{"id":33934,"date":"2025-11-06T12:33:13","date_gmt":"2025-11-06T12:33:13","guid":{"rendered":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/33934\/"},"modified":"2025-11-06T12:33:13","modified_gmt":"2025-11-06T12:33:13","slug":"paspaudete-tokia-nuoroda-internete-gresia-dideles-problemos","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/33934\/","title":{"rendered":"Paspaud\u0117te toki\u0105 nuorod\u0105 internete? Gresia didel\u0117s problemos"},"content":{"rendered":"\n<p>Pastaruoju metu daug\u0117ja atvej\u0173, kai kibernetiniai suk\u010diai, pasinaudodami \u0161ventinio sezono suaktyv\u0117jimu, apgauna \u017emones \u012fvairiais b\u016bdais. Suk\u010diai taip \u012ftikinamai veikia, kad apgaul\u0119 \u017emon\u0117s da\u017enai supranta tik tuomet, kai pinigai jau pervesti, o ka\u017ek\u0105 pakeisti b\u016bna per v\u0117lu.<\/p>\n<p>\u201eKartais vartotojai gauna pasi\u016blymus, kurie atrodo patikimi, ta\u010diau paspaudus nuorod\u0105 suk\u010diai gali surinkti prisijungimo duomenis arba \u012fdiegti kenk\u0117ji\u0161k\u0105 program\u0105. Da\u017eniausiai tokie pasi\u016blymai platinami el. pa\u0161tu, socialiniuose tinkluose arba per falsifikuotus dvima\u010dius br\u016bk\u0161ninius (QR) kodus\u201c, \u2013 ai\u0161kina \u201eNOD Baltic\u201c IT in\u017einierius ir ESET ekspertas Darius Jatautas.<\/p>\n<p>       <img decoding=\"async\" src=\"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-content\/uploads\/2025\/11\/14091c0b-2391-4ffb-a395-aaf0a4a2b426.jpg\" loading=\"lazy\" alt=\"Darius Jatautas \"\/>    <\/p>\n<p>Jis pabr\u0117\u017eia, kad pastaruoju metu socialiniai tinklai tapo viena pagrindini\u0173 priemoni\u0173 suk\u010diams \u2013 \u201eFacebook\u201c, \u201eInstagram\u201c, \u201eTikTok\u201c ar \u201eWhatsApp\u201c da\u017enai naudojami apgaulingiems pasi\u016blymams platinti.<\/p>\n<p>\u201eVartotojai gauna \u017einutes su viliojan\u010diais pasi\u016blymais, ta\u010diau neretai tai \u2013 tiesiog sp\u0105stai\u201c, \u2013 \u012fsp\u0117ja jis.<\/p>\n<p>Kaip veikia suk\u010diai?<\/p>\n<p>Kibernetiniai suk\u010diai da\u017eniausiai taikosi \u012f \u017emoni\u0173 finansus, ta\u010diau neretai jie siekia ir prieigos prie jautrios vartotoj\u0173 informacijos. Tokie duomenys v\u0117liau gali b\u016bti platinami tamsiajame internete (angl. dark web).<\/p>\n<p>    <img decoding=\"async\" src=\"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-content\/uploads\/2025\/11\/c0a07482-b74f-4ff7-b0df-a337d16a3213.jpg\" loading=\"lazy\" alt=\"Neai\u0161ki nuoroda telefone\"\/>    <\/p>\n<p>\u201eJautr\u016bs duomenys kibernetiniams nusikalt\u0117liams yra itin paklaus\u016bs. Tur\u0117dami prieig\u0105, jie gali vykdyti tapatyb\u0117s vagystes, inicijuoti neautorizuotus bankinius pavedimus, perimti el. pa\u0161to ar socialini\u0173 tinkl\u0173 paskyr\u0173 valdym\u0105 ir pan.\u201c, \u2013 vardija IT \u017einovas.<\/p>\n<p>Anot ekspert\u0173, da\u017eniausiai pasitaikan\u010dios schemos yra suklastoti elektroniniai lai\u0161kai (phishing), kai vartotojams siun\u010diami lai\u0161kai, kuriuose \u017eadamas itin geras pasi\u016blymas, ta\u010diau, paspaudus nuorod\u0105, vartotojas patenka \u012f suklastot\u0105 svetain\u0119 arba atsisiun\u010dia kenk\u0117ji\u0161k\u0105 program\u0117l\u0119.<\/p>\n<p>Taip pat ir apgaulingos QR nuorodos \u2013 jie pozicionuojami ant skraju\u010di\u0173 ar lipduk\u0173 ir tariamai nukreipia \u012f produkto ar paslaugos pasi\u016blymus. Nuskai\u010dius tok\u012f kod\u0105 vartotojas gali b\u016bti perkeltas \u012f apgauling\u0105 svetain\u0119 arba jam gali b\u016bti pasi\u016blyta \u012fdiegti kenk\u0117ji\u0161k\u0105 program\u0117l\u0119. \u0160is metodas, dar vadinamas kvi\u0161ingu (angl. quishing), ypa\u010d pavojingas \u2013 \u017emon\u0117s pasitiki QR kodais d\u0117l patogumo, o suk\u010diams u\u017etenka u\u017eklijuoti savo lipduk\u0105 ant originalaus. <\/p>\n<p>       <img decoding=\"async\" src=\"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-content\/uploads\/2025\/11\/9b5a2f61-d08b-4f12-946f-cb1afcd7de83.jpg\" loading=\"lazy\" alt=\"Suk\u010diai nesnaud\u017eia: kaip neprarasti pinig\u0173 apsiperkant internete?\"\/>    <\/p>\n<p>Kaip suma\u017einti apgauli\u0173 tikimyb\u0119?<\/p>\n<p>rinkit\u0117s tik \u017einomus, rinkoje seniai veikian\u010dius pardav\u0117jus;<\/p>\n<p>naudokite tik saugius apmok\u0117jimo b\u016bdus: savo banko kortel\u0119 ar patikimas mok\u0117jim\u0173 platformas (\u201ePaysera\u201c, \u201ePayPal\u201c);<\/p>\n<p>patikrinkite svetain\u0117s autenti\u0161kum\u0105 \u2013 domenas turi tiksliai atitikti oficial\u0173;<\/p>\n<p>kriti\u0161kai vertinkite pasi\u016blymus, kurie atrodo per geri, kad b\u016bt\u0173 tikri;<\/p>\n<p>atsargiai naudokit\u0117s QR kodais ir nepasitik\u0117kite socialini\u0173 tinkl\u0173 pasi\u016blymais, jei jie n\u0117ra patikrinti;<\/p>\n<p>gav\u0119 el. lai\u0161k\u0105 su itin viliojan\u010diu pasi\u016blymu, neskub\u0117kite spausti nuorodos ar atidaryti prisegto failo. Patikrinkite pardav\u0117jo, atsiuntusio lai\u0161k\u0105, el. pa\u0161to adres\u0105 \u2013 jame gali b\u016bti klaid\u0173 ar netikslum\u0173, imituojan\u010di\u0173 oficial\u0173 pardav\u0117j\u0105.<\/p>\n<p>Ekspertai pabr\u0117\u017eia, kad budrumas yra geriausia apsauga, o siekiant u\u017etikrinti saugi\u0105 bei maloni\u0105 atostog\u0173 patirt\u012f, verta atsakingai rinktis kelion\u0117s tiek\u0117jus.<\/p>\n<p>       <img decoding=\"async\" src=\"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-content\/uploads\/2025\/11\/b8cb9aa7-fbfd-4b45-8569-17503c44362d.jpg\" loading=\"lazy\" alt=\"Suk\u010diai nesnaud\u017eia: kaip neprarasti pinig\u0173 apsiperkant internete?\"\/>        <\/p>\n<p>Prasid\u0117jus kal\u0117diniam sezonui kibernetinio saugumo ekspertai \u012fsp\u0117ja ir apie pavojus d\u0117l art\u0117jan\u010dio Juodojo penktadienio. \u0160i prekybinink\u0173 tradicija yra kilusi Jungtin\u0117se Valstijose, kur penktadien\u012f, po Pad\u0117kos dienos (ketvirt\u0105j\u012f lapkri\u010dio ketvirtadien\u012f), prasideda didysis apsipirkimo prie\u0161 Kal\u0117das sezonas.  <\/p>\n<p><a rel=\"noopener nofollow\" target=\"_blank\" href=\"https:\/\/www.delfi.lt\/temos\/juodasis-penktadienis\" tag-id=\"69689510\">Juodasis penktadienis<\/a> kasmet pritraukia t\u016bkstan\u010dius sutaupyti norin\u010di\u0173 pirk\u0117j\u0173, ta\u010diau \u0161is laikotarpis taip pat sukuria palanki\u0105 aplink\u0105 suk\u010diams. Nacionalinis kibernetinio saugumo centras (NKSC) pastebi, kad per \u0161i\u0105 prekybos \u0161vent\u0119 kibernetini\u0173 incident\u0173 skai\u010dius i\u0161auga. Ekspertai pasakoja, koki\u0173 \u0161iuo metu taktik\u0173 imasi suk\u010diai ir kaip neapsigauti.<\/p>\n<p>\u201eLapkri\u010dio pabaigoje NKSC fiksuoja daugiau kibernetini\u0173 incident\u0173, susijusi\u0173 su internetiniu suk\u010diavimu, ir tokia tendencija t\u0119siasi iki pat Kal\u0117d\u0173\u201c, \u2013 anks\u010diau prane\u0161\u0117 NKSC.<\/p>\n<p>       <img decoding=\"async\" src=\"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-content\/uploads\/2025\/11\/2a5ed4aa-638e-42ad-81b1-f13d073a412b.jpg\" loading=\"lazy\" alt=\"Suk\u010diai nesnaud\u017eia: kaip neprarasti pinig\u0173 apsiperkant internete?\"\/>    <\/p>\n<p>Duomen\u0173 i\u0161viliojimas (angl. phishing) yra da\u017eniausiai pasitaikantis kibernetini\u0173 incident\u0173 tipas Juodojo penktadienio laikotarpiu. Programi\u0161iai pasirenka \u012fvairius metodus \u0161ios apgaul\u0117s vykdymui, pavyzd\u017eiui, reklamas socialin\u0117je erdv\u0117je, elektroninius lai\u0161kus ar SMS \u017einutes.<\/p>\n<p>Nors \u017einut\u0117 gali atrodyti kaip tikra ir beveik niekuo nesiskirianti nuo siuntimo tarnyb\u0173 prane\u0161im\u0173, ta\u010diau yra keletas skiriam\u0173j\u0173 \u017eenkl\u0173. <\/p>\n<p>\u201e\u017dinut\u0117s turinys da\u017enai turi gramatini\u0173 klaid\u0173, joje yra spaud\u017eiama greitai veikti, labai da\u017enai b\u016bna \u012fvairi\u0173 nuorod\u0173, kurios veda \u012f \u017ealingas svetaines, skirtas asmenin\u0117s informacijos surinkimui arba kenksmingos programin\u0117s \u012frangos platinimui\u201c, \u2013 teigiama NKSC prane\u0161ime. <\/p>\n<p>Kibernetinio saugumo ekspertai \u012fsp\u0117ja, kad programi\u0161iai sukuria gerai \u017einom\u0173 prekyvie\u010di\u0173 kopijas, kuriose si\u016blo labai dideles nuolaidas visoms prek\u0117ms. <\/p>\n<p>Akcijos tokiose parduotuv\u0117se siekia net 80\u201390 proc. Tai vienas akivaizd\u017eiausi\u0173 suklastotos parduotuv\u0117s po\u017eymi\u0173. Suk\u010diai mainais \u012f netikras nukainotas prekes i\u0161vilioja jautrius pirk\u0117j\u0173 duomenis: banko korteli\u0173 ir asmenin\u0119 informacij\u0105 ar slapta\u017eod\u017eius. <\/p>\n<p>\u201eJei pasi\u016blymas atrodo per geras, kad b\u016bt\u0173 tiesa \u2013 internete tai rei\u0161kia apgavyst\u0119\u201c, \u2013 \u012fsp\u0117ja NKSC. Netikri \u012fsp\u0117jimai apie siuntas NKSC pastebi, jog fiksuojam\u0173 kibernetini\u0173 incident\u0173 skai\u010diaus padid\u0117jimas t\u0119siasi iki kal\u0117dinio laikotarpio pabaigos.<\/p>\n<p>    <img decoding=\"async\" src=\"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-content\/uploads\/2025\/11\/304ac723-f5ea-4b96-86a7-a1bd0f3ed11f.jpg\" loading=\"lazy\" alt=\"Suk\u010diai nesnaud\u017eia: kaip neprarasti pinig\u0173 apsiperkant internete?\"\/>    <\/p>\n<p>Kibernetini\u0173 suk\u010di\u0173 ir j\u0173 auk\u0173 kiekis spar\u010diai did\u0117ja<\/p>\n<p>Tyrimas atskleid\u0117 \u017eini\u0173 ir pasirengimo tr\u016bkumus 2024 m. Nacionalinis kibernetinio saugumo centras prie Kra\u0161to apsaugos ministerijos u\u017eregistravo 63 proc. daugiau kibernetini\u0173 incident\u0173 nei 2023 m., ta\u010diau \u0161is pokytis sietinas ne tik su padid\u0117jusiomis gr\u0117sm\u0117mis, bet su augan\u010diu visuomen\u0117s s\u0105moningumu ir b\u016btinyb\u0117s prane\u0161ti apie kibernetinius incidentus supratimu. <\/p>\n<p>\u0160ie duomenys signalizuoja, jog darbas su visuomene ir ypa\u010d pa\u017eeid\u017eiamiausiomis jos grup\u0117mis padeda stiprinti atsparum\u0105 ir moko, kaip nepasiduoti stresui ir veiksmingai apsiginti nuo piktadari\u0173.<\/p>\n<p>    <img decoding=\"async\" src=\"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-content\/uploads\/2025\/11\/b0fac10f-ebab-4877-91c3-5ed0b8af64cf.jpg\" loading=\"lazy\" alt=\"Suk\u010diai nesnaud\u017eia: kaip neprarasti pinig\u0173 apsiperkant internete?\"\/>    <\/p>\n<p>Pastaraisiais metais, anot NKSC, suk\u010diavimo atvej\u0173 skai\u010dius ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje auga. U\u017esienio valstyb\u0117se veikia net special\u016bs mokymo centrai, kuriuose ruo\u0161iami suk\u010diai. Apgavikai apsimeta investavimo konsultantais, bank\u0173 darbuotojais, mokes\u010di\u0173 inspektoriais ar policijos pareig\u016bnais ir priver\u010dia \u017emones atlikti tam tikrus veiksmus \u2013 suteikti asmens duomenis, prieigas prie banko s\u0105skait\u0173 ir kt.<\/p>\n<p> Europos S\u0105jungos kibernetinio saugumo agent\u016bra yra pa\u017eym\u0117jusi, jog \u0161ios apgavyst\u0117s yra socialin\u0117s in\u017einerijos pavyzd\u017eiai, o b\u016btent socialin\u0117 in\u017einerija yra viena i\u0161 did\u017eiausi\u0173 kibernetinio saugumo gr\u0117smi\u0173 Europos S\u0105jungoje.<\/p>\n<p>Lietuvoje per pirm\u0105 2025 met\u0173 pusmet\u012f i\u0161 viso registruota 7,8 t\u016bkst. suk\u010diavimo atvej\u0173, rodo Pinig\u0173 plovimo prevencijos kompetencij\u0173 centro duomenys. Daugiau negu pus\u0119 vis\u0173 atvej\u0173 sudar\u0117 suklastot\u0173 SMS ar el. lai\u0161k\u0173 siuntimas (angl. phishing).<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"Pastaruoju metu daug\u0117ja atvej\u0173, kai kibernetiniai suk\u010diai, pasinaudodami \u0161ventinio sezono suaktyv\u0117jimu, apgauna \u017emones \u012fvairiais b\u016bdais. Suk\u010diai taip \u012ftikinamai&hellip;\n","protected":false},"author":2,"featured_media":33935,"comment_status":"","ping_status":"","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[13],"tags":[25,4960,30,31,34,35,24,9524,4963,32,33,37,39,36,38,40,5608,23,22,28,29,2682,26,27],"class_list":{"0":"post-33934","1":"post","2":"type-post","3":"status-publish","4":"format-standard","5":"has-post-thumbnail","7":"category-lietuva","8":"tag-antrastes","9":"tag-black-friday","10":"tag-breaking-news","11":"tag-breakingnews","12":"tag-featured-news","13":"tag-featurednews","14":"tag-headlines","15":"tag-internetine-parduotuve","16":"tag-juodasis-penktadienis","17":"tag-latest-news","18":"tag-latestnews","19":"tag-lietuva","20":"tag-lietuviu","21":"tag-lithuania","22":"tag-lithuanian","23":"tag-lt","24":"tag-narsyk-saugiau","25":"tag-naujienos","26":"tag-news","27":"tag-populiariausios-naujienos","28":"tag-populiariausiosnaujienos","29":"tag-sukciai","30":"tag-top-stories","31":"tag-topstories"},"share_on_mastodon":{"url":"https:\/\/pubeurope.com\/@lt\/115502776584571646","error":""},"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/33934","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=33934"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/33934\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/33935"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=33934"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=33934"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=33934"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}