Priva\u010dius \u0161achtinius gr\u0119\u017einius ir \u0161ulinius naudojantys sostin\u0117s regiono gyventojai \u0161iemet g\u0117r\u0117 kur kas geresn\u0117s kokyb\u0117s vanden\u012f nei pra\u0117jusiais metais. \u201eVilniaus vanden\u0173\u201c laboratorija, atlikusi i\u0161 klient\u0173 m\u0117gini\u0173 beveik 3,3 t\u016bkst. vandens tyrim\u0173, nustat\u0117, kad did\u017eioji dalis atitiko higienos norm\u0105. Pernai toki\u0173 tyrim\u0173 buvo vos pus\u0117.\u00a0<\/p>\n
Per pirmuosius devynis \u0161i\u0173 met\u0173 m\u0117nesius did\u017eiausios \u0161alies vandentvarkos bendrov\u0117s laboratorijoje i\u0161tirtas 504 gr\u0119\u017eini\u0173 ir 138 \u0161ulini\u0173 vanduo. Higienos norm\u0105 atitiko did\u017eioji dalis tirt\u0173 m\u0117gini\u0173 \u2013 i\u0161 gr\u0119\u017eini\u0173 vandens reikalavimus atitiko 88 proc., o i\u0161 \u0161ulini\u0173 \u2013 90 proc. m\u0117gini\u0173. Palyginimui, pra\u0117jusiais metais higienos normos reikalavim\u0173 neatitiko net 51 proc. gr\u0119\u017eini\u0173 ir 45 proc. \u0161ulini\u0173 m\u0117gini\u0173.<\/p>\n
\u201eNaudojantis priva\u010diais gr\u0119\u017einiais ar \u0161uliniais labai svarbu vanden\u012f tirti reguliariai \u2013 tyrimai leid\u017eia laiku pasteb\u0117ti poky\u010dius ir u\u017etikrinti, kad vanduo b\u016bt\u0173 saugus kasdieniam vartojimui. Vandens kokyb\u0117 priklauso nuo daugyb\u0117s veiksni\u0173, pavyzd\u017eiui, mikrobiologin\u0117 tar\u0161a gali rastis po gausesni\u0173 li\u016b\u010di\u0173 ar atlyd\u017ei\u0173, chemin\u0117 vandens sud\u0117tis pasikeisti d\u0117l aplinkos tar\u0161os ar senstan\u010di\u0173 \u0161ulini\u0173 konstrukcij\u0173. Net jei vanduo atrodo skaidrus ir skanus, tik atlikus laboratorinius tyrimus galite b\u016bti tikri, kad j\u012f gerti saugu\u201c, \u2013 sako \u201eVilniaus vanden\u0173\u201c laboratorijos vadov\u0117 R\u016bta Bubulien\u0117.<\/p>\n
Anot R. Bubulien\u0117s, \u201eVilniaus vanden\u0173\u201c periodi\u0161kai u\u017esakomos visuomen\u0117s nuomon\u0117s apklausos rodo, kad \u0161ulinius ir gr\u0119\u017einius naudojantys gyventojai j\u0173 kokyb\u0117s reguliariai steb\u0117ti n\u0117ra link\u0119. Naujausio tyrimo, atlikto rugpj\u016bt\u012f-rugs\u0117j\u012f, duomenimis, 14 proc. apklaust\u0173j\u0173 teig\u0117, kad vandens kokyb\u0119 tikrino prie\u0161 penkerius ar daugiau met\u0173 (14\u202fproc.), po 13\u202fproc. gyventoj\u0173 atsak\u0117 tai dar\u0119 seniau nei prie\u0161 trejus arba prie\u0161 daugiau nei de\u0161imt met\u0173. Be to, 17\u202fproc. gyventoj\u0173 teig\u0117 apskritai niekada netikrin\u0119 vandens kokyb\u0117s.<\/p>\n
Ji tvirtina, kad \u017emon\u0117s da\u017enai pasitiki vandeniu, nes jo kokyb\u0117 nesukelia \u012ftarim\u0173: nepakinta nei spalva, nei skonis. Vis d\u0117lto tai gali b\u016bti apgaulinga, nes daugel\u012f ter\u0161al\u0173 \u017emogaus jusl\u0117mis pajusti labai sud\u0117tinga, juos aptikti \u012fmanoma tik specialioje laboratorijoje.<\/p>\n
Laboratorijos vadov\u0117 taip pat pa\u017eymi, kad ypa\u010d didel\u012f d\u0117mes\u012f vandens kokybei vert\u0117t\u0173 skirti gyvenant \u0161alia galim\u0173 tar\u0161os \u0161altini\u0173 \u2013 gamykl\u0173, plovykl\u0173 ar automobili\u0173 dirbtuvi\u0173, dirbam\u0173 lauk\u0173, intensyvaus eismo keli\u0173.<\/p>\n
Anot R. Bubulien\u0117s, gr\u0119\u017eini\u0173 vandenyje \u0161iemet da\u017eniausiai nustatyti nukrypimai nuo higienos normos\u00a0 buvo susij\u0119 su padid\u0117jusiu gele\u017eies ir mangano kiekiu. Taip pat kai kuriuose m\u0117giniuose nustatyti padid\u0117j\u0119 amonio ir nitrat\u0173 kiekiai, retais atvejais \u2013 drumstumo, nitrit\u0173 ar permanganato indekso vir\u0161ijimai, mikrobin\u0117s tar\u0161os rodikliai \u2013 koliformin\u0117s bakterijos, \u017earniniai enterokokai ir padid\u0117j\u0119 kolonijas sudaran\u010di\u0173 vienet\u0173 kiekiai.<\/p>\n
\u0160ulini\u0173 vandenyje higienos normos neatitikimai da\u017eniausiai buvo susij\u0119 su mikrobine tar\u0161a \u2013 aptinkamos koliformin\u0117s bakterijos ir \u017earniniai enterokokai. Taip pat nema\u017eai m\u0117gini\u0173 pasi\u017eym\u0117jo padid\u0117jusiu nitrat\u0173 kiekiu. Pavieniais atvejais nustatyti ir padid\u0117j\u0119 gele\u017eies, mangano bei amonio kiekiai.<\/p>\n
Tikrinti pataria kelis kartus per metus<\/p>\n
Bendrov\u0117s laboratorijos vadov\u0117 sako, kad neretai gyventojai galvoja, jog \u0161ulini\u0173 ir gr\u0119\u017eini\u0173 vandens kokyb\u0119 pakanka tikrinti kart\u0105 per metus, da\u017eniausiai pavasar\u012f, ta\u010diau tai netiesa.<\/p>\n
\u201eCentralizuotai tiekiamo vandens kokyb\u0119 tikriname periodi\u0161kai ir kruop\u0161\u010diai, kad \u012fsitikintume, jog gyventojus pasiekia vanduo, atitinkantis visus saugumo ir kokyb\u0117s reikalavimus. Tyrimus rekomenduojama atlikti bent du kartus per metus, o dar geriau \u2013 kelis kartus per metus. \u017dinoma, m\u0117ginius b\u016btina paimti pasikeitus vandens skoniui, kvapui ar spalvai, taip pat po stipri\u0173 li\u016b\u010di\u0173 ar potvyni\u0173. Ypa\u010d atsargiems der\u0117t\u0173 b\u016bti, jei \u0161eimoje yra n\u0117\u0161\u010di\u0173j\u0173 ar k\u016bdiki\u0173\u201c, \u2013 sako R. Bubulien\u0117.<\/p>\n
Tyrimai, skirti vandens kokybei nustatyti, apima kelis svarbius parametrus ir leid\u017eia \u012fvertinti tiek mikrobiologin\u0119, tiek chemin\u0119 tar\u0161\u0105. \u0160ulinio vandens tyrimas da\u017eniausiai apima i\u0161sam\u0173 mikrobiologin\u012f tyrim\u0105, vandenilio jon\u0173 koncentracijos (pH) nustatym\u0105, vandens laidumo matavim\u0105, taip pat nitrit\u0173, nitrat\u0173 ir amonio kiekio analiz\u0119.<\/p>\n
Pavyzd\u017eiui, pH rodiklis parodo vandens r\u016bg\u0161tingum\u0105 arba \u0161armingum\u0105, o vandens laidumas atspindi i\u0161tirpusi\u0173 mineral\u0173 kiek\u012f: kuo daugiau mineral\u0173, tuo vanduo yra kietesnis. Per didelis nitrat\u0173 ir nitrit\u0173 kiekis gali kelti pavoj\u0173 k\u016bdikiams ir vaikams.<\/p>\n
Gele\u017eis ir manganas, nors ir n\u0117ra pavojingi sveikatai, gali pakeisti vandens skon\u012f ir spalv\u0105. Amonio kiekis vandenyje gali rodyti mikrobin\u012f u\u017eter\u0161tum\u0105 arba puvimo procesus. Tiesiogiai jis sveikatai paprastai n\u0117ra kenksmingas, ta\u010diau tam tikromis s\u0105lygomis gali virsti nitritais ir nitratais.<\/p>\n
\u201eGyventojai, norintys i\u0161tirti \u0161ulinio, gr\u0119\u017einio ar \u0161altinio vandens kokyb\u0119, gali pasirinkti jiems patogiausi\u0105 b\u016bd\u0105: u\u017esakyti tyrim\u0105 internetu arba ra\u0161tu, tada m\u0117gin\u012f pristatyti \u012f laboratorij\u0105 patys arba i\u0161sikviesti \u201eVilniaus vanden\u0173\u201c specialist\u0105, kuris paims j\u012f vietoje. Mikrobiologiniam tyrimui vanduo imamas \u012f steril\u0173 0,5 l ind\u0105, kur\u012f galima pasiimti laboratorijoje (Maironio g. 12, Vilnius) arba Klient\u0173 aptarnavimo skyriuje (Spaudos g. 8-1, Vilnius). Kitiems tyrimams naudojama \u0161vari plastikin\u0117 1 l tara\u201c, \u2013 teigia R. Bubulien\u0117.<\/p>\n
Pa\u0117mus m\u0117gin\u012f j\u012f reikia kuo grei\u010diau pristatyti \u012f laboratorij\u0105 (Maironio g. 12, Vilnius). Iki pristatymo geriausia laikyti \u0161altai, ne auk\u0161tesn\u0117je kaip +4\u202f\u00b0C temperat\u016broje, ir pristatyti per 2\u20134 valandas. Tyrimo rezultatai klientams pateikiami el. pa\u0161tu arba atsiimant laboratorijoje.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"Priva\u010dius \u0161achtinius gr\u0119\u017einius ir \u0161ulinius naudojantys sostin\u0117s regiono gyventojai \u0161iemet g\u0117r\u0117 kur kas geresn\u0117s kokyb\u0117s vanden\u012f nei pra\u0117jusiais…\n","protected":false},"author":2,"featured_media":34145,"comment_status":"","ping_status":"","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[13],"tags":[25,30,31,34,35,24,32,33,37,39,36,38,40,65,23,22,28,29,26,27,9558],"class_list":{"0":"post-34144","1":"post","2":"type-post","3":"status-publish","4":"format-standard","5":"has-post-thumbnail","7":"category-lietuva","8":"tag-antrastes","9":"tag-breaking-news","10":"tag-breakingnews","11":"tag-featured-news","12":"tag-featurednews","13":"tag-headlines","14":"tag-latest-news","15":"tag-latestnews","16":"tag-lietuva","17":"tag-lietuviu","18":"tag-lithuania","19":"tag-lithuanian","20":"tag-lt","21":"tag-naujiena","22":"tag-naujienos","23":"tag-news","24":"tag-populiariausios-naujienos","25":"tag-populiariausiosnaujienos","26":"tag-top-stories","27":"tag-topstories","28":"tag-vilniaus-vandenys"},"share_on_mastodon":{"url":"https:\/\/pubeurope.com\/@lt\/115503673058550050","error":""},"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/34144","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=34144"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/34144\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/34145"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=34144"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=34144"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=34144"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}