Kraujagysli\u0173 chirurgas pla\u010diau papasakojo, kaip gydoma \u0161i klastinga liga ir kokiais b\u016bdais galima suma\u017einti rizik\u0105 ja susirgti.<\/p>\n
\u2013 Papasakokite, kas yra miego arterija ir ar ji i\u0161 ties\u0173 susijusi su miegu?<\/p>\n
\u2013 Prad\u0117siu nuo mito \u2013 miego arterija su miegu visi\u0161kai nesusijusi, tiesiog taip istori\u0161kai \u012f lietuvi\u0173 kalb\u0105 i\u0161verstas terminas \u201ecarotid artery\u201c, rei\u0161kiantis \u0161i\u0105 arterij\u0105. \u017dmogus turi dvi miego arterijas \u2013 stambias kraujagysles kair\u0117je ir de\u0161in\u0117je kaklo pus\u0117je. \u0160ios kraujagysl\u0117s apr\u016bpina krauju smegenis ir vis\u0105 galvos srit\u012f. Kartu su dviem slankstelin\u0117mis arterijomis jos sudaro pagrindin\u0119 smegen\u0173 kraujotakos sistem\u0105. Miego arterijos yra ypa\u010d svarbios, nes bet koks j\u0173 susiaur\u0117jimas ar u\u017esikim\u0161imas gali sutrikdyti smegen\u0173 apr\u016bpinim\u0105 krauju ir deguonimi.<\/p>\n
\u2013 Kokias pagrindines miego arterij\u0173 susiaur\u0117jimo prie\u017eastis galite i\u0161skirti?<\/p>\n
\u2013 Arterij\u0173 susiaur\u0117jimas da\u017eniausiai atsiranda d\u0117l ateroskleroz\u0117s \u2013 sistemin\u0117s kraujagysli\u0173 sienel\u0117s ligos, kai kraujagysl\u0117s viduje formuojasi riebalini\u0173 med\u017eiag\u0173, kalcio ir jungiamojo audinio sankaupos, vadinamos aterosklerozin\u0117mis plok\u0161tel\u0117mis. Ateroskleroz\u0117 yra generalizuota liga ir gali pa\u017eeisti \u012fvairias arterijas: \u0161irdies, miego arterijas, koj\u0173 kraujagysles bei sukelti skirtingus negalavimus. Miego arterijos susiaur\u0117jimas lemia net apie 20 proc. vis\u0173 insult\u0173.<\/p>\n
\u0160irdies ir kraujagysli\u0173 ligos Lietuvoje sukelia apie 50 proc. vis\u0173 mir\u010di\u0173, bet antroji \u0161ios prie\u017easties dalis \u2013 \u201ekraujagysli\u0173 ligos\u201c \u2013 da\u017enai b\u016bna pamir\u0161ta. Tod\u0117l turb\u016bt neperd\u0117siu sakydamas, kad pagrindinis kraujagysli\u0173 chirurg\u0173 darbas \u2013 kovoti su ateroskleroze.<\/p>\n
\u2013 Sakoma, kad miego arterija yra tarsi organizmo veidrodis. Ar tai tiesa?<\/p>\n
\u2013 Pagal miego arterij\u0173 b\u016bkl\u0119, galima spr\u0119sti apie viso organizmo ateroskleroz\u0117s i\u0161plitim\u0105. Jei turime didelio laipsnio stenozes kakle, tuomet yra iki 35 proc. tikimyb\u0117, kad rasime susiaur\u0117jimus ir \u0161irdies kraujagysl\u0117se. Ir atvirk\u0161\u010diai \u2013 jei susiaur\u0117jimas diagnozuojamas \u0161irdies kraujagysl\u0117se, tai didel\u0117 tikimyb\u0117, kad bus ateroskleroziniai pakitimai ir miego arterijose.<\/p>\n
\u2013 Kas vyksta su kraujagysl\u0117mis, kai \u017emogus serga ateroskleroze?<\/p>\n
\u2013 Aterosklerozin\u0117s plok\u0161tel\u0117s palaipsniui siaurina arterij\u0105 ir trukdo normaliam kraujo tek\u0117jimui. Kai aterosklerozin\u0117 plok\u0161tel\u0117 auga ir tampa nestabili, jos pavir\u0161ius gali \u012fply\u0161ti. Tuomet nuo jos atskyla smulk\u016bs gabaliukai, vadinami embolais, kurie gali nukeliauti \u012f smegenis, u\u017ekim\u0161ti smulkesnes smegen\u0173 kraujagysles ir sukelti insult\u0105.<\/p>\n
Svarbu pabr\u0117\u017eti, kad ateroskleroz\u0117s procesas da\u017eniausiai vyksta ne vienerius metus, o \u017emogus nejau\u010dia joki\u0173 simptom\u0173. Deja, pirmasis ateroskleroz\u0117s simptomas gali b\u016bti insultas.<\/p>\n
\u2013 Kod\u0117l taip yra?<\/p>\n
\u2013 Smegenys n\u0117ra tokia k\u016bno dalis kaip koja ar ranka \u2013 jei kojai tr\u016bksta kraujo, ji siun\u010dia signal\u0105, skausm\u0105. Bet jei embolas pataiko \u012f nebyli\u0105 smegen\u0173 zon\u0105, gali neb\u016bti visi\u0161kai jokios simptomatikos ir tik atlikus MRT tyrim\u0105 galima pamatyti, kad smegenyse jau yra pa\u017eeidim\u0173.<\/p>\n
\u2013 Koks tyrimas reikalingas norint diagnozuoti ateroskleroz\u0119?<\/p>\n
\u2013 Pagrindinis tyrimas yra echoskopija \u2013 dvigubas kraujagysli\u0173 skenavimas ultragarsu. Tai yra pa\u017eangus neinvazinis tyrimas, leid\u017eiantis labai greitai \u012fvertinti arterij\u0173 b\u016bkl\u0119. Kadangi liga besimptom\u0117, labai da\u017enai ji b\u016bna diagnozuota atsitiktinai, atliekant tyrimus d\u0117l kit\u0173 sveikatos sutrikim\u0173.<\/p>\n
\u2013 Kokie yra ateroskleroz\u0117s gydymo b\u016bdai?<\/p>\n
\u2013 Gydymas priklauso nuo to, kiek yra susiaur\u0117jusi arterija. Esant ma\u017eo (iki 50 proc.) ar vidutinio (50\u201370 proc.) laipsnio arterijos susiaur\u0117jimui, skiriamas medikamentinis gydymas \u2013 kontroliuojamas spaudimas ir cholesterolis, skiriami krauj\u0105 skystinantys vaistai, atliekamas reguliarus arterij\u0173 steb\u0117jimas. Ligonis kas pus\u0119 met\u0173, o jei situacija stabili \u2013 kas metus, turi lankytis pas gydytoj\u0105. Jei ateroskleroz\u0117s kontrol\u0117 yra s\u0117kminga ir situacija i\u0161lieka stabili, ir toliau lieka steb\u0117jimas. Jei liga progresuoja, tada reikia planuoti operacij\u0105.<\/p>\n
Operacijos gali b\u016bti dviej\u0173 tip\u0173 \u2013 atviros ir minimaliai invazin\u0117s (endovaskulin\u0117s). Atviros operacijos metu kraujagysli\u0173 chirurgas atveria kraujagysl\u0119 ir pa\u0161alina susiaur\u0117jim\u0105 suk\u0117lusias aterosklerozines plok\u0161teles. Trumpai tariant \u2013 arterija \u201ei\u0161valoma\u201c i\u0161 vidaus, kad kraujas v\u0117l gal\u0117t\u0173 laisvai tek\u0117ti \u012f smegenis ir suma\u017e\u0117t\u0173 insulto rizika. Operuojant endovaskuliniu b\u016bdu per punkcij\u0105 kirk\u0161nyje specialiais prietaisais \u012fvedamas stentas, praplatinama arterija ir aterosklerozin\u0117 plok\u0161tel\u0117 i\u0161jungiama i\u0161 kraujotakos.<\/p>\n
RVUL Kraujagysli\u0173 chirurgijos skyriaus gydytojai, bendradarbiaudami su gydytojais intervenciniais radiologais, sprend\u017eia ir kiekvienam pacientui parenka b\u016btent jam tinkamiausi\u0105 operacin\u012f gydymo b\u016bd\u0105. Operacin\u0117s technikos pasirinkimas priklauso nuo \u017emogaus anatomini\u0173 ypatum\u0173, funkcin\u0117s b\u016bkl\u0117s ir gretutin\u0117s patologijos, tad i\u0161 esm\u0117s parenkamas individualiai. Galime pasid\u017eiaugti, kad esame ypa\u010d patyr\u0119 \u0161ioje srityje ir atliekame did\u017eiausi\u0105 kiek\u012f miego arterij\u0173 operacij\u0173 Lietuvoje \u2013 apie 100 atvir\u0173 ir 50 endovaskulini\u0173 operacij\u0173 per metus.<\/p>\n
\u2013 Ar tai sud\u0117tinga operacija ir kiek trunka atsigavimas po jos?<\/p>\n
\u2013 \u012eprastai atvira operacija trunka apie 1,5\u20132 valandas, kartais ir trumpiau. Operuojama bendrin\u0117je nejautroje. Po operacijos pacientas apie par\u0105 praleid\u017eia Reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriuje nuolat stebimas, kad b\u016bt\u0173 galima saugiai ir efektyviai kontroliuoti jo kraujosp\u016bd\u012f. Tai yra ypatingai svarbu pacientams, kurie jau buvo patyr\u0119 i\u0161emin\u012f smegen\u0173 insult\u0105.<\/p>\n
Kit\u0105 dien\u0105 pacientas gr\u012f\u017eta \u012f skyri\u0173, o tre\u010di\u0105 dien\u0105 j\u012f i\u0161leid\u017eiame namo. \u012e pilnavert\u012f gyvenim\u0105 \u017emogus sugr\u012f\u017eta per kelet\u0105 savai\u010di\u0173. Po operacijos yra skiriami krauj\u0105 skystinantys vaistai bei statinai, kuriuos rekomenduojame vartoti nuolat, nes, kaip ir min\u0117jau anks\u010diau, \u0161ie vaistai ma\u017eina ateroskleroz\u0117s progresavimo ir pakartotinio insulto rizik\u0105 bei apsaugo nuo kit\u0173 \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 lig\u0173 komplikacij\u0173.<\/p>\n
\u2013 Kokie yra ateroskleroz\u0117s rizikos veiksniai ir ar \u012fmanoma suma\u017einti tikimyb\u0119 \u0161ia liga susirgti?<\/p>\n
\u2013 Vieni rizikos veiksniai priklauso nuo \u017emoni\u0173 \u012fpro\u010di\u0173 ir gyvenimo b\u016bdo, kiti \u2013 nuo am\u017eiaus ar paveldimumo. Svarbiausi kontroliuojami rizikos veiksniai yra padid\u0117j\u0119s cholesterolio kiekis kraujyje, r\u016bkymas, arterin\u0117 hipertenzija, cukrinis diabetas, nesubalansuota mityba, antsvoris ir ma\u017eas fizinis aktyvumas, stresas ir miego tr\u016bkumas. Taigi, pirmiausiai pats \u017emogus, pasirinkdamas sveik\u0105 ir subalansuot\u0105 gyvenimo b\u016bd\u0105, gali \u017eenkliai suma\u017einti ateroskleroz\u0117s ir insulto rizik\u0105. Lig\u0105 gali s\u0105lygoti ir tokie nekontroliuojami rizikos veiksniai kaip am\u017eius ir paveldimumas, pavyzd\u017eiui, kuo \u017emogus vyresnis, tuo didesn\u0117 tikimyb\u0117, kad kraujagysli\u0173 sienel\u0117s bus pa\u017eeistos.<\/p>\n
Lietuvoje veikia \u0160irdies ir kraujagysli\u0173 lig\u0173 prevencin\u0117 programa, skirta vyrams ir moterims nuo 40 iki 60 met\u0173, kurie gali nemokamai periodi\u0161kai tikrintis d\u0117l \u0161i\u0173 lig\u0173. Ta\u010diau mes pastebime, kad m\u016bs\u0173 pacientai yra vyresni nei programos am\u017eiaus r\u0117\u017eis, ir tik ma\u017eam skai\u010diui 40\u201350 met\u0173 am\u017eiaus pacient\u0173 nustatoma miego arterijos patologija.<\/p>\n
\u2013 Kaip apskritai vertintum\u0117te Lietuvos gyventoj\u0173 kraujagysli\u0173 sveikat\u0105 \u2013 ji ger\u0117ja ar blog\u0117ja?<\/p>\n
\u2013 Neseniai gr\u012f\u017eau i\u0161 konferencijos Turkijoje ir galiu pasid\u017eiaugti, kad m\u016bs\u0173 \u0161alyje \u017emon\u0117s r\u016bko \u017eymiai ma\u017eiau \u2013 r\u016bkymas yra tarsi \u012f\u017eeidimas kraujagysli\u0173 chirurgui. Kartais tarpusavyje net pajuokaujame, kad ma\u017e\u0117jant r\u016bkan\u010di\u0173 \u017emoni\u0173 mums nebeliks darbo. Visgi tai tik juokas, nes realyb\u0117je kol kas ateroskleroz\u0117s atvej\u0173 yra daug, tai lemia visuomen\u0117s sen\u0117jimas ir gyvenimo b\u016bdas. Be to, pasikeitus r\u016bkymo \u012fpro\u010diams ir atsiradus elektronin\u0117ms cigaret\u0117ms ir pana\u0161iems prietaisams, dar n\u0117ra iki galo ai\u0161ku, kaip tai ateityje paveiks kraujagysli\u0173 ir \u0161irdies ligas.<\/p>\n
Kalbant apskritai apie kraujagysli\u0173 ligas, nors statistiniai rodikliai \u0161iek tiek ger\u0117ja, bet \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 ligos vis dar i\u0161lieka pagrindine mirties prie\u017eastimi Lietuvoje. Taip pat pastebime pacient\u0173 am\u017eiaus ma\u017e\u0117jim\u0105 \u2013 \u012f mus kreipiasi vis jaunesni pacientai. Taip nutiko d\u0117l \u0161iuolaikinio s\u0117slaus gyvenimo b\u016bdo, suvartojamo maisto kiekio, kuriame gausu angliavandeni\u0173 ir lipid\u0173.<\/p>\n
Ta\u010diau dirbdamas gydytoju vis da\u017eniau \u012fsitikinu, kad am\u017eius \u2013 tik skai\u010dius, o galimyb\u0117 pad\u0117ti \u017emogui ir sugr\u0105\u017einti jam gyvenimo kokyb\u0119 visada suteikia vilties bei prasm\u0117s tiek pacientui, tiek gydytojui. Kart\u0105 teko susidurti su 85 met\u0173 pacientu, kur\u012f jau buvo i\u0161tik\u0119s insultas, tod\u0117l nutar\u0117me atlikti planin\u0119 profilaktin\u0119 operacij\u0105. Atv\u0117r\u0119s arterij\u0105 prie arterosklerozin\u0117s plok\u0161tel\u0117s aptikau du naujus embolus, kurie gal\u0117jo bet kada atitr\u016bkti, nukeliauti \u012f smegenis ir dar kart\u0105 u\u017ekim\u0161ti smegen\u0173 kraujagysl\u0119. Operacij\u0105 atlikome s\u0117kmingai, pacientas pasveiko. Taip dar kart\u0105 \u012fsitikinome, kad nors medicina atrodo kaip matematika ir remiasi skai\u010diais \u2013 taip n\u0117ra, medicina yra \u012fdomi, nes ji yra menas.<\/p>\n
\u2013 Min\u0117jote, kad RVUL Kraujagysli\u0173 chirurgijos skyrius pirmauja Lietuvoje pagal miegos arterijos chirurgijos skai\u010di\u0173. Kas tai lemia?<\/p>\n
\u2013 Atsakant \u012f \u0161\u012f klausim\u0105 reik\u0117t\u0173 gr\u012f\u017eti prie pa\u010dios ligonin\u0117s ir Neuroangiochirurgijos centro \u012fk\u016brimo 1991 m. Pirmasis centro vadovas buvo profesorius Egidijus Vytautas Barkauskas, b\u016btent jis pirmas Lietuvoje ir atliko miego arterijos operacij\u0105 \u2013 endarterektomij\u0105, taip pat kitas chirurgines kraujagysli\u0173 intervencijas.<\/p>\n
Be to, prie s\u0117kmingos kraujagysli\u0173 chirurgijos prisid\u0117jo ir tai, kad i\u0161 prad\u017ei\u0173 egzistavo vienas jungtinis neurologijos ir kraujagysli\u0173 chirurgijos skyrius. Tai gydytojams dav\u0117 daug naudos \u2013 kraujagysli\u0173 chirurgai patobul\u0117jo neurologijoje, neurologai \u2013 kraujagysli\u0173 chirurgijoje, nes abi sritys yra glaud\u017eiai susijusios.<\/p>\n
Nors dabar skyriai yra atskiri, glaudus bendradarbiavimas tarp neurolog\u0173 ir kraujagysli\u0173 chirurg\u0173 t\u0119siasi iki \u0161iol. D\u0117l to did\u017eiausi\u0105 naud\u0105 jau\u010dia pacientai, gaunantys multidisciplinin\u012f individualizuot\u0105 gydym\u0105.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"Kraujagysli\u0173 chirurgas pla\u010diau papasakojo, kaip gydoma \u0161i klastinga liga ir kokiais b\u016bdais galima suma\u017einti rizik\u0105 ja susirgti. \u2013…\n","protected":false},"author":2,"featured_media":34221,"comment_status":"","ping_status":"","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[13],"tags":[25,30,31,34,35,24,32,33,37,39,36,38,40,23,22,28,29,26,27],"class_list":{"0":"post-34220","1":"post","2":"type-post","3":"status-publish","4":"format-standard","5":"has-post-thumbnail","7":"category-lietuva","8":"tag-antrastes","9":"tag-breaking-news","10":"tag-breakingnews","11":"tag-featured-news","12":"tag-featurednews","13":"tag-headlines","14":"tag-latest-news","15":"tag-latestnews","16":"tag-lietuva","17":"tag-lietuviu","18":"tag-lithuania","19":"tag-lithuanian","20":"tag-lt","21":"tag-naujienos","22":"tag-news","23":"tag-populiariausios-naujienos","24":"tag-populiariausiosnaujienos","25":"tag-top-stories","26":"tag-topstories"},"share_on_mastodon":{"url":"https:\/\/pubeurope.com\/@lt\/115504101664720850","error":""},"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/34220","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=34220"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/34220\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/34221"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=34220"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=34220"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=34220"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}