![\"\"\/](\"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-content\/uploads\/2025\/11\/FRFRFRFRF-1-1.webp.webp\")
\n Nacionalinio v\u0117\u017eio instituto gydytoja onkolog\u0117 chemoterapeut\u0117 Monika Drobnien\u0117. Bernardinai.lt nuotrauk\u0173 (Mariaus Morkevi\u010diaus, <\/p>\n
\n Nacionalinio v\u0117\u017eio instituto gydytoja onkolog\u0117 chemoterapeut\u0117 Monika Drobnien\u0117. Bernardinai.lt nuotrauk\u0173 (Mariaus Morkevi\u010diaus, <\/p>\n
Kr\u016bties v\u0117\u017eys yra da\u017eniausia onkologin\u0117 liga tarp moter\u0173 Lietuvoje. \u0160i liga \u0161iuo metu nustatyta arba ateityje ja susirgs viena i\u0161 de\u0161imties moter\u0173. Nacionalinio v\u0117\u017eio instituto gydytoja onkolog\u0117 chemoterapeut\u0117 MONIKA DROBNIEN\u0116 teigia, kad \u0161ia liga suserga vis jaunesn\u0117s: \u201eJei moteris, net ir labai jauna, pajunta kok\u012f nors darin\u012f, tai gali b\u016bti onkologin\u0117 liga \u2013 nereikia visko nura\u0161yti gerybinei patologijai.\u201c<\/p>\n
Atsirado daugiau kompensuojam\u0173 vaist\u0173<\/p>\n
Kas metus Lietuvoje nustatoma 1600\u20131700\u00a0nauj\u0173 kr\u016bties v\u0117\u017eio atvej\u0173, o i\u0161gyvenamumas sergan\u010di\u0173 \u0161ia liga \u2013 vienas pras\u010diausi\u0173 Europoje. Pasak gydytojos onkolog\u0117s chemoterapeut\u0117s, prast\u0105 statistik\u0105 lemia keli veiksniai: \u201eV\u0117lyva diagnostika, menkas dalyvavimas profilaktin\u0117se programose ir gana ilg\u0105 laik\u0105 buv\u0119s nepakankamas vaist\u0173 prieinamumas. Netur\u0117jome galimyb\u0117s gydyti pacien\u010di\u0173 inovatyviais vaistais ir tai gal\u0117jo tur\u0117ti \u012ftakos i\u0161gyvenamumui.\u201c<\/p>\n
Dar pra\u0117jusiais metais m\u016bs\u0173 \u0161alyje nekompensuota net de\u0161imt inovatyvi\u0173 vaist\u0173, kuriuos Europos medicinin\u0117s onkologijos draugija\u00a0rekomenduoja gydant metastazavus\u012f kr\u016bties v\u0117\u017e\u012f. M.\u00a0Drobnien\u0117 d\u017eiaugiasi, kad \u0161iais metais pad\u0117tis pager\u0117jo ir kompensuojam\u0173 vaist\u0173 atsirado daugiau. Tai pagerins tiek ankstyvos stadijos, tiek metastazavus\u012f v\u0117\u017eio gydym\u0105.<\/p>\n
\u201eGalimyb\u0117 skirti \u0161iuos vaistus yra labai svarbi, nes pasitaiko atvej\u0173, kai vaistas kompensuojamas tik metastazavus v\u0117\u017eiui, nors yra galimas gydant ir ankstyv\u0105 jo stadij\u0105, ta\u010diau mes esame apriboti j\u012f skirti. Taip pat pasitaiko, kad Europoje vaisto indikacijos yra vienokios, o Lietuvoje jo kompensavimo s\u0105lygos riboja skyrimo galimybes\u201c, \u2013 ai\u0161kina gydytoja.<\/p>\n
![\"Monika](\"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-content\/uploads\/2025\/11\/photo_1553584.webp.webp\")
Nacionalinio v\u0117\u017eio instituto gydytoja onkolog\u0117 chemoterapeut\u0117 Monika Drobnien\u0117. Mariaus Morkevi\u010diaus \/ ELTA nuotrauka <\/p>\n
Kr\u016bties v\u0117\u017eys jaun\u0117ja<\/p>\n
Lietuvoje nuo 2025\u00a0met\u0173 sausio 1-osios kr\u016bties v\u0117\u017eio prevencin\u0117 programa prapl\u0117sta: nemokamai tikrintis kvie\u010diamos moterys nuo 45 iki 74\u00a0met\u0173, o ne nuo 50-ies, kaip buvo iki tol. Kas dvejus metus atliekama mamografija leid\u017eia nustatyti kr\u016bties pakitimus dar tada, kai moteris nejau\u010dia joki\u0173 simptom\u0173, o ankstyva diagnostika gerokai padidina i\u0161gyvenimo ir s\u0117kmingo gydymo tikimyb\u0119.<\/p>\n
\u201eKr\u016bties v\u0117\u017eys atsiranda vis jaunesn\u0117ms, tod\u0117l programa prapl\u0117sta neatsitiktinai. Galb\u016bt Nacionaliniame v\u0117\u017eio centre yra daugiau jaun\u0173 pacien\u010di\u0173, o kitose ligonin\u0117se ar \u0161eimos gydytoj\u0173 praktikoje kr\u016bties v\u0117\u017e\u012f aptikti jaunai, pavyzd\u017eiui, 25\u00a0met\u0173, moteriai pasitaiko itin retai. Ta\u010diau mes matome, kad toki\u0173 atvej\u0173 tikrai n\u0117ra vienetai. Visada reikia prisiminti, jog jei moteris, net ir labai jauna, skund\u017eiasi ar pajunta kok\u012f nors darin\u012f, tai gali b\u016bti onkologin\u0117 liga. Nereikia visko nura\u0161yti gerybinei patologijai \u2013 b\u016btina tirti\u201c, \u2013 tikina Nacionalinio v\u0117\u017eio instituto gydytoja onkolog\u0117 chemoterapeut\u0117.<\/p>\n
Specialist\u0117 taip pat pabr\u0117\u017eia, kad jaunoms moterims mamografinis tyrimas n\u0117ra informatyvus: \u201eJ\u0173 hormoninis fonas yra didelis, o kr\u016bties liauka labai tanki, tod\u0117l mamografi\u0161kai pamatyti poky\u010dius labai sud\u0117tinga. Jeigu pajuntami poky\u010diai kr\u016btyse arba \u0161eimoje v\u0117\u017eio liga yra da\u017ena, tuomet si\u016bloma steb\u0117ti ultragarsu. Be abejo, esant reikalui, atliekami ir kiti radiologiniai tyrimai.\u201c<\/p>\n
Pastebima, kad dalis moter\u0173 bijo dalyvauti prevencin\u0117je programoje d\u0117l tikimyb\u0117s i\u0161girsti onkologijos diagnoz\u0119. \u201eKartais nenorima daryti tyrim\u0173 arba manoma, kad jeigu \u0161eimoje nebuvo v\u0117\u017eio atvej\u0173, nebus ir man. Ta\u010diau profilaktin\u0117s programos \u2013 b\u016btinos, jos visame pasaulyje leid\u017eia aptikti lig\u0105 anks\u010diau ir j\u0105 s\u0117kmingai i\u0161gydyti\u201c, \u2013 persp\u0117ja M.\u00a0Drobnien\u0117.<\/p>\n
Gydytoja taip pat pabr\u0117\u017eia, kad paveldimas ne pats kr\u016bties v\u0117\u017eys, o polinkis juo sirgti, kur\u012f sukelia genetiniai veiksniai. \u201ePavyzd\u017eiui, BRCA gen\u0173 mutacijos lemia kur kas didesn\u0119 rizik\u0105 sirgti kr\u016bties v\u0117\u017eiu. Jeigu \u0161eimoje yra moter\u0173, sergan\u010di\u0173 kr\u016bties ar kiau\u0161id\u017ei\u0173 v\u0117\u017eiu, ar vyr\u0173, susirgusi\u0173 kr\u016bties, prostatos, kasos v\u0117\u017eiu, patartina tirti sergan\u010dius asmenis d\u0117l galimos gen\u0173 mutacijos. Nusta\u010dius mutacijas, esant reikalui, tiriami ir geneti\u0161kai artimi \u017emon\u0117s\u201c, \u2013 ai\u0161kina specialist\u0117.<\/p>\n
![\"kr\u016bties](\"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-content\/uploads\/2025\/11\/photo_5258996-scaled.webp.webp\")
Juliaus Kalinsko \/ ELTA nuotrauka <\/p>\n
Antiperspirantai, papildai ir \u017eindymas<\/p>\n
Vie\u0161ojoje erdv\u0117je apie onkologij\u0105 sklando daugyb\u0117 mit\u0173 ir \u012fsitikinim\u0173, kas gali sukelti kr\u016bties v\u0117\u017e\u012f, o kas \u2013 apsaugoti. Vienas i\u0161 gaj\u0173 \u012fsitikinim\u0173, kad dezodorantuose ir antiperspirantuose esantys aliuminio junginiai ar parabenai gali b\u016bti absorbuojami per od\u0105, kauptis kr\u016btyse ir taip sukelti lig\u0105.<\/p>\n
\u201eYra kontroversi\u0161k\u0173 tyrim\u0173 ar straipsni\u0173 apie antiperspirant\u0173 poveik\u012f. Nors n\u0117ra patikim\u0173 \u012frodym\u0173, ta\u010diau nerekomenduojama vartoti preparat\u0173, kuriuose yra aliuminio, taip pat antiperspirant\u0173 su aliuminiu ir talku. Vis d\u0117lto kitos higienos priemon\u0117s vis tiek reikalingos\u201c, \u2013 tikina gydytoja.<\/p>\n
Kita dalis moter\u0173 tiki, kad nuo onkologin\u0117s ligos gali apsaugoti vartojami papildai, vitaminai. Ta\u010diau gydytoja pabr\u0117\u017eia \u2013 papildus reikia vartoti tada, kai organizme tr\u016bksta reikaling\u0173 med\u017eiag\u0173.<\/p>\n
\u201eJeigu tr\u016bkstam\u0173 med\u017eiag\u0173 ne\u012fmanoma gauti su maistu, tada galima pasitelkti papildus, bet ne\u012frodyta, kad tai pad\u0117t\u0173 i\u0161vengti v\u0117\u017eio. Pavyzd\u017eiui, kai kurie sergan\u010di\u0173 tam tikromis plau\u010di\u0173 v\u0117\u017eio formomis, ypa\u010d r\u016bkan\u010di\u0173, tyrimai parod\u0117, kad vartojusiems antioksidantus padid\u0117ja v\u0117\u017eio progresavimo rizika. Labai sud\u0117tinga atlikti didelius klinikinius tyrimus, \u012frodan\u010dius papild\u0173 naud\u0105, nes \u017emogus veikiamas daugyb\u0117s faktori\u0173.\u201c<\/p>\n
Apie \u017eindym\u0105, kuris da\u017enai siejamas su apsauginiu poveikiu kr\u016bt\u0173 sveikatai, M.\u00a0Drobnien\u0117 sako: \u201eTai vertinama kaip teigiamas dalykas ma\u017einant v\u0117\u017eio atsiradimo rizik\u0105, ta\u010diau tikrai n\u0117ra \u0161imto procent\u0173 apsauga. Kai kurioms n\u0117\u0161\u010dioms ir \u017eindan\u010dioms moterims, turin\u010dioms daug vaik\u0173, vis tiek i\u0161sivysto kr\u016bties v\u0117\u017eys.\u201c<\/p>\n
![\"ligonin\u0117,](\"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-content\/uploads\/2025\/11\/photo_3987317-scaled.webp.webp\")
Karolinos Gud\u017ei\u016bnien\u0117s \/ ELTA nuotrauka <\/p>\n
Nutukimas didina rizik\u0105<\/p>\n
Pasak gydytojos onkolog\u0117s chemoterapeut\u0117s, galimas kancerogenas gali b\u016bti net naktinis pamaininis darbas, keliantis organizmui diskomfort\u0105: \u201eTa\u010diau \u012fvertinti vien streso \u012ftak\u0105 labai sud\u0117tinga, nes esame veikiami daugyb\u0117s faktori\u0173.\u201c<\/p>\n
Geriausia prevencija \u2013 sveiko gyvenimo b\u016bdas, kur\u012f galime kontroliuoti: ner\u016bkyti, nevartoti alkoholio, sportuoti, steb\u0117ti k\u016bno svor\u012f. \u201eAntsvoris, nutukimas didina rizik\u0105 sirgti kr\u016bties v\u0117\u017eiu, ypa\u010d vyresn\u0117ms moterims\u201c, \u2013 atkreipia d\u0117mes\u012f specialist\u0117.<\/p>\n
\u201eRizik\u0105 gali didinti gerybin\u0117s kr\u016bt\u0173 patologijos, tokios kaip fibroadenomos ir cistos. Taip pat i\u0161oriniai hormoniniai veiksniai: pakaitin\u0117 hormon\u0173 terapija ir su maistu gaunami estrogenai\u201c, \u2013 priduria ji.<\/p>\n
Vert\u0117t\u0173 atkreipti d\u0117mes\u012f ir \u012f maisto racion\u0105. \u201eRaudona m\u0117sa gali didinti storosios \u017earnos v\u0117\u017eio rizik\u0105, ta\u010diau nepakanka duomen\u0173, kad tai didint\u0173 kr\u016bties v\u0117\u017eio rizik\u0105. Sveik\u0173 moter\u0173 vartojami maisto papildai su augaliniais estrogenais menopauz\u0117s simptomams ma\u017einti statisti\u0161kai nereik\u0161mingai gali padidinti kr\u016bties v\u0117\u017eio atsiradimo rizik\u0105. Ta\u010diau pacient\u0117ms, kurios jau serga kr\u016bties v\u0117\u017eiu, toki\u0173 preparat\u0173 si\u016bloma vengti.<\/p>\n
Patartina laikytis sveikos mitybos princip\u0173: maistas, kuriame daug dar\u017eovi\u0173, \u017euvies, alyvuogi\u0173 aliejaus \u2013 vadinamoji Vidur\u017eemio j\u016bros dieta \u2013 tikrai gali pad\u0117ti suma\u017einti kr\u016bties v\u0117\u017eio rizik\u0105\u201c, \u2013 ai\u0161kina M.\u00a0Drobnien\u0117.<\/p>\n
![\"Nacionalinis](\"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-content\/uploads\/2025\/11\/photo_5371967-scaled.webp.webp\")
Nacionalinis v\u0117\u017eio centras. Juliaus Kalinsko \/ ELTA nuotrauka <\/p>\n
Sergamum\u0105 gali lemti bendras u\u017eter\u0161tumas <\/p>\n
Gydytoja onkolog\u0117 chemoterapeut\u0117 tiki, kad li\u016bdn\u0105 onkologini\u0173 lig\u0173 statistik\u0105 lemia aplinkos u\u017eter\u0161tumas ir ilgesnis i\u0161gyvenamumas. \u201eKuo ilgiau \u017emon\u0117s gyvena, tuo daugiau pasitaiko v\u0117\u017eio atvej\u0173 \u2013 atsiranda didesn\u0117 mutacij\u0173 l\u0105stel\u0117se tikimyb\u0117, o imunin\u0117 sistema j\u0173 neatpa\u017e\u012fsta. Kenksmingas poveikis organizme kaupiasi ir su am\u017eiumi lemia v\u0117\u017eio susirgim\u0173 gaus\u0117jim\u0105, ypa\u010d vyresniame am\u017eiuje.<\/p>\n
Jauniems \u017emon\u0117ms \u012ftak\u0105 daro genetinis polinkis ir kiti veiksniai, galintys sukelti tam tikr\u0173 mutacij\u0173. Tai n\u0117ra paveld\u0117ta, tai \u2013 mutacija, sukelianti v\u0117\u017eio vystym\u0105si, nevaldom\u0105 l\u0105steli\u0173 dalijim\u0105si, augim\u0105 ir v\u0117\u017eio susiformavim\u0105. T\u0173 prie\u017eas\u010di\u0173 ie\u0161koma atliekant daug tyrim\u0173\u201c, \u2013 apibendrina M.\u00a0Drobnien\u0117.<\/p>\n
![\"Medij\u0173](\"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-content\/uploads\/2025\/09\/MedijuRemimoFondas-300x200.webp.webp\")
<\/p>\n
Projekt\u0105 \u201eAktualij\u0173 kompasas: nuo kasdieni\u0173 naujien\u0173 iki gilumini\u0173 \u012f\u017evalg\u0173\u201c 2025 m. i\u0161 dalies finansuoja Medij\u0173 r\u0117mimo fondas.<\/p>\n
Atsid\u0117kokite u\u017e m\u016bs\u0173 dirbam\u0105 darb\u0105 Jums paremdami Bernardinai.lt! <\/p>\n
Perskait\u0117te \u0161\u012f straipsn\u012f iki pabaigos? Sveikiname! Nes gal\u0117jote pasim\u0117gauti prabanga, kurios kiti \u0161altiniai internete Jums nenori suteikti ir reikalauja susimok\u0117ti perskai\u010dius vos pirm\u0105sias eilutes. Ta\u010diau parengti ir publikuoti tai, k\u0105 perskait\u0117te, kainuoja. Tod\u0117l kvie\u010diame Jus savanori\u0161kai prisid\u0117ti prie m\u016bs\u0173 darbo ir prie savo skaitymo malonumo. Skirkite kad ir nedidel\u0119 sum\u0105 \u0161iam darbui t\u0119sti paremdami. I\u0161 anksto d\u0117kojame! <\/p>\n
Norite nepraleisti svarbiausi\u0173 naujien\u0173? Prenumeruokite naujienlai\u0161k\u012f:<\/p>\n
Kiti \u0161ios Rubrikos straipsniai: <\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"Nacionalinio v\u0117\u017eio instituto gydytoja onkolog\u0117 chemoterapeut\u0117 Monika Drobnien\u0117. Bernardinai.lt nuotrauk\u0173 (Mariaus Morkevi\u010diaus, Kr\u016bties v\u0117\u017eys yra da\u017eniausia onkologin\u0117 liga…\n","protected":false},"author":2,"featured_media":35191,"comment_status":"","ping_status":"","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[6],"tags":[9757,25,9758,1446,700,30,31,9759,34,35,9760,9761,24,9762,613,7940,7030,9763,32,33,37,39,36,38,40,9764,9765,9766,281,9767,23,22,3814,9768,28,29,9769,3489,9770,9771,26,27,2171,9772,9773,611,9774],"class_list":{"0":"post-35190","1":"post","2":"type-post","3":"status-publish","4":"format-standard","5":"has-post-thumbnail","7":"category-antrastes","8":"tag-ankstyva-diagnostika","9":"tag-antrastes","10":"tag-austeja-zovyte","11":"tag-bernardinai","12":"tag-bernardinai-lt","13":"tag-breaking-news","14":"tag-breakingnews","15":"tag-diagnoze","16":"tag-featured-news","17":"tag-featurednews","18":"tag-genetinis-polinkis","19":"tag-gydytoja","20":"tag-headlines","21":"tag-kancerogenai","22":"tag-kompensuojami-vaistai","23":"tag-kruties-vezio-prevencine-programa","24":"tag-kruties-vezys","25":"tag-kruties-vezys-jaunoms-moterims","26":"tag-latest-news","27":"tag-latestnews","28":"tag-lietuva","29":"tag-lietuviu","30":"tag-lithuania","31":"tag-lithuanian","32":"tag-lt","33":"tag-mamografija","34":"tag-monika-drobniene","35":"tag-moters-sveikata","36":"tag-moterys","37":"tag-nacionalinis-vezio-institutas","38":"tag-naujienos","39":"tag-news","40":"tag-onkologija","41":"tag-papildai","42":"tag-populiariausios-naujienos","43":"tag-populiariausiosnaujienos","44":"tag-prevencija","45":"tag-profilaktika","46":"tag-sveika-mityba","47":"tag-sveikas-gyvenimo-budas","48":"tag-top-stories","49":"tag-topstories","50":"tag-tyrimas","51":"tag-vezio-diagnostika","52":"tag-vezio-mitai","53":"tag-vezys","54":"tag-zindymas"},"share_on_mastodon":{"url":"","error":"Validation failed: Text character limit of 500 exceeded"},"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/35190","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=35190"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/35190\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/35191"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=35190"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=35190"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=35190"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}