Ai\u0161ku, kartotis n\u0117ra prasm\u0117s bet pamir\u0161ti to irgi nevalia. Jums \u0161iame tekste pateiksiu faktus ir daug skai\u010di\u0173. I\u0161vadas kaip visada – darykit\u0117s patys.<\/p>\n
Jos \u0160viesyb\u0117 LRT vadov\u0117 pirmadien\u012f jums sak\u0117, kad Valstyb\u0117s kontrol\u0117s pateiktos rekomendacijos gali b\u016bti eskaluojamos kai kuri\u0173 politik\u0173: \u201e\u0160iandien Seime jau mat\u0117me to preliudij\u0105, jau matome komunikacij\u0105 socialiniuose tinkluose. Atsakant trumpai, taip, manau, kad rekomendacijos bus eskaluojamos”. Tai buvo gynyba.<\/p>\n
O k\u0105 byloja skai\u010diukai?<\/p>\n
Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija (LRT) – institucija, turinti i\u0161skirtin\u012f status\u0105 valstyb\u0117s sistemoje. Ji finansuojama tiesiogiai i\u0161 valstyb\u0117s biud\u017eeto, veikia be turinio apribojim\u0173, formaliai nepriklauso nuo Vyriausyb\u0117s ir Seimo ir kasmet gauna apie 80 milijon\u0173 eur\u0173 vie\u0161\u0173j\u0173 l\u0117\u0161\u0173.<\/p>\n
Tod\u0117l auditas, kur\u012f 2025 metais atliko Valstyb\u0117s kontrol\u0117, tapo ne tik finansiniu vertinimu, bet ir testu – ar visuomeninis transliuotojas i\u0161 ties\u0173 tarnauja visuomenei, ar vis da\u017eniau – savo vidaus draug\u0173 ratui.<\/p>\n
Audito duomenimis 2024 metais LRT vykd\u0117 578 program\u0173 k\u016brimo ir gamybos pirkimus. I\u0161 j\u0173 516 (tai yra 89 proc.) buvo atlikti neskelbiamos apklausos b\u016bdu – t. y. kreipiantis \u012f konkret\u0173 tiek\u0117j\u0105 be atviro konkurso. Tokiu b\u016bdu buvo i\u0161leista 12,74 mln eur\u0173 – tai daugiau nei pus\u0117 visos metin\u0117s pirkim\u0173 vert\u0117s.<\/p>\n
Tik 62 pirkimai (apie 11 proc.) buvo vykdyti konkurso b\u016bdu, nors Vie\u0161\u0173j\u0173 pirkim\u0173 \u012fstatymas numato atviras proced\u016bras kaip norm\u0105.<\/p>\n
Auditoriai konstatavo, kad tokia proporcija i\u0161 esm\u0117s rei\u0161kia: LRT veikia pagal u\u017edar\u0173 sandori\u0173 logik\u0105. Kai institucija, kuri tur\u0117t\u0173 b\u016bti skaidrumo etalonas, beveik visus pirkimus vykdo per \u201eapklausas”, kyla nat\u016bralus klausimas – ar tai d\u0117l neefektyvumo, ar d\u0117l patogumo \u201esaviems”?<\/p>\n
Valstyb\u0117s kontrol\u0117 pa\u017eym\u0117jo, kad neskelbiamos apklausos b\u016bdu \u012fsigyt\u0173 paslaug\u0173 kainos da\u017enai nebuvo lygintos su rinkos verte. Kai kuriose bylose nebuvo pateikta kain\u0173 analiz\u0117s ar s\u0105mat\u0173, kurios leist\u0173 \u012fsitikinti, ar pirkimas buvo ekonomi\u0161kas. Kitaip tariant nebuvo nei konkurencijos, nei kainos pagr\u012fstumo.<\/p>\n
Pavyzd\u017eiui, laidos \u201eKult\u016bros diena” gamyba kainavo 143 t\u016bkst. eur\u0173, o pana\u0161ios apimties projektas \u201eLietuvos balsai” – 176 t\u016bkst. eur\u0173, ta\u010diau nei vieno atvejo s\u0105mata nebuvo vie\u0161ai paskelbta. Auditoriai negal\u0117jo patikrinti, ar gamybos i\u0161laidos pagr\u012fstos faktin\u0117mis valandomis, technine \u012franga ir darbo j\u0117ga.<\/p>\n
LRT gynyba buvo ypatingai paprasta: \u201ek\u016brybos paslaugos yra specifin\u0117s, tod\u0117l konkurencija ribota”. Ta\u010diau kai devyni i\u0161 de\u0161imties pirkim\u0173 vykdomi be konkurso, sunku kalb\u0117ti apie rinkos specifik\u0105 – tai tampa sistema, o ne i\u0161imtimi.<\/p>\n
Per 2021-2024 m. laikotarp\u012f LRT kasmet sudar\u0117 nuo 1 027 iki 1 638 autorini\u0173 sutar\u010di\u0173. I\u0161 j\u0173 11,8-17,3 proc. buvo sudarytos su pa\u010diais LRT darbuotojais – tai rei\u0161kia, kad ma\u017edaug kas \u0161e\u0161ta autorin\u0117 sutartis buvo pasira\u0161yta su etatiniu darbuotoju.<\/p>\n
Auditas nustat\u0117 penkis konkre\u010dius atvejus i\u0161 44 tikrint\u0173, kai autorin\u0117 sutartis fakti\u0161kai dubliavo nuolatinio darbuotojo pareigas.<\/p>\n
Tai klasikinis \u201epaslaugos vietoje darbo” modelis: \u017emogus gauna atlyginim\u0105 kaip etatinis darbuotojas, bet papildomai sudaro ir autorin\u0119 sutart\u012f u\u017e t\u0105 pa\u010di\u0105 veikl\u0105. Tokia praktika leid\u017eia apeiti darbo laiko, vir\u0161valand\u017ei\u0173 ir socialini\u0173 garantij\u0173 reikalavimus.<\/p>\n
Kai kurie LRT darbuotojai per metus gaudavo po 3-4 autorines sutartis – kai kuri\u0173 sutar\u010di\u0173 vert\u0117 vir\u0161ijo 10 t\u016bkst. eur\u0173, nors pagrindinis atlyginimas liko nepakit\u0119s.<\/p>\n
Auditoriai nurod\u0117, kad LRT neturi nustatytos tvarkos, kada \u012fsteigiama pareigyb\u0117, o kada samdoma per autorin\u0119 sutart\u012f. Tai rei\u0161kia, kad sprendimai priimami ad hoc – pagal pa\u017eint\u012f, pasitik\u0117jim\u0105 ar asmenin\u0119 simpatij\u0105. Formaliai teis\u0117ta, prakti\u0161kai – puiki dirva gerai gyventi \u201esavi\u0161kiams”.<\/p>\n
Taip pat tuo laikotarpiu LRT \u012fdarbino 113 \u017emoni\u0173, pasinaudodama vidaus taisykl\u0117se numatytomis i\u0161imtimis. Tai sudar\u0117 38 proc. vis\u0173 nauj\u0173 \u012fdarbinim\u0173. Kitaip tariant – daugiau nei tre\u010ddalis darbuotoj\u0173 pateko \u012f LRT be vie\u0161o konkurso, be atviros atrankos ir be i\u0161samios dokumentacijos.<\/p>\n
Auditoriai pa\u017eym\u0117jo, kad atrankos procesas nebuvo dokumentuojamas, tod\u0117l ne\u012fmanoma patikrinti, ar pasirinkimas pagr\u012fstas pretendento kompetencija. Tai leid\u017eia daryti i\u0161vad\u0105, kad dalis \u012fdarbinim\u0173 gal\u0117jo b\u016bti gr\u012fsti vadovaujantis lojalumo kriterijais.<\/p>\n
Kai yra sistema, kurioje \u017emon\u0117s atsiranda ne d\u0117l kvalifikacijos, o d\u0117l \u201epatikimumo”. Tokia strukt\u016bra atrodo kaip u\u017edara organizacin\u0117 ekosistema, kurioje naujokas i\u0161 i\u0161or\u0117s – i\u0161imtis, o pa\u017e\u012fstamas – norma.<\/p>\n
Auditas parod\u0117, kad LRT finansavimas spar\u010diai auga:<\/p>\n
\u2022 2023 m. biud\u017eetas – 73,5 mln eur\u0173,<\/p>\n
\u2022 2024 m. – 79,6 mln eur\u0173,<\/p>\n
\u2022 2025 m. projektas – 87,8 mln eur\u0173,<\/p>\n
\u2022 2026 m. projektas – 97,2 mln eur\u0173.<\/p>\n
Tuo pat metu vie\u0161\u0173j\u0173 pirkim\u0173 efektyvumas, pagal Valstyb\u0117s kontrol\u0117s vertinim\u0105, neger\u0117jo, o vidin\u0117 kontrol\u0117 buvo \u201eriboto veiksmingumo”. Kitaip tariant – l\u0117\u0161os did\u0117ja, bet j\u0173 panaudojimo tvarka lieka labai miglota.<\/p>\n
Auditoriai pabr\u0117\u017e\u0117: \u201eLRT pirkim\u0173 ir sutar\u010di\u0173 vykdymo kontrol\u0117s proced\u016bros n\u0117ra pakankamai ai\u0161kios ir neu\u017etikrina visapusi\u0161ko skaidrumo.” Tai formuluot\u0117, kuri valstybin\u0117je audito kalboje rei\u0161kia: sistema veikia, bet pa\u017eeid\u017eiamumai – sisteminiai.<\/p>\n
Be finans\u0173, auditas patikrino ir turinio prieinamum\u0105. Paai\u0161k\u0117jo, kad tik 7 proc. LRT program\u0173 tur\u0117jo subtitrus arba gest\u0173 kalbos vertim\u0105. Speciali\u0173j\u0173 poreiki\u0173 auditorijai skirtas turinys sudar\u0117 ma\u017eiau nei 1 proc. viso eterio laiko.<\/p>\n
Kai institucija, deklaruojanti visuomenin\u0119 misij\u0105, fakti\u0161kai ignoruoja visuomen\u0117s dal\u012f, klausimas tampa platesnis nei finansai – ar LRT dar atitinka savo misij\u0105?<\/p>\n
Valstyb\u0117s kontrol\u0117 pasi\u016bl\u0117 LRT imtis keturi\u0173 pagrindini\u0173 veiksm\u0173:<\/p>\n
\u2022 Suma\u017einti neskelbiam\u0173 apklaus\u0173 pirkim\u0173 dal\u012f.<\/p>\n
\u2022 \u012ediegti ai\u0161ki\u0105 autorini\u0173 sutar\u010di\u0173 politik\u0105.<\/p>\n
\u2022 Formalizuoti darbuotoj\u0173 atrankos procesus.<\/p>\n
\u2022 Sustiprinti pirkim\u0173 vidaus kontrol\u0119 ir rezultat\u0173 vertinim\u0105.<\/p>\n
LRT generalin\u0117 direktor\u0117 Monika Garba\u010diauskait\u0117-Budrien\u0117 audito rezultatus \u012fvertino \u201eteigiamai” ir pa\u017ead\u0117jo per\u017ei\u016br\u0117ti pirkim\u0173 taisykles, sudaryti ai\u0161kesnes proced\u016bras ir \u201esustiprinti kontrol\u0119”. Ta\u010diau nei viename jos parei\u0161kime nepamin\u0117ta, kiek konkre\u010di\u0173 sutar\u010di\u0173 ar tiek\u0117j\u0173 buvo pripa\u017einta rizikingomis.<\/p>\n
Prista\u010dius audito rezultatus, Seimo Audito komiteto pirmininkas Art\u016bras Skard\u017eius klaus\u0117 apie LRT finansavim\u0105: \u201eMano pirmasis klausimas b\u016bt\u0173 d\u0117l LRT misijos ir finansavimo modelio tinkamumo.”<\/p>\n
Audito duomenys kuria gana ai\u0161k\u0173 paveiksl\u0105: institucija, kuri tur\u0117t\u0173 b\u016bti nepriklausomos \u017einiasklaidos etalonas, savo vidaus veikloje veikia kaip u\u017edara vie\u0161ojo sektoriaus \u012fmon\u0117 – su ribotu konkurencingumu, vidiniais tiek\u0117jais ir lanks\u010diais kontraktais.<\/p>\n
Skai\u010diai kalba patys u\u017e save:<\/p>\n
\u2022 89 % pirkim\u0173 – be konkurso,<\/p>\n
\u2022 12,7 mln eur\u0173 – tiek\u0117j\u0173 apklaus\u0173 suma,<\/p>\n
\u2022 38 % darbuotoj\u0173 – be atrankos,<\/p>\n
\u2022 iki 17 % autorini\u0173 sutar\u010di\u0173 – su savais darbuotojais,<\/p>\n
\u2022 5 i\u0161 44 sutar\u010di\u0173 – fakti\u0161kai dubliavo darbo santykius.<\/p>\n
\u0160ie skai\u010diai neb\u016btinai rodo korupcij\u0105, bet tikrai atskleid\u017eia sistemin\u012f u\u017edarumo sindrom\u0105. LRT tampo \u201esava” institucija saviems – \u012f kuri\u0105 patenkama pa\u017eintimis, kur pirkimai vyksta pagal pa\u017ein\u010di\u0173 logik\u0105, o vie\u0161umas – formavimas.<\/p>\n
Valstyb\u0117s kontrol\u0117s auditas tapo veidrod\u017eiu: i\u0161ori\u0161kai LRT atrodo nepriekai\u0161tingai – misija, neva kokybi\u0161kas turinys, auk\u0161tas pasitik\u0117jimas, bet viduje – mechanizmas, kuriame efektyvumas neatlaiko jokios kritikos.<\/p>\n
Jei \u0161i situacija nebus kei\u010diama, LRT rizikuoja tapti vienos partijos valstybine \u012fmone su \u017einiasklaidos statusu, o ne visuomeniniu transliuotoju.<\/p>\n
O \u010dia vy\u0161nia ant torto: \u201ePasak valstyb\u0117s kontrolier\u0117s Irenos Segalovi\u010dien\u0117s, sakyti, kad audito metu nustatyti pa\u017eeidimai yra nesvarb\u016bs, b\u016bt\u0173 netiesa – i\u0161vados rodo reik\u0161mingus neatitikimus ir ai\u0161k\u0173 poreik\u012f didinti skaidrum\u0105.”<\/p>\n
Audito rezultatai tur\u0117t\u0173 tapti ne aklos gynybos, o apsivalymo aktu. LRT turi visas galimybes parodyti, kad skaidrumas n\u0117ra gr\u0117sm\u0117, o s\u0105lyga pasitik\u0117jimui. Reikia tik trij\u0173 dalyk\u0173 – atvirumo, konkurencijos ir atsakomyb\u0117s. Ir naujo valdovo.<\/p>\n
Kol kas skai\u010diai ir faktai kalba patys u\u017e save. O kai kalba tokie skai\u010diai, \u017eod\u017eiai da\u017eniausiai tampa tyla LRT eteryje.<\/p>\n
Tuo labiau, kad yra ir kitoki\u0173 nuomoni\u0173, kurios pritaria direktores nuomonei, pavyzd\u017eiui Mato Maldeikio: \u201eValstyb\u0117s kontrol\u0117s i\u0161vados d\u0117l LRT rodo, kad su visuomeniniu transliuotoju viskas gerai – sistema veikia skland\u017eiai ir efektyviai. Kaip ir kiekvienoje institucijoje, yra tr\u016bkum\u0173 bei tvarkytin\u0173 dalyk\u0173, ta\u010diau su pana\u0161iomis problemomis susiduria visos didesn\u0117s organizacijos.”<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"\u00a0 Ai\u0161ku, kartotis n\u0117ra prasm\u0117s bet pamir\u0161ti to irgi nevalia. Jums \u0161iame tekste pateiksiu faktus ir daug skai\u010di\u0173.…\n","protected":false},"author":2,"featured_media":34491,"comment_status":"","ping_status":"","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[13],"tags":[25,2639,30,31,34,35,1981,24,9052,8811,32,33,37,39,36,38,519,40,23,22,28,29,2452,26,27,555],"class_list":{"0":"post-34490","1":"post","2":"type-post","3":"status-publish","4":"format-standard","5":"has-post-thumbnail","7":"category-lietuva","8":"tag-antrastes","9":"tag-auditas","10":"tag-breaking-news","11":"tag-breakingnews","12":"tag-featured-news","13":"tag-featurednews","14":"tag-furmanavicius","15":"tag-headlines","16":"tag-isvados","17":"tag-kontrole","18":"tag-latest-news","19":"tag-latestnews","20":"tag-lietuva","21":"tag-lietuviu","22":"tag-lithuania","23":"tag-lithuanian","24":"tag-lrt","25":"tag-lt","26":"tag-naujienos","27":"tag-news","28":"tag-populiariausios-naujienos","29":"tag-populiariausiosnaujienos","30":"tag-skaidrumas","31":"tag-top-stories","32":"tag-topstories","33":"tag-valstybes"},"share_on_mastodon":{"url":"https:\/\/pubeurope.com\/@lt\/115506917056236735","error":""},"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/34490","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=34490"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/34490\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/34491"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=34490"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=34490"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=34490"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}