikt\u0173 vienas. Noriu, kad sistema b\u016bt\u0173 jautresn\u0117, kad pad\u0117t\u0173 anks\u010diau, kad \u0161eimos neatsidurt\u0173 kriz\u0117je. Tai ne tik projektas \u2013 tai mano profesinio gyvenimo t\u0105sa. Man 48 metai ir suprantu, kad rizikos am\u017eius visai netoli. Viliuosi, kad kai man reik\u0117s pagalbos, gal\u0117siu j\u0105 gauti kokybi\u0161kesn\u0119 nei gavo mano mama. Mano tikslas \u2013 kad aplinka keist\u0173si. Jei ka\u017ekam pad\u0117s mano \u017einios ir mano darbas, jei bent viena \u0161eima gaus pagalb\u0105 anks\u010diau \u2013 tai ir bus mano tikrasis rezultatas.<\/p>\n

\"Unsplash<\/a> <\/p>\n

Unsplash nuotr.\/Parkinsono liga<\/p>\n

\u2013 Visuomen\u0117 vis dar linkusi manyti, jog \u0161ios ligos \u2013 tik senatv\u0117s palydov\u0117s. Ar tai tiesa?<\/p>\n

\u2013 Lietuvos visuomen\u0117 akivaizd\u017eiai sensta. Tiesa ta, kad senstant did\u0117ja rizika susirgti neurodegeneracin\u0117mis ligomis. Ta\u010diau svarbu suprasti ir tai kad neurodegeneracin\u0117s ligos n\u0117ra vien vyresnio am\u017eiaus \u017emoni\u0173 problema. Parkinsono, Alzheimerio ar frontotemporalin\u0117 ligos vis da\u017eniau diagnozuojamos ir jaunesniems \u017emon\u0117ms. Pavyzd\u017eiui Alzheimerio ir frontotemporalin\u0117 ligos ne taip retai diagnozuojamos penkiasde\u0161imtme\u010diams, dar aktyviai dirbantiems \u017emon\u0117ms, gal net auginantiems paauglius vaikus.<\/p>\n

\u0160ios ligos pasirei\u0161kia labai skirtingai \u2013 n\u0117ra dviej\u0173 vienod\u0173 atvej\u0173. Jos gali keisti \u017emogaus elges\u012f, geb\u0117jim\u0105 prisitaikyti prie socialini\u0173 situacij\u0173, net jo asmenyb\u0119. Bet svarbu \u017einoti, kad su \u0161iomis ligomis galima gyventi dar daugel\u012f met\u0173. Tik reikia i\u0161mokti prisitaikyti, suteikti \u017emogui pagalb\u0105, bet kartu i\u0161saugoti jo orum\u0105 ir savaranki\u0161kum\u0105.<\/p>\n

Ligos paveik\u0117 garsiausius pasaulio aktorius <\/p>\n

\u2013 Esama labai garsi\u0173 \u017emoni\u0173, kurie serga j\u016bs\u0173 \u012fvardintomis ligomis. Diagnoz\u0117 \u2013 tai dar ne verdiktas?<\/p>\n

\u2013 I\u0161 ties\u0173, j\u0173 istorijos padeda griauti stigm\u0105. \u0160tai aktorius Michaelas J.Fox \u2013 jam Parkinsono liga buvo diagnozuota vos 29-eri\u0173. Apie tai pasaulis su\u017einojo gerokai v\u0117liau. Jis daugel\u012f savo apdovanojim\u0173 gavo jau tur\u0117damas \u0161i\u0105 diagnoz\u0119.<\/p>\n

Arba aktorius Robinas Williamsas \u2013 jo atvejis parod\u0117, kaip stipriai liga gali paveikti \u017emog\u0173. Smegen\u0173 autopsija po mirties parod\u0117, kad Levy k\u016bneli\u0173 liga buvo itin stipriai pa\u017eeidusi jo smegenis, nors jis taip ir nebuvo gav\u0119s net artimos tikrajai diagnoz\u0117s. Jis dirbo ligai smarkai progresuojant, o aktoriaus gerb\u0117jai, mat\u0119 jo vaidyb\u0105 \u012fvairiais jo gyvenimo etapais, gali pasteb\u0117ti, kad, pavyzd\u017eiui, paskutiniuosiuose savo filmuose, kaip antai \u2013 \u201eNaktis muziejuje\u201c, kuriame jis vaidina JAV prezident\u0105 Abraom\u0105 Linkoln\u0105, jo vaidyba nei i\u0161 tolo neprimena komiko Robino Williamso, kok\u012f pasaulis pa\u017einojo vis\u0105 ilg\u0105 jo karjer\u0105. Aktorius Bruce Willis \u0161iandien kovoja su frontotemporine demencija.<\/p>\n

Visi \u0161ie gars\u016bs vardai ir j\u0173 arba j\u0173 artim\u0173j\u0173 dr\u0105sa pavie\u0161inti diagnoz\u0119 ir nepagr\u0105\u017eint\u0105 kasdienio gyvenimo realyb\u0119, padeda mums suprasti, kad u\u017e ligos slypi \u017emogus, ne diagnoz\u0117.<\/p>\n

\u2013 Ar j\u016bs\u0173 patirtis kada nors suguls \u012f mokslin\u0119 knyg\u0105?<\/p>\n

\u2013 Visko gali b\u016bti. Gal net ne \u012f tradicin\u0119 mokslin\u0119 knyg\u0105, o \u012f k\u0105 nors k\u016brybi\u0161kesnio. Mane labai \u012fkvep\u0117 sta\u017euot\u0117s metu sukauptos \u017einios ir matyti pavyzd\u017eiai, kaip menas ar fotografija gali keisti po\u017ei\u016br\u012f \u012f lig\u0105 ir pad\u0117ti \u017emon\u0117ms, paveiktiems \u0161it\u0173 lig\u0173.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"Karjer\u0105 prad\u0117jusi nuo \u017eemiausio laiptelio, iki 2024 m. kovo ji u\u017e\u0117m\u0117 studij\u0173 prorektor\u0117s pareigas. Ta\u010diau u\u017e akademin\u0117s s\u0117km\u0117s…\n","protected":false},"author":2,"featured_media":33215,"comment_status":"","ping_status":"","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[15],"tags":[25,30,31,34,35,24,32,33,37,39,36,38,40,23,22,44,28,29,26,27,74,75,76],"class_list":{"0":"post-33214","1":"post","2":"type-post","3":"status-publish","4":"format-standard","5":"has-post-thumbnail","7":"category-pasaulis","8":"tag-antrastes","9":"tag-breaking-news","10":"tag-breakingnews","11":"tag-featured-news","12":"tag-featurednews","13":"tag-headlines","14":"tag-latest-news","15":"tag-latestnews","16":"tag-lietuva","17":"tag-lietuviu","18":"tag-lithuania","19":"tag-lithuanian","20":"tag-lt","21":"tag-naujienos","22":"tag-news","23":"tag-pasaulis","24":"tag-populiariausios-naujienos","25":"tag-populiariausiosnaujienos","26":"tag-top-stories","27":"tag-topstories","28":"tag-world","29":"tag-world-news","30":"tag-worldnews"},"share_on_mastodon":{"url":"https:\/\/pubeurope.com\/@lt\/115497507654375366","error":""},"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/33214","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=33214"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/33214\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/33215"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=33214"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=33214"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=33214"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}