{"id":35339,"date":"2025-11-08T08:36:10","date_gmt":"2025-11-08T08:36:10","guid":{"rendered":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/35339\/"},"modified":"2025-11-08T08:36:10","modified_gmt":"2025-11-08T08:36:10","slug":"psichologas-apie-stipru-gamtos-poveiki-zmogui-uztenka-10-samoningu-minuciu","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/35339\/","title":{"rendered":"Psichologas apie stipr\u0173 gamtos poveik\u012f \u017emogui: u\u017etenka 10 s\u0105moning\u0173 minu\u010di\u0173"},"content":{"rendered":"

Jei atsakymas nustebino jus pat\u012f, nesijaudinkite \u2013 labai daug \u017emoni\u0173 net nepamena, kada i\u0161 ties\u0173 leido laik\u0105 gamtoje. Nors tai \u2013 nat\u016bralus ir vis dar nemokamas sveikatos \u0161altinis, daugelis esame pamir\u0161\u0119, koki\u0105 naud\u0105 tokios i\u0161vykos teikia.<\/p>\n

\u0160iandien, kai daugiau nei pus\u0117 pasaulio gyventoj\u0173 gyvena miestuose, o \u017emon\u0117s apie 90 procent\u0173 laiko praleid\u017eia patalpose, m\u016bs\u0173 ry\u0161ys su gamta dar niekada nebuvo toks tolimas ir kartu toks trok\u0161tamas. Vis daugiau \u012frodym\u0173 rodo, kad net keli momentai gamtoje gali paa\u0161trinti d\u0117mes\u012f, pagerinti nuotaik\u0105 ir apsaugoti smegenis.<\/p>\n

Vienas i\u0161 mokslinink\u0173, labiausiai prisid\u0117jusi\u0173 prie \u0161io rei\u0161kinio tyrim\u0173, yra \u010cikagos universiteto Psichologijos katedros ved\u0117jas ir Aplinkos neurologijos laboratorijos direktorius Marc Berman. Savo naujoje knygoje \u201eNature and the Mind\u201c (\u201eGamtos ir proto ry\u0161ys\u201c) jis, remdamasis daugel\u012f met\u0173 trukusiais eksperimentais, paai\u0161kina, kaip \u017ealiosios erdv\u0117s ugdo d\u0117mes\u012f, k\u016brybi\u0161kum\u0105 ir psichin\u0119 sveikat\u0105 \u2014 ir kod\u0117l prieiga prie j\u0173 yra ne prabanga, o b\u016btinyb\u0117 bei socialinio teisingumo klausimas.<\/p>\n

Apie tai, kas vyksta m\u016bs\u0173 smegenyse i\u0161\u0117jus \u012f lauk\u0105, kiek gamtos mums i\u0161 ties\u0173 reikia ir kaip gal\u0117t\u0173 atrodyti \u201eGamtos revoliucija\u201c kasdieniame gyvenime, su juo kalb\u0117josi Burcin Ikiz. Pokalbis publikuotas portale \u201ePsychology Today\u201c. Pateikiame jo i\u0161trauk\u0105.<\/p>\n

\u2013 Kas yra aplinkos neurologija ir kaip j\u016bs prad\u0117jote j\u0105 tyrin\u0117ti?<\/p>\n

\u2013 Aplinkos neurologija tiria, kaip fizin\u0117 aplinka \u2014 viskas nuo med\u017ei\u0173 ir park\u0173 iki triuk\u0161mo, ap\u0161vietimo ar oro tar\u0161os \u2014 veikia smegenis ir elges\u012f. Dauguma psichologijos ir neurologijos tyrim\u0173 sutelkia d\u0117mes\u012f \u012f individ\u0105, o mes klausiame: kaip pati aplinka formuoja pa\u017einim\u0105, emocijas ir sveikat\u0105?<\/p>\n

Daug mano tyrim\u0173 skirta nat\u016braliai aplinkai \u2014 kaip ji veikia smegen\u0173 veikl\u0105 ir elges\u012f. Ta\u010diau ne ma\u017eiau svarbus klausimas \u2013 koki\u0105 aplink\u0105 gal\u0117tume sukurti, atsi\u017evelgdami \u012f \u017emogaus biologij\u0105, kad ji optimizuot\u0173 psichologin\u0119 b\u016bsen\u0105 ir sveikat\u0105? Ar galime sukurti aplink\u0105, kuri skatint\u0173 geresn\u012f d\u0117mes\u012f, atmint\u012f ar bendradarbiavim\u0105? Tad tai dvipusis procesas: kaip aplinka veikia biologij\u0105 ir kaip, remdamiesi biologija, galime patys keisti aplink\u0105.<\/p>\n

\"Shutterstock<\/a> <\/p>\n

Shutterstock nuotr.\/Mi\u0161ko terapija<\/p>\n

\u2013 Kod\u0117l buvimas gamtoje veikia ir, kaip j\u016bs ra\u0161ote knygoje, atgaivina prot\u0105?<\/p>\n

\u2013 Viena svarbiausi\u0173 teorij\u0173 vadinama d\u0117mesio atk\u016brimo teorija (angl. Attention Restoration Theory), kuri\u0105 suk\u016br\u0117 mano mentoriai Rachel ir Stephen Kaplan. \u017dmon\u0117s turi du pagrindinius d\u0117mesio tipus. Kryptingas d\u0117mesys \u2013 tai, kai s\u0105moningai susitelkiame, pavyzd\u017eiui, ra\u0161ydami lai\u0161k\u0105 ar spr\u0119sdami u\u017edavin\u012f, ir jis greitai i\u0161senka. Nevalingas d\u0117mesys automati\u0161kai su\u017eadinamas \u012fdomi\u0173 dirgikli\u0173, pavyzd\u017eiui, \u0161laman\u010dio med\u017eio ar slenkan\u010di\u0173 debes\u0173, ir jis daug ma\u017eiau varginantis.<\/p>\n

Kai esame saugioje, nat\u016bralioje aplinkoje, kryptingas d\u0117mesys gali pails\u0117ti, o nevalingas \u2013 \u0161velniai \u012fsitraukti. \u0160is derinys, vadinamas \u201e\u0161velniu susi\u017eav\u0117jimu\u201c, padeda atkurti d\u0117mes\u012f ir suma\u017eina psichin\u012f nuovarg\u012f.<\/p>\n

\u2013 Kod\u0117l gamta teigiamai veikia mus?<\/p>\n

\u2013 Gamtoje vyrauja tam tikri suvokimo bruo\u017eai \u2013 fraktaliniai ra\u0161tai, lenktos linijos, \u0161veln\u016bs judesiai, tvarkinga, bet ne chaoti\u0161ka strukt\u016bra. Pagalvokite apie med\u017eio \u0161akas, vandens bangavim\u0105 ar pauk\u0161\u010di\u0173 giesmes. Tokie modeliai malon\u016bs ir lengvai apdorojami smegenims.<\/p>\n

\u012edomu, kad gamtos vaizdai yra \u201elabiau suspaud\u017eiami\u201c \u2013 juos galima suspausti \u012f ma\u017eiau bit\u0173 neprarandant esm\u0117s. Kompiuteriniai algoritmai, pavyzd\u017eiui, JPEG, gamtos nuotraukas suspaud\u017eia efektyviau nei miesto vaizdus. Galb\u016bt m\u016bs\u0173 smegenys veikia pana\u0161iai \u2013 gamtos dirgikli\u0173 nereikia taip detaliai apdoroti, tod\u0117l jie lengviau \u201e\u012fsisavinami\u201c.<\/p>\n

Taikant tai architekt\u016broje ar \u0161vietime, biophiliniai dizaino principai \u2013 nat\u016brali\u0173 element\u0173 \u012ftraukimas \u012f pastatus \u2013 gali suteikti dal\u012f \u0161i\u0173 privalum\u0173. M\u016bs\u0173 smegenims gamta yra tarsi sklandesn\u0117 ir ma\u017eiau varginanti, tod\u0117l ji turi atkuriam\u0105j\u012f poveik\u012f.<\/p>\n

\"Shutterstock<\/a> <\/p>\n

Shutterstock nuotr.\/Gamtoje<\/p>\n

\u2013 Kiek gamtos mums reikia? Ar b\u016btina, kad ji patikt\u0173?<\/p>\n

\u2013 M\u016bs\u0173 tyrimai rodo, kad \u017emon\u0117s, vaik\u0161\u010dioj\u0119 gamtoje 50 minu\u010di\u0173, tur\u0117jo apie 20 proc. geresn\u0119 darbin\u0119 atmint\u012f nei tie, kurie vaik\u0161\u010diojo triuk\u0161mingoje miesto aplinkoje. Net \u017ei\u016br\u0117jimas \u012f gamtos nuotraukas ar klausymasis gamtos gars\u0173 10 minu\u010di\u0173 padeda \u2013 nors ne tiek, kiek tikras buvimas lauke.<\/p>\n

\u012edomu, kad malonumo poj\u016btis neb\u016btinas. \u017dmon\u0117s, vaik\u0161\u010dioj\u0119 \u0161alt\u0105 \u017eiemos dien\u0105 Mi\u010digane ir tuo visai nesid\u017eiaug\u0119, patyr\u0117 tok\u012f pat kognityvin\u012f pager\u0117jim\u0105, kaip ir tie, kurie vaik\u0161\u010diojo vasar\u0105. Tad svarbiausia \u2013 jaustis saugiai, o ne b\u016btinai \u201emyl\u0117ti\u201c gamt\u0105.<\/p>\n

\u2013 Ar menas, architekt\u016bra ar nuotraukos gali pakeisti tikr\u0105 gamt\u0105?<\/p>\n

\u2013 Jos gali pad\u0117ti, ypa\u010d tiems, kurie neturi lengvos prieigos prie \u017ealumos. Nuotraukos, augalai ar pastatai su nat\u016brali\u0173 form\u0173 elementais suteikia ma\u017eesn\u012f, bet vis tiek reik\u0161ming\u0105 efekt\u0105. Ta\u010diau tikra gamta veikia visus poj\u016b\u010dius \u2013 uosl\u0119, lyt\u0117jim\u0105, temperat\u016br\u0105, oro dr\u0117gm\u0119. Tas daugiapoj\u016btis patyrimas sustiprina naud\u0105.<\/p>\n

Net keli kambariniai augalai ar gamtos garsai patalpoje yra vertingi, bet dar geriau \u2013 keisti aplinkas: lankytis skirtinguose parkuose, steb\u0117ti met\u0173 laik\u0173 kait\u0105, matyti naujus peiza\u017eus, kad patyrimas i\u0161likt\u0173 \u012ftraukiantis.<\/p>\n

\u2013 Kod\u0117l per savo rengiamus pasivaik\u0161\u010diojimus neleid\u017eiate j\u0173 dalyviams tur\u0117ti telefon\u0173?<\/p>\n

\u2013 Nes d\u0117mesio i\u0161bla\u0161kymas panaikina vis\u0105 efekt\u0105. Kai ra\u0161ote \u017einut\u0119 ar nar\u0161ote telefone, v\u0117l naudojate krypting\u0105 d\u0117mes\u012f \u2013 t\u0105 pat\u012f, kur\u012f norite pailsinti. Tyrimai rodo, kad telefono naudojimas vaik\u0161tant gali visi\u0161kai panaikinti gamtos poveik\u012f psichinei sveikatai. Jei norite pajusti naud\u0105, pad\u0117kite telefon\u0105 \u012f \u0161al\u012f. Tegul j\u016bs\u0173 d\u0117mes\u012f pagauna \u0161viesa, garsai, judesiai aplink jus.<\/p>\n

\u2013 Tyrin\u0117jote ir gamtos poveik\u012f depresija sergantiems \u017emon\u0117ms. K\u0105 atradote?<\/p>\n

\u2013 Mus domino, ar vaik\u0161\u010diojimas vienam gamtoje nesustiprina ni\u016bri\u0173 min\u010di\u0173. Rezultatai nustebino \u2013 prie\u0161ingai, \u017emoni\u0173, sergan\u010di\u0173 depresija, atmintis ir d\u0117mesys po pasivaik\u0161\u010diojim\u0173 pager\u0117jo dar labiau nei sveik\u0173 dalyvi\u0173. Gamtin\u0117 aplinka tarsi nutildo savirefleksines, \u012f save nukreiptas mintis ir skatina platesn\u012f m\u0105stym\u0105 \u2013 ma\u017eiau \u201ea\u0161\u201c, daugiau ry\u0161io su pasauliu.<\/p>\n

Tai viena prie\u017eas\u010di\u0173, kod\u0117l Jungtin\u0117je Karalyst\u0117je ir Kanadoje gydytojai dabar skiria vadinamuosius \u201e\u017ealiuosius receptus\u201c \u2013 pasivaik\u0161\u010diojimus gamtoje kaip terapijos ar vaist\u0173 papildym\u0105.<\/p>\n

\"Shutterstock<\/a> <\/p>\n

Shutterstock nuotr.\/Vaikas mi\u0161ke<\/p>\n

\u2013 O kaip vaikai ar vyresni \u017emon\u0117s?<\/p>\n

\u2013 Vaikai, praleid\u017eiantys daugiau laiko \u017ealioje aplinkoje, rodo geresn\u012f d\u0117mes\u012f ir ma\u017eiau ADHD simptom\u0173. Nauji tyrimai rodo, kad gamta naudinga ir sergantiems Alzheimerio liga ar lengvu pa\u017einimo sutrikimu. \u012edomu, kad ma\u017eesniems vaikams gamta ne visada patinka \u2013 jie da\u017enai m\u0117gsta miest\u0105, bet poveikis vis tiek i\u0161lieka. Mes sakome: gamta kaip \u0161pinatai \u2013 neb\u016btinai tavo m\u0117gstamiausias patiekalas, bet labai sveika.<\/p>\n

\u2013 Knygoje ra\u0161ote, kad gamta \u2013 ne prabanga, o b\u016btinyb\u0117.<\/p>\n

\u2013 Turime nustoti laikyti \u017eali\u0105sias erdves prabangos dalyku. Jos tokios pat b\u016btinos, kaip miegas, fizinis aktyvumas ar mityba. Tai rei\u0161kia, kad miestus reikia planuoti kitaip \u2013 sodinti daugiau med\u017ei\u0173, kurti lengvai pasiekiamus parkus, \u012ftraukti gamtos elementus \u012f mokyklas, ligonines, biurus. Ir u\u017etikrinti saugum\u0105 bei prieinamum\u0105, ypa\u010d nepasiturin\u010diuose rajonuose, kur parkai galb\u016bt egzistuoja, bet \u017emon\u0117s j\u0173 vengia.<\/p>\n

Miestai n\u0117ra prie\u0161ai \u2013 i\u0161 ties\u0173, didesni miestai turi ma\u017eesn\u012f depresijos lyg\u012f ir daugiau inovacij\u0173 vienam gyventojui. Bet jie ir vargina. Tod\u0117l turime \u012fausti gamt\u0105 \u012f miestus \u2013 ant stog\u0173, gatv\u0117se, pastatuose \u2013 kad urbanistinis gyvenimas tapt\u0173 atkuriantis.<\/p>\n

\u2013 K\u0105 kiekvienas galime padaryti jau \u0161iandien?<\/p>\n

\u2013 Kai jau\u010diat\u0117s proti\u0161kai pavarg\u0119, nesiekite telefono. I\u0161eikite \u012f lauk\u0105, kad ir trumpam. Pa\u017ei\u016br\u0117kite \u012f med\u012f, paklausykite pauk\u0161\u010di\u0173, pasteb\u0117kite debesis. Jei negalite i\u0161eiti \u2013 \u012fsijunkite gamtos garsus ar \u017ei\u016br\u0117kite gamtos vaizdus. 10 s\u0105moning\u0173 minu\u010di\u0173 gamtoje duos daugiau naudos nei 1 valanda nar\u0161ymo telefone ar plan\u0161et\u0117je.<\/p>\n

Nor\u0117\u010diau, kad \u017emon\u0117s gamt\u0105 laikyt\u0173 savo psichin\u0117s sveikatos priemone, o ne papildomu malonumu. Nereikia kraustytis \u012f mi\u0161k\u0105 \u2013 reikia \u012ftraukti daugiau gamtos \u012f kasdienyb\u0119. Ma\u017ei momentai svarb\u016bs. Ir kai tai ims daryti miestai ir bendruomen\u0117s, taip prasid\u0117s Gamtos revoliucija.<\/p>\n

Parengta pagal \u201ePsychology Today\u201c<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"Jei atsakymas nustebino jus pat\u012f, nesijaudinkite \u2013 labai daug \u017emoni\u0173 net nepamena, kada i\u0161 ties\u0173 leido laik\u0105 gamtoje.…\n","protected":false},"author":2,"featured_media":35340,"comment_status":"","ping_status":"","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[15],"tags":[25,30,31,34,35,24,32,33,37,39,36,38,40,23,22,44,28,29,26,27,74,75,76],"class_list":{"0":"post-35339","1":"post","2":"type-post","3":"status-publish","4":"format-standard","5":"has-post-thumbnail","7":"category-pasaulis","8":"tag-antrastes","9":"tag-breaking-news","10":"tag-breakingnews","11":"tag-featured-news","12":"tag-featurednews","13":"tag-headlines","14":"tag-latest-news","15":"tag-latestnews","16":"tag-lietuva","17":"tag-lietuviu","18":"tag-lithuania","19":"tag-lithuanian","20":"tag-lt","21":"tag-naujienos","22":"tag-news","23":"tag-pasaulis","24":"tag-populiariausios-naujienos","25":"tag-populiariausiosnaujienos","26":"tag-top-stories","27":"tag-topstories","28":"tag-world","29":"tag-world-news","30":"tag-worldnews"},"share_on_mastodon":{"url":"https:\/\/pubeurope.com\/@lt\/115513169270079095","error":""},"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/35339","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=35339"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/35339\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/35340"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=35339"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=35339"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=35339"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}