{"id":35670,"date":"2025-11-08T18:04:12","date_gmt":"2025-11-08T18:04:12","guid":{"rendered":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/35670\/"},"modified":"2025-11-08T18:04:12","modified_gmt":"2025-11-08T18:04:12","slug":"tylusis-nutolimas-ryskeja-nauja-darbo-rinkos-tendencija","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/35670\/","title":{"rendered":"Tylusis nutolimas: ry\u0161k\u0117ja nauja darbo rinkos tendencija"},"content":{"rendered":"

Kaip nurodo \u012fmon\u0117, nors nedarbo lygis \u0161alyje i\u0161lieka daugma\u017e stabilus, krentanti motyvacija kelia nauj\u0173 rizik\u0173 ekonomikai: stagnuojantis darbo j\u0117gos produktyvumas stabdo bendrojo vidaus produkto (BVP) augim\u0105, ma\u017eina inovacij\u0173 temp\u0105 ir ilgainiui silpnina \u0161alies darbo rinkos atsparum\u0105.<\/p>\n

\u012esitraukimo lygis visoje Europoje svyruoja tarp vos 13-14 proc. ir yra vienas \u017eemiausi\u0173 pasaulyje. Pastaraisiais metais jis dar ma\u017e\u0117jo, ypa\u010d tarp jaunesni\u0173 darbuotoj\u0173 ir vadov\u0173. Pasak \u201eTelia\u201c Personalo atrank\u0173 vadov\u0117s Jolitos Surgutanovien\u0117s, tai \u2013 signalai, kad ne visos organizacijos suteikia augimo, prasm\u0117s ar tikro ry\u0161io su darbu jausm\u0105.<\/p>\n

Kaip nurodo ji, prie\u0161 kelerius metus darbo rink\u0105 sukr\u0117t\u0117 \u201etyliojo atsitraukimo\u201c (angl. quiet quitting) tendencija. Kai pasaul\u012f sl\u0117g\u0117 pandemija, ekonomikos sul\u0117t\u0117jimas ir karo gr\u0117sm\u0117, daugelis darbuotoj\u0173 \u0117m\u0117 ie\u0161koti darbo prasm\u0117s ir siekti geresnio balanso tarp profesinio bei asmeninio gyvenimo. S\u0105moningas pastang\u0173 ma\u017einimas atrod\u0117 kaip b\u016bdas apsisaugoti nuo perdegimo, per didelio streso ir i\u0161saugoti psichin\u0119 bei fizin\u0119 sveikat\u0105. Ta\u010diau ilgalaikis aplinkybi\u0173 s\u0105lygotas stresas l\u0117m\u0117 tolesnius poky\u010dius darbuotoj\u0173 savijautoje, kurie pavirto \u012f \u201etyl\u0173j\u012f nutolim\u0105\u201c.<\/p>\n

\"\u201eTelia\u201c <\/p>\n

\u201e\u017dmon\u0117s dabar jau nor\u0117t\u0173, kad darbas jiems r\u016bp\u0117t\u0173, ta\u010diau daugyb\u0117 prie\u017eas\u010di\u0173 tam vis u\u017ekerta keli\u0105, tod\u0117l rinkoje ir stebima \u201etyliojo nutolimo\u201c tendencija\u201c, \u2013 sako J. Surgutanovien\u0117. \u0160i\u0105 tendencij\u0105 ji apib\u016bdina kaip pasilikim\u0105 darbe nepaisant to, kad nyksta motyvacija ir prasm\u0117s jausmas.<\/p>\n

Darbuotoj\u0173 nusivylimas, pasak jos, kaupiasi d\u0117l pasaulyje \u012fsitvirtinusios hibridinio darbo<\/a> \u012ftakos \u2013 dirbant nuotoliu sunkiau b\u016bti pasteb\u0117tiems ir \u012fvertintiems vadov\u0173. Dalis darbuotoj\u0173 jau\u010diasi \u012fstrig\u0119 darbe d\u0117l finansini\u0173 \u012fsipareigojim\u0173. Nerim\u0105 darbuotojams kelia ir auganti darbdavi\u0173 orientacija \u012f efektyvum\u0105, darbo rinkos nestabilumas ir ribotos ateities karjeros alternatyvos.<\/p>\n

Tokie darbuotojai u\u017eduotis formaliai atlieka, ta\u010diau ilguoju laikotarpiu i\u0161ry\u0161k\u0117ja rimtos problemos: nuolatin\u0117s klaidos, k\u016brybi\u0161kumo nykimas, lojalumo stoka. Su tuo susid\u016br\u0119 vadovai nebegeba palaikyti sveik\u0173 santyki\u0173 organizacijoje, i\u0161senka emoci\u0161kai, o tai gali persiduoti ir kitiems darbuotojams, tod\u0117l \u0161is procesas smukdo ne tik atskirus darbuotojus, bet ir i\u0161tisas organizacijas.<\/p>\n

\u201eDarbdaviai nuosekliai dirba tam, kad toki\u0173 situacij\u0173 i\u0161vengt\u0173. Darbuotoj\u0173 \u012fsitraukimo steb\u0117sena, gerov\u0117s iniciatyvos ir stiprus vadov\u0173 \u012fgalinimas gali pad\u0117ti palaikyti auk\u0161t\u0105 pasitenkinim\u0105 darbu ir u\u017ekirsti keli\u0105 \u201etyliajam nutolimui\u201c, \u2013 teigia J. Surgutanovien\u0117.<\/p>\n

Dirba ne\u012fsitrauk\u0119, nemato prasm\u0117s darbe <\/p>\n

Psichoterapeut\u0117 Brigita Kaleckait\u0117 pabr\u0117\u017eia, kad visada buvo \u017emoni\u0173, kurie dirba, nors viduje jau\u010diasi ne\u012fsitrauk\u0119, neken\u010dia vadovo arba nemato prasm\u0117s darbe.<\/p>\n

\u201ePrie\u017eas\u010di\u0173 tam yra labai daug. Vieni gali i\u0161gyventi savo asmenines krizes, kiti dirbti toksi\u0161koje organizacijoje, dar kiti i\u0161 viso nemato prasm\u0117s dirbti, yra pervarg\u0119 ar nusivyl\u0119 organizacija. Ne vien\u0105 m\u016bs\u0173 veikia kasdienis stresas, darbo kr\u016bviai, nuolatiniai poky\u010diai ir projektai, nerimas d\u0117l geopolitin\u0117s situacijos ir ateities neapibr\u0117\u017etumo\u201c, \u2013 ai\u0161kina ji.<\/p>\n

B. Kaleckait\u0117s teigimu, u\u017e emocin\u0119 gerov\u0119 atsakingi ir darbuotojai, ir organizacija, o prad\u0117ti reik\u0117t\u0173 nuo sav\u0119s ir vis\u0173 pirma suprasti, ar esu savo gyvenimo \u0161eimininkas, ar savo gyvenimo auka.<\/p>\n

\"Darbas\"\/ <\/p>\n

\u201eVisi turime blog\u0173 dien\u0173 ar period\u0173 gyvenime, ir jeigu tai laikina b\u016bsena, tenka j\u0105 i\u0161b\u016bti. Bet jeigu \u017emogus taip jau\u010diasi nuolat, tada svarbu suprasti prie\u017eastis, kurios gali b\u016bti ir vidin\u0117s, ir i\u0161orin\u0117s. Tada \u2013 tas prie\u017eastis \u0161alinti, susikurti plan\u0105, k\u0105 daryti\u201c, \u2013 sako ji.<\/p>\n

Psichoterapeut\u0117 darbuotojams, norintiems pagerinti savo emocin\u0119 b\u016bsen\u0105, pataria prisiimti atsakomyb\u0119 u\u017e savo gyvenim\u0105 ir laim\u0119: \u201eJeigu jau\u010diat\u0117s apati\u0161kas ar depresyvus, pasikalb\u0117kite apie tai su draugu, kolega ar \u0161eimos nariu. Jei tokia b\u016bsena trunka ilgai ir jau\u010diat\u0117s prastai, verta kreiptis \u012f psicholog\u0105. Svarbu suprasti savo poreikius, kas jus motyvuoja ir kas teikia prasm\u0119, o supratus, eiti tuo keliu\u201c.<\/p>\n

Visgi B. Kaleckait\u0117 primena, kad neb\u016btinai visi darbuotojai turi b\u016bti labai \u012fsitrauk\u0119 \u012f darb\u0105 ir motyvuoti. \u201eYra \u017emoni\u0173, kuriems prioritetas yra \u0161eima, laisvalaikio veiklos, studijos arba kelion\u0117s, ir dirba jie vidutini\u0161kai, nedarydami papildom\u0173 iniciatyv\u0173. Jie atlieka savo darb\u0105, bet n\u0117ra stipriai ne\u012fsitrauk\u0119. Kai kurie dirba tik tod\u0117l, kad u\u017esidirbt\u0173 pinig\u0173, ir jeigu tai daro s\u0105moningai, kod\u0117l gi ne?\u201c, \u2013 retori\u0161kai klausia ji.<\/p>\n

K\u0105 gali daryti darbdaviai: praktiniai \u017eingsniai<\/p>\n

Psichoterapeut\u0117 organizacijoms pataria kreipti d\u0117mes\u012f ne tik darbo rezultatus ir funkcijas, bet ir \u012f atmosfer\u0105 darbe, bendruomeni\u0161kum\u0105, prasm\u0117s jausmo puosel\u0117jim\u0105. Jos teigimu, organizacijose b\u016btina nepamir\u0161ti socialin\u0117s, santyki\u0173 dalies.<\/p>\n

Darbuotoj\u0173 poreik\u012f \u017emogi\u0161kiems ry\u0161iams pabr\u0117\u017eia ir \u201eTelia\u201c Personalo atrank\u0173 vadov\u0117. \u201e70 proc. darbuotoj\u0173 \u012fsitraukimo priklauso nuo tiesioginio vadovo. Tod\u0117l vadovai tur\u0117t\u0173 ne tik dalinti u\u017eduotis, bet ir mok\u0117ti i\u0161girsti, kalb\u0117tis, parodyti darbo-prasm\u0117s ry\u0161\u012f. Nuo\u0161ird\u016bs pokalbiai, dom\u0117jimasis \u017emogumi, o ne tik rezultatu, leid\u017eia i\u0161vengti tylos tarp darbuotojo ir vadovo \u2013 o b\u016btent ta tyla da\u017enai ir virsta tyliuoju nutolimu\u201c, \u2013 teigia J. Surgutanovien\u0117.<\/p>\n

Jos nuomone, darbuotojams padeda ir ai\u0161kios karjeros trajektorijos: \u201eMokymai yra svarbu, bet dar svarbiau \u2013 realios galimyb\u0117s jud\u0117ti tarp vaidmen\u0173, i\u0161bandyti save skirtingose srityse, augti horizontaliai, o ne tik vertikaliai. Kai \u017emogus mato, kur jo pastangos gali vesti, atsiranda ir motyvacija\u201c.<\/p>\n

Ne ma\u017eiau svarbios ir psichologin\u0117s gerov\u0117s praktikos bei ai\u0161kios darbo ribos. \u201e\u017dmon\u0117s nori matyti, kad \u012fmon\u0117 i\u0161 ties\u0173 r\u016bpinasi: suteikia galimyb\u0119 naudotis psichologine pagalba, leid\u017eia lanks\u010diai planuoti laik\u0105, skatina ils\u0117tis be kalt\u0117s jausmo. Pavyzd\u017eiui, \u201eTelia\u201c turime Gerov\u0117s ambasadorius \u2013 savanorius darbuotojus, kurie baig\u0117 psichoterapeut\u0173 vedamus emocin\u0117s gerov\u0117s ir psichologinio konsultavimo pagrind\u0173 mokymus. Kas m\u0117nes\u012f organizuojame sesijas emocin\u0117s gerov\u0117s temomis, si\u016blome jogos ir dail\u0117s terapijos u\u017esi\u0117mimus. Gerov\u0117 turi b\u016bti ne komunikacijos tema, o kult\u016bros dalis\u201c, \u2013 pabr\u0117\u017eia ekspert\u0117.<\/p>\n

J. Surgutanovien\u0117 teigimu, tylusis nutolimas n\u0117ra greitai i\u0161sprend\u017eiama emocija, o \u0161io proceso ilgalaiki\u0161kumas rei\u0161kia, kad darbdaviams vert\u0117t\u0173 pereiti nuo vienkartini\u0173 iniciatyv\u0173 prie sistemini\u0173 sprendim\u0173, kurie kuria \u012fsitraukim\u0105 ilgam laikui.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"Kaip nurodo \u012fmon\u0117, nors nedarbo lygis \u0161alyje i\u0161lieka daugma\u017e stabilus, krentanti motyvacija kelia nauj\u0173 rizik\u0173 ekonomikai: stagnuojantis darbo…\n","protected":false},"author":2,"featured_media":35671,"comment_status":"","ping_status":"","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[13],"tags":[405,25,30,31,123,34,35,24,9872,32,33,37,39,36,38,40,9871,23,22,28,29,26,27],"class_list":{"0":"post-35670","1":"post","2":"type-post","3":"status-publish","4":"format-standard","5":"has-post-thumbnail","7":"category-lietuva","8":"tag-telia","9":"tag-antrastes","10":"tag-breaking-news","11":"tag-breakingnews","12":"tag-darbuotojai","13":"tag-featured-news","14":"tag-featurednews","15":"tag-headlines","16":"tag-hibridinis-darbas","17":"tag-latest-news","18":"tag-latestnews","19":"tag-lietuva","20":"tag-lietuviu","21":"tag-lithuania","22":"tag-lithuanian","23":"tag-lt","24":"tag-motyvacija","25":"tag-naujienos","26":"tag-news","27":"tag-populiariausios-naujienos","28":"tag-populiariausiosnaujienos","29":"tag-top-stories","30":"tag-topstories"},"share_on_mastodon":{"url":"https:\/\/pubeurope.com\/@lt\/115515402760396150","error":""},"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/35670","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=35670"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/35670\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/35671"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=35670"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=35670"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=35670"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}