{"id":35606,"date":"2025-11-08T16:21:23","date_gmt":"2025-11-08T16:21:23","guid":{"rendered":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/35606\/"},"modified":"2025-11-08T16:21:23","modified_gmt":"2025-11-08T16:21:23","slug":"vyras-samone-2-kartus-prarado-prie-vairo-medikai-perspeja-kad-gresmingo-sutrikimo-galima-net-nejausti","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/35606\/","title":{"rendered":"Vyras s\u0105mon\u0119 2 kartus prarado prie vairo \u2013 medikai persp\u0117ja, kad gr\u0117smingo sutrikimo galima net nejausti"},"content":{"rendered":"\n

Vilniaus universiteto (VU) Medicinos fakulteto mokslininko, VU ligonin\u0117s Santaros klinik\u0173 gydytojo kardiologo-elektrofiziologo dr. Justino Bacevi\u010diaus<\/a> kartu su kolegomis i\u0161rastas ant rie\u0161o d\u0117vimas \u012frenginys \u201eTeltoHeart\u201c atrodo kaip paprastas i\u0161manusis laikrodis.<\/p>\n

Ta\u010diau \u0161is prietaisas gali b\u016bti didelis pagalbininkas sergantiesiems \u0161irdies ritmo sutrikimais, mat jis nuolat fiksuoja \u0161irdies veikl\u0105 ir prireikus u\u017era\u0161o elektrokardiogram\u0105.<\/p>\n

\u201eTai yra profesionalus medicininis prietaisas, pra\u0117j\u0119s \u012fvairius patikrinimus ir atitinkantis kriterijus. (…) Tai yra pirmas pasaulyje prietaisas, kuris savyje kombinuoja 2 skirtingus diagnostinius metodus, kurie vienas kit\u0105 labai gerai papildo\u201c, \u2013 pasakojo jis \u201e\u017dini\u0173 radijo\u201c laidoje \u201eMokslas suprantamai\u201c.<\/p>\n

Matuoja ne tik puls\u0105 <\/p>\n

Gydytojo ai\u0161kinimu, pirmasis metodas yra pulsin\u0117 banga, kuri yra gana populiari i\u0161maniuosiuose laikrod\u017eiuose. \u201e\u0160is algoritmas buvo i\u0161pl\u0117totas ir i\u0161vystytas mano koleg\u0173 i\u0161 Kauno technologijos universiteto Bioin\u017einerijos instituto, su kuriais stipriai bendradarbiavau pastaruosius 10 met\u0173.\u00a0<\/p>\n

Kaip praktikuojantis kardiologas\u00a0\u010dia ma\u010diau did\u017eiul\u012f potencial\u0105, bet supratau, kad vien to nepakanka, nes pagal m\u016bs\u0173 taisykles mums b\u016btina elektrokardiograma. Tai ir b\u016bt\u0173 tas antrasis metodas\u201c, \u2013 pasakojo J. Bacevi\u010dius.\u00a0<\/p>\n

\"Justinas <\/a> <\/p>\n

Pasak jo, \u0161i elektrokardiograma (EKG) yra 6 kreivi\u0173 (kanal\u0173) ir, lyginant su \u012fprastais i\u0161maniaisiais laikrod\u017eiais, pateikia 6 kartus daugiau informacijos nei paprastos EKG. \u0160tai gydymo \u012fstaigoje atliekamos EKG turi 12 kanal\u0173: \u201eJudame ta linkme \u2013 tokio tikslumo gal\u0117t\u0173 b\u016bti ir aptariamas ant rie\u0161o d\u0117vimas \u012frenginys.\u201c<\/p>\n

2 kartus prarado s\u0105mon\u0119, bet sutrikimo neaptiko <\/p>\n

Pa\u0161nekovas pasakojo, kad mintis apie tokio prietaiso prasm\u0119 kilo dar prie\u0161 ma\u017edaug ketverius\u00a0metus dirbant pri\u0117mimo skyriuje. \u010cia kaip tik ir pateko min\u0117tas pacientas, kuris vairuojant staiga netekdavo s\u0105mon\u0117s.<\/p>\n

\u201eTai \u012fvyko 2 kartus ir abu kartus jis atvyko \u012f m\u016bs\u0173 pri\u0117mim\u0105. Iki tol jis buvo visi\u0161kai sveikas, vidutinio am\u017eiaus \u017emogus. Atvykus \u012f pri\u0117mimo skyri\u0173 u\u017era\u0161oma stacionarin\u0117, konvencin\u0117 elektrokardiograma, viskas normoje, paimami bendri kraujo tyrimai, tam tikri \u0161irdies bio\u017eymenys \u2013 viskas normoje. Taigi nieko neaptinkama ir \u017emogus atrodo sveikas\u201c, \u2013 kalb\u0117jo kardiologas.\u00a0<\/p>\n

Aritmij\u0173 srityje besispecializuojantis gydytojas pabr\u0117\u017e\u0117, kad toks scenarijus yra ypa\u010d da\u017enas \u2013 medikams yra b\u016btina objektyvi informacija, kas vyksta b\u016btent tuo metu, o ritmo sutrikimas da\u017eniausiai \u012fvyksta namie arba ka\u017ekur kitur:<\/p>\n

\u201eTik EKG suteikia objektyvi\u0105 informacij\u0105, nes \u017emogus gali pasakoti \u012fvairius dalykus \u2013 \u012fvardyti s\u0105mon\u0117s netekimus, plakimus, permu\u0161imus. Kartais tai b\u016bna patologija, o kartais \u2013 visi\u0161ka norma, tiesiog \u0161irdis, pavyzd\u017eiui, truput\u0117l\u012f da\u017eniau plaka, o \u017emogus tai jau\u010dia. Tai b\u016bdinga panikos atakoms.\u00a0<\/p>\n

Kita vertus, b\u016bna ir taip, kad i\u0161vis nieko nejau\u010dia, o yra labai pavojingos aritmijos. D\u0117l to ir kilo mintis suderinti tuos 2 diagnostinius metodus viename prietaise, nes pulsin\u0117 banga leid\u017eia atlikti i\u0161tisin\u012f sekim\u0105 ir aptikti net ir besimptominius epizodus.\u201c\u00a0<\/p>\n

Apie mirtin\u0105 ritmo sutrikim\u0105 galima n\u0117 ne\u012ftarti <\/p>\n

J. Bacevi\u010diaus pasteb\u0117jimu, da\u017eniausiai pasitaikanti aritmija<\/a> yra prie\u0161ird\u017ei\u0173 virp\u0117jimas<\/a>. \u201eJi pavojinga tuo, kad tuomet labai da\u017enai, visi\u0161kai chaoti\u0161kai plakant prie\u0161ird\u017eiams, kai kraujas u\u017esistovi, jis pradeda kre\u0161\u0117ti, formuojasi trombai, tada did\u0117ja insult\u0173, infarkt\u0173 ir kit\u0173 sutrikim\u0173 (priklausomai, kur gali nukeliauti trombai ir kurias kraujagysles u\u017ekim\u0161ti) rizika.<\/p>\n

Tod\u0117l svarbu aritmij\u0105 aptikti laiku, skirt\u0105 kre\u0161um\u0105 ma\u017einan\u010dius vaistus. Taigi net ir besimptomiai epizodai sukelia toki\u0105 rizik\u0105. D\u0117l to pulsin\u0117s bangos algoritmas atlieka t\u0105 funkcij\u0105, kad i\u0161tisai seka, leid\u017eia tirti ir besimptominius epizodus. O antras metodas \u2013 6 kanal\u0173 kardiograma, leid\u017eia i\u0161 esm\u0117s rekonstruoti vis\u0105 \u0161irdies a\u0161\u012f ir pasakyti net kurioje vietoje \u012fvyko problema\u201c, \u2013 ai\u0161kino kardiologas.\u00a0<\/p>\n

\"\u0160irdis, <\/a> <\/p>\n

Pa\u0161nekovas pasakojo, kad tokia laim\u0117 nusi\u0161ypsojo ir vyrui, prie vairo jau du kartus netekusiam s\u0105mon\u0117s. \u201eKai tas pacientas jau atvyko antr\u0105 kart\u0105, pagalvojau, kad gal tre\u010dio nebereikia \u2013 kaip tik su manimi susisiek\u0117 kolegos ir \u012ftrauk\u0117me t\u0105 pacient\u0105 \u012f savo mokslin\u012f tyrim\u0105. U\u017ed\u0117jome jam prototipin\u012f, dar tiriam\u0105 prietais\u0105 ir per kokias 2 savaites sugeb\u0117jome aptikti aritmij\u0105.<\/p>\n

I\u0161 prad\u017ei\u0173 b\u016bdavo dar ne toks didysis priepuolis, bet pavieniai permu\u0161imai, kurie buvo \u012ftartini. Toki\u0173 permu\u0161im\u0173 kiekvienam pasitaiko d\u0117l \u012fvairi\u0173 situacij\u0173, streso. Bet jei \u201eu\u017esiveda\u201c rimtas priepuolis, o \u0161iuo atveju taip ir buvo \u2013 \u0161irdis plak\u0117 mil\u017eini\u0161ku grei\u010diu \u2013 vir\u0161 220 kart\u0173 per minut\u0119 \u2013 \u0161irdis tada prakti\u0161kai pradeda veikti ant tu\u0161\u010di\u0173 apsuk\u0173, nebeu\u017etenka kraujo \u012f smegenis ir \u017emogus tiesiog netenka s\u0105mon\u0117s\u201c, \u2013 ai\u0161kino J. Bacevi\u010dius.<\/p>\n

Pasak jo, nors minimas pacientas tur\u0117jo s\u0105mon\u0117s pritemim\u0105, jos pilnai netek\u0119s nebuvo, taigi sugeb\u0117jo u\u017efiksuoti EKG \u2013 paspausti laikrod\u017eio mygtuk\u0105 ir priglausti vien\u0105 elektrod\u0105 prie apnuoginto pilvo: \u201eTada \u0161is pacientas pakliuvo \u012f m\u016bs\u0173 aritmij\u0173 skyri\u0173, paguld\u0117me \u012f operacin\u0119 ir buvo suteikta pagalba.\u201c<\/p>\n

Gydytojas pasakojo, kad pacientas jau daugiau nei 3,5 met\u0173 joki\u0173 nusiskundim\u0173 daugiau nepatyr\u0117 ir \u0161iandien gali ramiai vairuoti.<\/p>\n

Kokie\u00a0pacientai \u2013 did\u017eiausioje rizikos grup\u0117je <\/p>\n

Pa\u0161nekovas pabr\u0117\u017e\u0117, kad esant \u0161irdies ritmo sutrikimams tokio prietaiso diagnostika yra neatsiejama dalis.<\/p>\n

\u201eNes jei ne\u017einome, kur yra problema, negalime tikslingai specializuotai gydyti. Anks\u010diau gydymas labai da\u017enai b\u016bdavo toks empirinis, sp\u0117jimo b\u016bdu. Jei sukasi galva, \u017emogus yra vyresnio am\u017eiaus, dedame stimuliatori\u0173, o jam gal jo net visai nereikia. Lietuvoje<\/a> pagal gyventoj\u0173 skai\u010di\u0173 turime pat\u012f did\u017eiausi\u0105 \u0161irdies stimuliatori\u0173 skai\u010di\u0173, jis Europoje<\/a> yra per didelis\u201c, \u2013 pasteb\u0117jo J. Bacevi\u010dius.\u00a0<\/p>\n

Paklaustas, kokiems pacientams b\u016bt\u0173 did\u017eiausia tokio prietaiso poreikis, jo teigimu, viena grup\u0117 gal\u0117t\u0173 b\u016bti tie \u017emon\u0117s, kurie jau\u010dia simptomus ir jie niekaip neaptinkami pas gydytoj\u0105.<\/p>\n

\u201ePavyzd\u017eiui, \u017emogus atvyksta profilaktiniam patikrinimui ar i\u0161vis to nedaro, bet jau\u010dia tam tikrus simptomus. Ir kriterijus \u010dia b\u016bt\u0173, jei sutrikimas \u012fvyksta re\u010diau kaip kart\u0105 \u012f savait\u0119. Nes jeigu \u012fvyksta bent kart\u0105 \u012f savait\u0119, tada teori\u0161kai tinka \u012fprastas gerai \u017einomas metodas \u2013 Holterio monitoravimas, kai \u017emogui par\u0105 \u012fra\u0161in\u0117jama EKG.<\/p>\n

Bet jei priepuoliai yra retesni, toks tyrimas realiai bevertis, nes nieko neaptinkama, ypa\u010d pradin\u0117se ligos faz\u0117se. Kita grup\u0117 b\u016bt\u0173 \u012fvairios rizikos grup\u0117s, kai \u017emogui yra vir\u0161 65 met\u0173, jau atsiranda am\u017einiai pakitimai. Rizikos grup\u0117je \u2013 ir tokie pacientai, kurie persirg\u0119 neai\u0161kios kilm\u0117s insultu, kas gali b\u016bti slapto prie\u0161ird\u017ei\u0173 virp\u0117jimo, kuris niekada nenustatytas, pasekm\u0117. Kitos rizikos grup\u0117s \u2013 sergantys cukriniu diabetu, miego apn\u0117ja\u201c, \u2013 vardijo gydytojas.<\/p>\n

\"(nuotr. <\/a> Kas paskatina aritmij\u0173 atsiradim\u0105? <\/p>\n

Paklaustas, kas apskritai paskatina toki\u0173 aritmij\u0173 atsiradim\u0105, gydytojas teig\u0117, kad kiekvienu atveju tai yra individualu, o kalbant apie da\u017eniausias aritmijos \u2013 prie\u0161ird\u017ei\u0173 virp\u0117jimo \u2013 atsiradimo prie\u017eastis, tai turb\u016bt Nobelio premijos vertas klausimas.\u00a0<\/p>\n

\u201eMes medicinoje labai gerai mokame susitvarkyti su pasekm\u0117mis, bet kod\u0117l tai nutinka, sunku pasakyti. Didesn\u0117je rizikos grup\u0117je atsiranda sergantieji hipertenzija, kurie turi padid\u0117jus\u012f kraujosp\u016bd\u012f, ka\u017ekokius stresorius, svarbus gyvenimo balansas, atjauta, meil\u0117 sau, savo \u0161ird\u017eiai.\u00a0<\/p>\n

\u0160ie aritmij\u0173 pacientai net turi toki\u0105 specifin\u0119 fizionomij\u0105. Tai b\u016bna tokie i\u0161sigand\u0119 \u017emon\u0117s, pervarg\u0119, veidas tokioje ne\u017einioje, nerime gyvenant, prasid\u0117s aritmija ar ne. Operacijos metu sutvarkius aritmij\u0105, u\u017etenka nakt\u012f skyriuje pab\u016bti ir jie sako: \u201eKa\u017ekoks kitas pasaulis, kitas gyvenimas, daktare, stebuklas.\u201c\u00a0<\/p>\n

Be to, pagal am\u017ei\u0173 aritmij\u0173 sutrikim\u0173 diapozonas gali b\u016bti labai platus \u2013 jos gali pasitaikyti tiek vaikams, gali b\u016bti \u012fgimtos, tiek u\u017eklupti pagyvenusius \u017emones.<\/p>\n

Paklaustas, kok\u012f apskritai tur\u0117t\u0173 patarim\u0105, kaip i\u0161saugoti sveik\u0105 \u0161ird\u012f, pa\u0161nekovas labiausiai patar\u0117 i\u0161laikyti vidin\u012f balans\u0105.<\/p>\n

\u201eB\u016bt\u0173 lengva pasakyti, kad reikia vengti streso. Visi j\u012f jau\u010diame, ypa\u010d kai gyvename tokiame geopolitiniame fone. Saky\u010diau taip, kad visi turime ka\u017ekoki\u0173 i\u0161\u0161\u016bki\u0173, ambicij\u0173 gyvenime, bet tas i\u0161\u0161\u016bkis vis\u0173 galvose tur\u0117t\u0173 b\u016bti toks, kad stengtis b\u016bti geresniu u\u017e vakaryk\u0161t\u012f save, ne koleg\u0105, kaimyn\u0105.\u00a0<\/p>\n

Nes tas lyginimasis neatne\u0161a \u017emogui laim\u0117s. Taip pat mintys, \u017eod\u017eiai ir veiksmai tur\u0117t\u0173 kuo labiau atitikti\u00a0vienas kit\u0105. Nes kai \u017emon\u0117s sako viena, daro kit\u0105, ypa\u010d viduje kaupiasi \u012ftampos, n\u0117ra s\u0105moningumo. Ir, man atrodo, visi \u0161ie 3 komponentai turi atitikti \u017emogaus pamatin\u0117s vertyb\u0117s\u201c, \u2013 reziumavo J. Bacevi\u010dius.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"Vilniaus universiteto (VU) Medicinos fakulteto mokslininko, VU ligonin\u0117s Santaros klinik\u0173 gydytojo kardiologo-elektrofiziologo dr. Justino Bacevi\u010diaus kartu su kolegomis…\n","protected":false},"author":2,"featured_media":35607,"comment_status":"","ping_status":"","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[13],"tags":[9862,25,30,31,57,43,34,35,55,48,24,54,51,49,50,32,33,37,39,36,38,40,45,23,22,44,28,29,53,42,56,47,26,27,41,46,58,52],"class_list":{"0":"post-35606","1":"post","2":"type-post","3":"status-publish","4":"format-standard","5":"has-post-thumbnail","7":"category-lietuva","8":"tag-2025-11-08-150000","9":"tag-antrastes","10":"tag-breaking-news","11":"tag-breakingnews","12":"tag-daiktai","13":"tag-dienos-kronika","14":"tag-featured-news","15":"tag-featurednews","16":"tag-gatves-tekstai","17":"tag-gyvenimas","18":"tag-headlines","19":"tag-interneto-pievos","20":"tag-keliones","21":"tag-kultura","22":"tag-laisvalaikis","23":"tag-latest-news","24":"tag-latestnews","25":"tag-lietuva","26":"tag-lietuviu","27":"tag-lithuania","28":"tag-lithuanian","29":"tag-lt","30":"tag-mokslas-ir-it","31":"tag-naujienos","32":"tag-news","33":"tag-pasaulis","34":"tag-populiariausios-naujienos","35":"tag-populiariausiosnaujienos","36":"tag-projektai","37":"tag-rinktiniai-tekstai","38":"tag-simtmecio-portalas","39":"tag-sportas","40":"tag-top-stories","41":"tag-topstories","42":"tag-tv3-lt","43":"tag-verslas","44":"tag-video","45":"tag-zaidimai"},"share_on_mastodon":{"url":"","error":"Validation failed: Text character limit of 500 exceeded"},"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/35606","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=35606"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/35606\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/35607"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=35606"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=35606"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=35606"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}