{"id":33982,"date":"2025-11-06T13:31:08","date_gmt":"2025-11-06T13:31:08","guid":{"rendered":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/33982\/"},"modified":"2025-11-06T13:31:08","modified_gmt":"2025-11-06T13:31:08","slug":"ispeja-automobiliu-pirkejus-naudoto-automobilio-pirkimas-lietuvoje-rizikingas","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/33982\/","title":{"rendered":"\u012esp\u0117ja automobili\u0173 pirk\u0117jus: naudoto automobilio pirkimas Lietuvoje \u2013 rizikingas?"},"content":{"rendered":"\n

Situacija Baltijos regione i\u0161lieka prasta: Latvija u\u017e\u0117m\u0117 dar \u017eemesn\u0119 24-\u0105 viet\u0105, Estija \u2013 21-\u0105. Tuo tarpu Lenkijos<\/a> rinka \u012fvertinta kaip skaidresn\u0117 (17 vieta).<\/p>\n

Daugiau naujien\u0173 i\u0161 automobili\u0173 pasaulio galite perskaityti \u201eAutomobili\u0173 naujienos\u201c rubrikoje.<\/a><\/p>\n

Tyrimas patvirtino, kad Lietuvoje<\/a> vis dar masi\u0161kai klastojama rida. Nors automobili\u0173 su atsuktu odometru dalis \u0161iemet \u0161iek tiek suma\u017e\u0117jo (nuo 7,7 iki 7 proc.), vidutinis \u201eatsukt\u0173\u201c kilometr\u0173 skai\u010dius i\u0161lieka \u0161okiruojantis \u2013 net 102 000 km. Pagal \u0161\u012f rodikl\u012f Lietuva yra antra blogiausia \u0161alis Europoje<\/a>, ne\u017eymiai nusileid\u017eianti tik Latvijai (102,4 t\u016bkst. km).<\/p>\n

\u201eVairuotojai turi tam tikr\u0173 l\u016bkes\u010di\u0173 ridai \u2013 vieni ie\u0161ko nevir\u0161ijan\u010dios 100 t\u016bkst. km, kiti \u2013 200 t\u016bkst. Automobiliai su didele rida ma\u017eiau paklaus\u016bs, tod\u0117l nes\u0105\u017einingi pardav\u0117jai j\u0105 koreguoja, siekdami lengviau parduoti automobil\u012f ir daugiau u\u017edirbti\u201c, \u2013 situacij\u0105 komentuoja \u201ecarVertical\u201c automobili\u0173 rinkos ekspertas Matas Buzelis.<\/p>\n

\"S\u030calys <\/a> Importo priklausomyb\u0117 ir VVTAT persp\u0117jimai <\/p>\n

Situacijos negerina ir mil\u017eini\u0161ka rinkos priklausomyb\u0117 nuo importo. Net 76,7 proc. Lietuvoje tikrint\u0173 automobili\u0173 buvo \u012fve\u017eti i\u0161 u\u017esienio<\/a>. B\u016btent toki\u0173 automobili\u0173 rida da\u017eniausiai b\u016bna suklastota, o apgadinimai \u2013 pasl\u0117pti. Tai patvirtina ir Valstybin\u0117 vartotoj\u0173 teisi\u0173 apsaugos tarnyba (VVTAT), kuri vien per \u0161iuos metus sulauk\u0117 daugiau nei 150 skund\u0173 d\u0117l prastos \u012fsigyt\u0173 automobili\u0173 b\u016bkl\u0117s, koreguotos ridos ir kit\u0173 tr\u016bkum\u0173.<\/p>\n

\u201eKiekvienas nes\u0105\u017einingas pardav\u0117jo veiksmas silpnina visos rinkos patikimum\u0105. Vartotoj\u0173 pasitik\u0117jimas \u2013 tai kapitalas, kur\u012f reikia kurti per skaidrum\u0105 ir atsakomyb\u0119. Automobili\u0173 pardav\u0117jai pirmiausia tur\u0117t\u0173 investuoti \u012f skaidrias pardavim\u0173 proced\u016bras \u2013 tai geriausia prevencija nuo gin\u010d\u0173\u201c, \u2013 pabr\u0117\u017eia VVTAT vadov\u0117 Goda Aleksait\u0117.<\/p>\n

\u201ecarVertical\u201c duomenys taip pat rodo, kad 56,5 proc.\u00a0Lietuvoje tikrint\u0173 automobili\u0173 praeityje buvo apgadinti, o vidutin\u0117 \u017ealos vert\u0117 siek\u0117 3 763 eurus. Tiesa, pastebima viena teigiama tendencija: vidutinis lietuvi\u0173 tikrinam\u0173 automobili\u0173 am\u017eius suma\u017e\u0117jo nuo 12,1 iki 10,5 met\u0173 \u2013 tai rodo, kad pirk\u0117jai dairosi \u012f naujesnius modelius.<\/p>\n

Skaidriausios rinkos \u2013 Vakar\u0173 Europoje <\/p>\n

Jau ne pirmus metus skaidriausia naudot\u0173 automobili\u0173<\/a> rinka Europoje i\u0161lieka Jungtin\u0117 Karalyst\u0117. \u010cia automobili\u0173 su suklastota rida dalis tesiek\u0117 2,3 proc., o apgadint\u0173 \u2013 17 proc. D\u0117l eismo kaire puse importas \u0161ioje \u0161alyje sudaro vos 2,3 proc, o tai drasti\u0161kai suma\u017eina rizik\u0105 pirk\u0117jams. \u012e skaidriausi\u0173 rink\u0173 penketuk\u0105 taip pat pateko Italija, Vokietija, \u0160veicarija ir Pranc\u016bzija.<\/p>\n

\u201eSkaidriausios \u2013 Vakar\u0173 ir Skandinavijos \u0161alys. Tai lemia ne tik ma\u017eesn\u0117 priklausomyb\u0117 nuo importo, bet ir auk\u0161tesnis pragyvenimo lygis. Kuo \u012f \u0161al\u012f importuojama daugiau automobili\u0173 ir kuo sud\u0117tingesn\u0117 jos ekonomin\u0117 situacija, tuo da\u017eniau klastojama rida ir slepiami apgadinimai\u201c, \u2013 dalijasi \u012f\u017evalgomis M. Buzelis.<\/p>\n

Ryt\u0173 Europa \u2013 rizikos zonoje <\/p>\n

Neskaidriausi\u0173 \u0161ali\u0173 penketukas per metus nepakito: j\u012f sudaro Ukraina<\/a> (paskutin\u0117 vieta), Latvija, Lietuva, Rumunija ir Estija. Visas \u0161ias \u0161alis vienija didelis importas, senas automobili\u0173 parkas ir didelis apgadint\u0173 bei ridos klasto\u010di\u0173 turin\u010di\u0173 automobili\u0173 procentas.<\/p>\n

\u201eNema\u017eai automobili\u0173 \u012f Ryt\u0173 Europ\u0105 atvyksta jau gerokai nud\u0117v\u0117ti, tod\u0117l nenuostabu, kad lengvo pelno siekiantys asmenys koreguoja j\u0173 rid\u0105 ir u\u017emaskuoja apgadinimus. Tokios transporto priemon\u0117s da\u017enai genda, tod\u0117l nor\u0117dami sutaupyti vairuotojai, galiausiai, i\u0161leid\u017eia gerokai daugiau\u201c, \u2013 ai\u0161kina M. Buzelis.<\/p>\n

Pasak jo, problem\u0105 gilina ir tai, kad Europos S\u0105jungoje n\u0117ra vieningos sistemos, leid\u017eian\u010dios \u0161alims keistis transporto priemoni\u0173 duomenimis. Tai leid\u017eia nusl\u0117pti daugyb\u0119 ridos ir \u017eal\u0173 \u012fra\u0161\u0173, automobiliui kertant sien\u0105, tod\u0117l situacija i\u0161 esm\u0117s neger\u0117ja jau daugel\u012f met\u0173.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"Situacija Baltijos regione i\u0161lieka prasta: Latvija u\u017e\u0117m\u0117 dar \u017eemesn\u0119 24-\u0105 viet\u0105, Estija \u2013 21-\u0105. Tuo tarpu Lenkijos rinka…\n","protected":false},"author":2,"featured_media":33983,"comment_status":"","ping_status":"","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[17],"tags":[9528,81,57,43,55,48,54,51,49,50,37,39,36,38,40,45,23,44,53,42,56,47,41,46,58,52],"class_list":{"0":"post-33982","1":"post","2":"type-post","3":"status-publish","4":"format-standard","5":"has-post-thumbnail","7":"category-verslas","8":"tag-2025-11-06-150811","9":"tag-business","10":"tag-daiktai","11":"tag-dienos-kronika","12":"tag-gatves-tekstai","13":"tag-gyvenimas","14":"tag-interneto-pievos","15":"tag-keliones","16":"tag-kultura","17":"tag-laisvalaikis","18":"tag-lietuva","19":"tag-lietuviu","20":"tag-lithuania","21":"tag-lithuanian","22":"tag-lt","23":"tag-mokslas-ir-it","24":"tag-naujienos","25":"tag-pasaulis","26":"tag-projektai","27":"tag-rinktiniai-tekstai","28":"tag-simtmecio-portalas","29":"tag-sportas","30":"tag-tv3-lt","31":"tag-verslas","32":"tag-video","33":"tag-zaidimai"},"share_on_mastodon":{"url":"https:\/\/pubeurope.com\/@lt\/115503004696018627","error":""},"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/33982","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=33982"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/33982\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/33983"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=33982"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=33982"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=33982"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}