{"id":33644,"date":"2025-11-06T06:50:13","date_gmt":"2025-11-06T06:50:13","guid":{"rendered":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/33644\/"},"modified":"2025-11-06T06:50:13","modified_gmt":"2025-11-06T06:50:13","slug":"paaiskino-kodel-nemokame-elgtis-su-pinigais-musu-vaikai-dar-gali-to-isvengti","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/33644\/","title":{"rendered":"Paai\u0161kino, kod\u0117l nemokame elgtis su pinigais: m\u016bs\u0173 vaikai dar gali to i\u0161vengti"},"content":{"rendered":"

Situacija po truput\u012f ger\u0117ja <\/p>\n

ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto bakalauro studij\u0173 Finans\u0173 programos direktorius dr. Dmitrij Katkov \u201eDelfi\u201c pa\u017eymi, kad \u0161iuo metu Lietuvos jaunuoli\u0173 finansinio ra\u0161tingumo tiksliai \u012fvertinti negali, ta\u010diau, jo teigimu, pad\u0117tis \u0161ioje srityje po truput\u012f ger\u0117ja. <\/p>\n

\u201ePaskutinis tyrimas Lietuvoje buvo atliktas 2023 m. Nuo to laiko nieko naujo nebuvo daryta, kadangi tyrimai yra brang\u016bs, juos da\u017eniausiai finansuoja Lietuvos bankas. D\u0117l \u0161ios prie\u017easties objektyvi\u0173 matavimo galimybi\u0173 neturime. Vis d\u0117lto mano bendras \u012fsp\u016bdis yra toks, kad situacija palaipsniui ger\u0117ja. Dirbu \u0161ioje srityje ir matau, kad pakankamai daug moksleivi\u0173 ateina \u012f m\u016bs\u0173 organizuojamus seminarus bei konferencijas\u201c, \u2013 teigia jis.<\/p>\n

\"Dmitrijus <\/p>\n

\u201eApskritai Lietuvoje per pastaruosius dvejus metus buvo suorganizuota daug rengini\u0173, skirt\u0173 b\u016btent moksleiviams. Daug \u012fvairi\u0173 projekt\u0173 rengia ir Lietuvos bankas. Matau, kad po truput\u012f pad\u0117tis ger\u0117ja, pa\u010di\u0173 moksleivi\u0173 susidom\u0117jimas \u0161ia tema taip pat auga\u201c, \u2013 priduria \u201eDelfi\u201c pa\u0161nekovas.<\/p>\n

Finansinio ra\u0161tingumo pradmenis si\u016blo \u012ftraukti \u012f matematikos ar ekonomikos pamokas <\/p>\n

D. Katkov taip pat akcentuoja, kad jaunimo finansinio ra\u0161tingumo pad\u0117tis Lietuvoje yra labai pana\u0161i \u012f situacij\u0105 Europoje.<\/p>\n

\u201eN\u0117ra taip, kad labai atsiliktume. Vis d\u0117lto, ai\u0161ku, \u0161ioje srityje dar tikrai yra kur padirb\u0117ti\u201c, \u2013 sako jis.<\/p>\n

Eksperto teigimu, finansinio ra\u0161tingumo ugdymo pradmenis reik\u0117t\u0173 privalomai integruoti \u012f bendr\u0105sias ugdymo programas. <\/p>\n

\u201eNemanau, kad tam reikia atskiro dalyko, nes ir taip moksleiviai yra per daug apkrauti, bet informacij\u0105 apie finansin\u012f ra\u0161tingum\u0105 b\u016bt\u0173 galima \u012ftraukti \u012f jau egzistuojan\u010dius dalykus. \u0160iuo metu daugelis mokykl\u0173 Lietuvoje turi ekonomikos pamok\u0105. Per j\u0105, matematikos pamokas ar per kitus dalykus tikrai b\u016bt\u0173 galima \u0161iek tiek daugiau laiko tam skirti\u201c, \u2013 \u012f\u017evalgomis dalijasi jis. <\/p>\n

\"Moksleiviai\"\/ <\/p>\n

\u201eAi\u0161ku, b\u016bt\u0173 labai gerai finansinio ra\u0161tingumo prad\u0117ti mokyti anks\u010diau \u2013 penktoje ar \u0161e\u0161toje klas\u0117je, kalb\u0117ti apie tai per pavyzd\u017eius, interaktyvius \u017eaidimus\u201c, \u2013 priduria D. Katkov. <\/p>\n

Jaunuoliai, kol patys nesusiduria su pinigais, \u0161ia sritimi nesidomi <\/p>\n

Anot \u201eDelfi\u201c pa\u0161nekovo, \u0161iuo metu dalis mokykl\u0173 laikosi nuomon\u0117s, kad galima padaryti papildom\u0105 pamok\u0105 apie finansus, \u012f kuri\u0105 ateit\u0173 tie, kurie \u0161ia tema domisi. <\/p>\n

Vis d\u0117lto, pasak jo, susidom\u0117jimo finansais, kol jaunuolis pats nesusiduria su pinigais, n\u0117ra. <\/p>\n

\u201eTai n\u0117ra ka\u017ekas, kas jiems b\u016bt\u0173 labai \u012fdomu. Da\u017eniausiai jie susiduria su \u0161ia tema, kai gauna pirmus pinigus, kai pradeda dirbti. Tik tuomet pradeda dom\u0117tis, k\u0105 gali su gautais pinigais nuveikti \u2013 i\u0161leisti, investuoti ir kt.\u201c, \u2013 teigia D. Katkov.<\/p>\n

\u201eApskritai yra labai sud\u0117tinga \u0161ia sritimi moksleivius sudominti iki ma\u017edaug 14\u201315 met\u0173. Tam tikros mokyklos organizuoja paskaitas, pavyzd\u017eiui, apie efektyv\u0173 planavim\u0105 ir pinig\u0173 valdym\u0105, bet kol asmuo realiai n\u0117ra su pinigais susid\u016br\u0119s, susidom\u0117jimo da\u017eniausiai nebus\u201c, \u2013 priduria ISM bakalauro studij\u0173 Finans\u0173 programos direktorius.<\/p>\n

\"Pinigai\"\/ <\/p>\n

Investavimo kult\u016br\u0105 reik\u0117t\u0173 puosel\u0117ti kuo anks\u010diau<\/p>\n

Anot D. Katkov, pasitaiko atvej\u0173, kai moksleiviai patys pradeda dom\u0117tis investavimu.<\/p>\n

\u201eYra toki\u0173 mokini\u0173, kurie jau yra gav\u0119 \u0161iek tiek pinig\u0173 ir i\u0161 matematikos pamok\u0173 ar papildom\u0173 paskait\u0173 mokyklose \u017eino, kad jie gali b\u016bti investuoti, taip pat kad kuo anks\u010diau prad\u0117s tai daryti, tuo daugiau u\u017edirbs\u201c, \u2013 paai\u0161kina jis. <\/p>\n

\u201eVis d\u0117lto labai da\u017enai jaunuoliai pamato ka\u017ekok\u012f tai tik tok\u2019\u0105 arba reklam\u0105 ir pradeda investuoti \u012f kripovaliutas, \u012f visokiausias rizikingas akcijas. Tokiais atvejais jie papras\u010diausiai praranda pirmus investuotos pinigus \u2013 i\u0161eina brangi pamok\u0117l\u0117\u201c, \u2013 priduria D. Katkov. <\/p>\n

Apskritai, anot eksperto, jaunuoli\u0173 finansinis ra\u0161tingumas<\/a> labai stipriai priklauso nuo \u0161eimos, mat, jeigu artimiausi \u017emon\u0117s \u0161ia sritimi domisi, apie tai kalba, tuomet po truput\u012f ir j\u0173 \u012fg\u016bd\u017eiai formuojasi. <\/p>\n

\u201eKai \u017emogus sugeba valdyti savo pinigus ir kuo anks\u010diau to i\u0161moksta, tuo geriau jam seksis tai daryti ateityje, kai gaus \u012fprast\u0105 atlyginim\u0105\u201c, \u2013 teigia \u201eDelfi\u201c pa\u0161nekovas.<\/p>\n

\"Investavimas, <\/p>\n

D. Katkov taip pat atkreipia d\u0117mes\u012f, kad Lietuvoje dar n\u0117ra susiformavusi investavimo kult\u016bra.<\/p>\n

\u201eKuo anks\u010diau prad\u0117si investuoti, kad ir labai ma\u017eas sumas, tarkime, 20\u201350 Eur per m\u0117nes\u012f, tuo didesn\u0117 bus gr\u0105\u017ea d\u0117l ilgesnio laikotarpio ir ma\u017eesn\u0117s rizikos. Tokiu atveju asmuo papras\u010diausiai daugiau sutaupo ir pirkiniams, ir atei\u010diai, ir pensijai. Investavimo kult\u016br\u0105 reik\u0117t\u0173 puosel\u0117ti nuo kuo ankstesnio laiko\u201c, \u2013 apibendrina jis.<\/p>\n

ES \u0161alyse finansinio ra\u0161tingumo ugdymo tendencijos skiriasi <\/p>\n

Bulgarijoje, kaip ir Lietuvoje, bendrojo lavinimo mokyklose n\u0117ra privalomo finansinio ra\u0161tingumo ugdymo jaunesniems nei 18 met\u0173 mokiniams.<\/p>\n

Vis d\u0117lto naujien\u0173 portalas \u201eMediapool\u201c pa\u017eymi, kad \u0161alies vyriausyb\u0117 yra parengusi ir \u012fgyvendina 2021\u20132025 m. strategij\u0105, skirt\u0105 finansiniam ra\u0161tingumui skatinti. Be to, nevyriausybin\u0117s organizacijos ir finans\u0173 sektoriaus \u012fmon\u0117s imasi \u012fvairi\u0173 iniciatyv\u0173, siekdamos \u012ftraukti mokymus apie asmenini\u0173 finans\u0173 valdym\u0105 \u012f \u0161vietimo proces\u0105.<\/p>\n

Tokios iniciatyvos Bulgarijoje sulaukia didelio populiarumo tarp mokini\u0173, nes jos suteikia praktini\u0173 \u017eini\u0173 ir \u012fg\u016bd\u017ei\u0173, \u2013 pavyzd\u017eiui, kaip sudaryti m\u0117nesio biud\u017eet\u0105, pasiskolinti l\u0117\u0161\u0173 pirmam automobiliui, apskai\u010diuoti pal\u016bkanas ar priimti pagr\u012fstus investavimo sprendimus. Finansinio ra\u0161tingumo mokymuose dalyvauja ne tik mokiniai, bet ir mokytojai, kurie v\u0117liau \u012fgytas \u017einias perduoda savo mokiniams.<\/p>\n

Vis d\u0117lto, kaip prane\u0161a \u201eMediapool\u201c, didel\u0117s dalies Bulgarijos gyventoj\u0173 finansinis ra\u0161tingumas i\u0161lieka \u017eemas. Daugiausia sunkum\u0173 kyla tiems, kurie naudojasi vartojimo paskolomis, ypa\u010d greitaisiais kreditais \u2013 da\u017eniausiai tai ma\u017eas pajamas gaunantys nam\u0173 \u016bkiai. D\u0117l nepakankam\u0173 \u017eini\u0173 apie paskol\u0173 s\u0105lygas ir ne visuomet veiksmingo reglamentavimo kai kurie asmenys \u012fklimpsta \u012f dideles skolas. Taip pat fiksuojama finansinio suk\u010diavimo atvej\u0173, ypa\u010d investavimo srityje.<\/p>\n

\u017demas finansinio ra\u0161tingumo lygis atsispindi ir kai kuriuose gyventoj\u0173 \u012fpro\u010diuose \u2013 didel\u0117 dalis bulgar\u0173 savo santaupas laiko bankuose. Investavimas \u012f kapitalo rinkas ar bir\u017eas \u0161alyje n\u0117ra \u012fprastas, tod\u0117l gyventojai da\u017eniau renkasi laikyti pinigus grynaisiais arba investuoti \u012f nekilnojam\u0105j\u012f turt\u0105.<\/p>\n

Ispanijoje nuo 2014 m, finansinis \u0161vietimas oficialiai \u012ftrauktas \u012f pradini\u0173 ir vidurini\u0173 mokykl\u0173 programas. Pradin\u0117se mokyklose socialini\u0173 moksl\u0173 programoje nagrin\u0117jamos \u012fvairios su finansiniu ra\u0161tingumu susijusios temos. Ketvirtoje vidurin\u0117s mokyklos klas\u0117je mokiniai gali pasirinkti ekonomikos dalyk\u0105, kurio dalis skirta asmenini\u0173 finans\u0173 temoms.<\/p>\n

\"Mokykla\"\/ <\/p>\n

Vis d\u0117lto naujausioje PISA ataskaitoje pa\u017eymima, kad 15 met\u0173 Ispanijos mokini\u0173 finansinio ra\u0161tingumo rezultatai per pastaruosius metus pablog\u0117jo. \u0160iuo metu jie yra 12 bal\u0173 prastesni nei Ekonominio bendradarbiavimo ir pl\u0117tros organizacijos (EBPO) \u0161ali\u0173 vidurkis. Ispanijos mokiniai surinko vidutini\u0161kai 486 balus, palyginti su EBPO vidurkiu \u2013 498 balais. Tai rei\u0161kia, kad, lyginant su ankstesniu 2018 m. tyrimu, Ispanijos rezultatai suma\u017e\u0117jo \u0161e\u0161iais balais.<\/p>\n

Nepaisant \u0161i\u0173 i\u0161\u0161\u016bki\u0173, \u0161alyje toliau stiprinamos vie\u0161os ir priva\u010dios iniciatyvos, skirtos finansiniam ra\u0161tingumui ugdyti. Viena svarbiausi\u0173 \u2013 Finansinio \u0161vietimo planas, \u012fgyvendinamas bendradarbiaujant Nacionalinei vertybini\u0173 popieri\u0173 rinkos komisijai, Ispanijos bankui ir Ekonomikos ministerijai. \u0160ios strategijos tikslas \u2013 stiprinti gyventoj\u0173 finansin\u0119 kult\u016br\u0105, suteikiant jiems \u017eini\u0173 ir priemoni\u0173, padedan\u010di\u0173 priimti pagr\u012fstus ir atsakingus ekonominius sprendimus.<\/p>\n

Auk\u0161t\u0105 finansinio ra\u0161tingumo lyg\u012f turi ma\u017euma ES gyventoj\u0173 <\/p>\n

Remiantis ES atliktais tyrimais, ma\u017eiau nei 20 proc. bendrijos pilie\u010di\u0173 turi auk\u0161t\u0105 finansinio ra\u0161tingumo lyg\u012f.<\/p>\n

Be to, remiantis naujausiais 2023 m. duomenimis, Lietuvi\u0173 finansin\u0117s \u017einios pablog\u0117jo beveik 20 proc. \u2013 atsiliekame nuo kit\u0173 39 \u0161ali\u0173 vidurkio. Tai atskleid\u0117 Lietuvos banko Finansinio ra\u0161tingumo centro iniciatyva Lietuvoje atliktas finansinio ra\u0161tingumo tyrimas pagal EBPO ekspert\u0173 parengt\u0105 metodik\u0105. Paskutin\u012f kart\u0105 Lietuva tokiame tarptautiniame tyrime dalyvavo 2015 m. 2023 m. tyrime dalyvavo 39 pasaulio \u0161alys, 20 i\u0161 j\u0173 \u2013 ES valstyb\u0117s.<\/p>\n

I\u0161 viso tyrime buvo apskai\u010diuoti trys indeksai: finansinio ra\u0161tingumo, finansin\u0117s gerov\u0117s ir pirm\u0105 kart\u0105 \u2013 skaitmeninio finansinio ra\u0161tingumo. <\/p>\n

Lyginant \u0161io tyrimo rezultatus su 2015 m. tyrimo duomenimis, finansinio ra\u0161tingumo indekso reik\u0161m\u0117 m\u016bs\u0173 \u0161alyje pablog\u0117jo nuo 62 iki 56 bal\u0173. Lietuvoje minimal\u0173 bazin\u012f \u017eini\u0173 lyg\u012f pasiekusiais (surinkusiais ne ma\u017eiau kaip 70 bal\u0173 i\u0161 100) galime laikyti tik penktadal\u012f \u2013 23 proc. apklaust\u0173j\u0173. <\/p>\n

\"Finansinis <\/p>\n

Prastesn\u012f finansin\u012f ra\u0161tingum\u0105 demonstruoja \u017eemesnes pajamas gaunantys ir \u017eemesn\u012f i\u0161silavinim\u0105 turintys \u017emon\u0117s, taip pat jaunesni nei 30 m. bei vyresni nei 60 m. am\u017eiaus asmenys. Taip pat vis dar esama ne\u017eymaus skirtumo tarp vyr\u0173 ir moter\u0173: pastar\u0173j\u0173 ra\u0161tingumo lygis \u017eemesnis.<\/p>\n

Lyginant su kitomis tyrime dalyvavusiomis 39 \u0161alimis, pagal finansinio ra\u0161tingumo bal\u0105 Lietuva yra 31 vietoje. Nesiekiame bendro \u0161ali\u0173 finansinio ra\u0161tingumo indekso reik\u0161m\u0117s vidurkio, kuris yra 60 bal\u0173. I\u0161 tyrime dalyvavusi\u0173 ES \u0161ali\u0173 lenkiame tik Kipr\u0105, Rumunij\u0105 ir Italij\u0105. Latvijos (59) ir Estijos (67) gyventoj\u0173 rezultatai taip pat buvo geresni nei lietuvi\u0173. Did\u017eiausias finansinio ra\u0161tingumo indeksas apskai\u010diuotas Vokietijoje \u2013 76.<\/p>\n

Lietuvoje skaitmeninio finansinio ra\u0161tingumo indeksas siekia 45 balus. Tyrime dalyvavusiose \u0161alyse vidutin\u0117 skaitmeninio finansinio ra\u0161tingumo indekso reik\u0161m\u0117 yra auk\u0161tesn\u0117 \u2013 53 balai. Mus lenkia Latvija (46 balai) ir Estija (64 balai).<\/p>\n

Finansin\u0117s gerov\u0117s indeksas Lietuvoje (44) yra auk\u0161tesnis u\u017e bendr\u0105 kit\u0173 tyrime dalyvavusi\u0173 \u0161ali\u0173 vidurk\u012f (42). Taip pat lenkiame Latvij\u0105 (43) ir Estij\u0105 (41). Ta\u010diau m\u016bs\u0173 finansin\u0117s gerov\u0117s indeksas yra \u017eemesnis u\u017e tyrime dalyvavusi\u0173 EBPO \u0161ali\u0173 vidurk\u012f, kuris yra 47 balai. Auk\u0161\u010diausi\u0105 bal\u0105 surinko Vokietija \u2013 73.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"Situacija po truput\u012f ger\u0117ja ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto bakalauro studij\u0173 Finans\u0173 programos direktorius dr. Dmitrij Katkov \u201eDelfi\u201c…\n","protected":false},"author":2,"featured_media":33645,"comment_status":"","ping_status":"","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[15],"tags":[283,25,30,31,34,35,9462,24,32,33,37,39,36,38,40,23,22,44,28,29,26,27,74,75,76],"class_list":{"0":"post-33644","1":"post","2":"type-post","3":"status-publish","4":"format-standard","5":"has-post-thumbnail","7":"category-pasaulis","8":"tag-pulseurope","9":"tag-antrastes","10":"tag-breaking-news","11":"tag-breakingnews","12":"tag-featured-news","13":"tag-featurednews","14":"tag-finansinis-rastingumas","15":"tag-headlines","16":"tag-latest-news","17":"tag-latestnews","18":"tag-lietuva","19":"tag-lietuviu","20":"tag-lithuania","21":"tag-lithuanian","22":"tag-lt","23":"tag-naujienos","24":"tag-news","25":"tag-pasaulis","26":"tag-populiariausios-naujienos","27":"tag-populiariausiosnaujienos","28":"tag-top-stories","29":"tag-topstories","30":"tag-world","31":"tag-world-news","32":"tag-worldnews"},"share_on_mastodon":{"url":"https:\/\/pubeurope.com\/@lt\/115501427884924249","error":""},"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/33644","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=33644"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/33644\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/33645"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=33644"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=33644"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=33644"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}