{"id":35723,"date":"2025-11-08T19:28:10","date_gmt":"2025-11-08T19:28:10","guid":{"rendered":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/35723\/"},"modified":"2025-11-08T19:28:10","modified_gmt":"2025-11-08T19:28:10","slug":"ii-pakopos-pensiju-reforma-pasiimti-pinigus-ar-testi-kaupima","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/35723\/","title":{"rendered":"II pakopos pensij\u0173 reforma: pasiimti pinigus ar t\u0119sti kaupim\u0105?"},"content":{"rendered":"

Baiminasi Estijos likimo<\/p>\n

Lietuvoje vidutin\u0117 gyvenimo trukm\u0117 siekia apie 77 metus ir yra linkusi toliau did\u0117ti. Kita vertus, gimstamumas kasmet ma\u017e\u0117ja \u2013 gimusi\u0173 vaik\u0173 skai\u010dius, tenkantis 1 t\u016bkst. gyventoj\u0173, \u0161iuo metu siekia ma\u017eiau nei 7 vaikus ir per pastaruosius 30 met\u0173 suma\u017e\u0117jo beveik du kartus. Abi \u0161ios tendencijos \u2013 ilgesn\u0117 gyvenimo trukm\u0117 ir ma\u017eesnis gimstamumas \u2013 formuoja pokyt\u012f gyventoj\u0173 strukt\u016broje. Kasmet turime vis ma\u017eesn\u0119 jaun\u0173 \u017emoni\u0173 dal\u012f ir vis didesn\u0119 t\u0173, kurie sulaukia pensinio am\u017eiaus.<\/p>\n

Taigi, ma\u017eesn\u0117 dalis dirban\u010di\u0173j\u0173 turi i\u0161laikyti vis didesn\u0119 dal\u012f pensinink\u0173, kurie tikisi oriai gyventi senatv\u0117je. \u0160iuo metu pakeitimo norma (skirtumas tarp buvusio atlyginimo ir gaunamos pensijos) siekia kiek ma\u017eiau nei 50 proc. Vis d\u0117lto, visuomenei senstant, pakeitimo norma, tik\u0117tina, ma\u017e\u0117s.<\/p>\n

\u201eLietuvoje svarbiausia pensij\u0173 dalis yra klasikin\u0117 einamojo finansavimo sistema, kuri dar vadinama pirm\u0105ja pakopa ir kurioje pensijos finansuojamos i\u0161 dirban\u010di\u0173j\u0173 socialinio draudimo \u012fmok\u0173. Kitaip sakant, dirbdami ir mok\u0117dami mokes\u010dius, turime mok\u0117ti pensijas<\/a> savo t\u0117vams ar seneliams. Nor\u0117dami didesni\u0173 pensij\u0173, turime didinti dirban\u010di\u0173j\u0173 skai\u010di\u0173 Lietuvoje, kelti esamus mokes\u010dius dabartiniams dirbantiesiems arba skolintis.\u201c, \u2013 ai\u0161kino \u201eSwedbank<\/a>\u201c vyresnioji ekonomist\u0117 Greta Ilekyt\u0117.<\/p>\n

\"Greta <\/p>\n

Taigi, leidimas i\u0161siimti II pensij\u0173 pakopoje sukauptas l\u0117\u0161as rei\u0161kia, kad ilgesn\u0117je perspektyvoje galime susidurti su i\u0161\u0161\u016bkiais, kai netur\u0117sime pakankamai dirban\u010di\u0173j\u0173, kurie gal\u0117s i\u0161laikyti vis daugiau pensinio am\u017eiaus gyventoj\u0173. Tokiu atveju, i\u0161eitys n\u0117ra lengvos \u2013 didinti mokes\u010dius, skatinti imigracij\u0105, ilginti pensin\u012f am\u017ei\u0173 arba mok\u0117ti ma\u017eas pensijas.<\/p>\n

\u201eTobulame pasaulyje antrosios ir tre\u010diosios pakop\u0173 nereik\u0117t\u0173. Gyventojai, b\u016bdami darbingo am\u017eiaus, savaranki\u0161kai kaupt\u0173 l\u0117\u0161as senatvei, investuot\u0173, o i\u0161\u0117j\u0119 \u012f pensij\u0105 gal\u0117t\u0173 \u0161ias santaupas naudoti. Realyb\u0117 yra kiek kitokia, o savaranki\u0161kai kaupti bei investuoti l\u0117\u0161as didelei daliai gyventoj\u0173 vis dar n\u0117ra lengva u\u017eduotis. Nors ir matome augant\u012f skai\u010di\u0173 investuojan\u010di\u0173 gyventoj\u0173, dar gerokai atsiliekame nuo kit\u0173 ES \u0161ali\u0173.\u201c, \u2013 prid\u016br\u0117 G. Ilekyt\u0117.<\/p>\n

Be to, geriausias pensij\u0173 sistemas turin\u010diose ir did\u017eiausias pensijas mokan\u010diose Europos \u0161alyse privatus kaupimas pensijai yra neatsiejama dalis \u2013 d\u0117l jo gyventojai gali m\u0117gautis oria senatve. <\/p>\n

Lietuvos Banko (LB) ekonomist\u0173 teigimu, poveikis ekonomikai daugiausia bus juntamas per gyventoj\u0173 vartojimo pasikeitimus. Vartojimo pagyv\u0117jimas Lietuvos BVP augim\u0105 2026 m. gali paspartinti ma\u017edaug 0,5 proc. punkto. Vis d\u0117lto tai bus laikinas poveikis ir jau 2027 m. ekonomika augs 0,6 proc. punkto l\u0117\u010diau nei b\u016bt\u0173 augusi be \u0161ios reformos.<\/p>\n

\u201ePoky\u010di\u0173 \u012ftaka infliacijai labiau jausis 2026 m. ir bus ribota \u2013 kainas padidins apie 0,1 proc. punkto, poveikis maisto ar kit\u0173 preki\u0173 kainomis taip pat netur\u0117t\u0173 b\u016bti reik\u0161mingai didesnis. Kalbant apie\u00a0 NT kainas, m\u016bs\u0173 vertinimais jos 2026 m. taip pat gali augti spar\u010diau nei tuo atveju, jei II pakopos pensij\u0173 reforma neb\u016bt\u0173 priimta, ta\u010diau \u0161iuo atveju konkre\u010di\u0173 vertinimu neturime.\u201c, \u2013 ra\u0161oma LB atsakymuose \u201eDelfi\u201c.<\/p>\n

Svarbu pasteb\u0117ti, kad 2027-\u0173j\u0173 pabaigoje, tai yra besibaigiant laikotarpiui pasitraukti i\u0161 II pakopos, j\u0105 paliekan\u010di\u0173 skai\u010dius taip pat gal\u0117t\u0173 padid\u0117ti. <\/p>\n

Estijos banko Ekonomin\u0117s politikos ir prognozavimo skyriaus vadovas Rasmus Katti anks\u010diau sak\u0117 \u201eDelfi\u201c, kad pla\u010diai paplitusio papildomo pensij\u0173 kaupimo panaikinimas visuotinai didina ma\u017e\u0173 ir nelygi\u0173 pensij\u0173 ateityje rizik\u0105: \u201eProblema ta, kad nei Estijoje, nei Lietuvoje antroji pakopa dar netur\u0117jo laiko subr\u0119sti \u2013 n\u0117ra n\u0117 vieno, kuris b\u016bt\u0173 tur\u0117j\u0119s galimyb\u0119 kaupti pensij\u0105 vis\u0105 savo karjer\u0105 ir tada i\u0161\u0117j\u0119s \u012f pensij\u0105. Tai gal\u0117jo sukurti klaiding\u0105 \u012fsp\u016bd\u012f, kad papildoma pensij\u0173 apsauga n\u0117ra reikalinga. Tiesa, kad vidutini\u0161kai sukauptos sumos dar n\u0117ra didel\u0117s, ta\u010diau tai daugiausia lemia tai, kad visa sistema vis dar yra palyginti nauja. Jos nauda tampa akivaizdi ilgalaik\u0117je perspektyvoje, kai \u017emogus taupo 30\u201340 met\u0173, ir tuomet \u201estebuklingas\u201c sud\u0117tini\u0173 pal\u016bkan\u0173 efektas pradeda veikti b\u016bsimo pensininko naudai, stipr\u0117jant su kiekvienais metais.\u201c<\/p>\n

\"Pinigai\"\/ <\/p>\n

Geriau atsiimti ar taupyti?<\/p>\n

Kaupiantieji antroje pakopoje gali laikyti save atsakingais ir neplanuoti dideli\u0173 pirkini\u0173 u\u017e atgautas l\u0117\u0161as. Ta\u010diau tuo pat metu neb\u016bti tikri, ar verta dabar pasiimti savo pinigus, o gal palaukti ilg\u0117liau?<\/p>\n

Kiekvienas gyventojas turi galimyb\u0119 nuspr\u0119sti pats. Visgi, senstan\u010dios visuomen\u0117s akivaizdoje ori\u0173 pensij\u0173 u\u017etikrinimas tur\u0117t\u0173 b\u016bti ne tik valstyb\u0117s, bet ir pa\u010di\u0173 gyventoj\u0173 prioritetas. Tod\u0117l dabarties pajam\u0173 nukreipimas ateities poreikiams yra itin rekomenduojamas. <\/p>\n

Pasak G. Ilekyt\u0117s, antrosios pensij\u0173 pakopos tikslas yra diversifikuoti pajamas senatv\u0117je, u\u017esitikrinant jas i\u0161 keli\u0173 \u0161altini\u0173. Valstyb\u0117, suprasdama, kad negali u\u017etikrinti ori\u0173 s\u0105lyg\u0173 i\u0161 pirmosios pakopos, sudaro s\u0105lygas ir skatina (prid\u0117dama po 1,5 proc. nuo \u0161alies vidutinio atlyginimo kas m\u0117nes\u012f) sukaupti sau papildomai pensijai antrojoje pakopoje.<\/p>\n

Jeigu gyventojas nusprend\u017eia atsiimti sukauptas l\u0117\u0161as i\u0161 pensij\u0173 fondo, rekomenduojama \u0161iuos pinigus ir toliau \u012fdarbinti, kad jie generuot\u0173 finansin\u0119 gr\u0105\u017e\u0105, o sukaupta suma ilgainiui did\u0117t\u0173. Pavyzd\u017eiui, gyventojas gali investuoti \u012fsigydamas akcij\u0173 ar obligacij\u0173 fond\u0173 vienet\u0173, investuoti \u012f kitas priemones ar turto klases \u2013 tai, kas gyventojui yra priimtiniausia, geriau pa\u017e\u012fstama ir turi priimtin\u0105 rizikos ir gr\u0105\u017eos santyk\u012f. Visgi, \u0161iuo atveju svarbiausia yra \u012fdarbinti l\u0117\u0161as, o ne i\u0161leisti jas kasdien\u0117ms reikm\u0117ms. <\/p>\n

Estijoje didel\u0117 dalis atsiimt\u0173 santaup\u0173 buvo nukreiptos \u012f dabarties poreiki\u0173 tenkinim\u0105. Tai prisid\u0117jo ir prie auk\u0161tesn\u0117s infliacijos, ir prie spartesnio ekonomikos augimo. Visgi, \u0161is efektas buvo trumpalaikis. I\u0161leidus kelis de\u0161imtme\u010dius kauptas santaupas, \u201evakar\u0117lis\u201c baig\u0117si ir v\u0117liau kilo gerokai sud\u0117tingesn\u0117 ekonomikos situacija \u0161alyje.<\/p>\n

R. Katti patvirtino pa\u0161nekov\u0117s nuog\u0105stavimus konstatuodamas, kad kaimynin\u0117je \u0161alyje reik\u0161minga dalis i\u0161imt\u0173 l\u0117\u0161\u0173 buvo nukreipta \u012f vartojim\u0105. Ta\u010diau poveikis pirkimams neapsiribojo tik tiesioginiu l\u0117\u0161\u0173 i\u0161leidimu \u2013 teigiam\u0105 efekt\u0105 taip pat tur\u0117jo esam\u0173 paskol\u0173 gr\u0105\u017einimas, kuris atlaisvino dal\u012f m\u0117nesini\u0173 pajam\u0173 papildomoms i\u0161laidoms. Kaip taisykl\u0117, tie, kurie nusprend\u0117 atsisakyti pensij\u0173 kaupimo antrojoje pakopoje, tuo metu u\u017edirbo \u0161iek tiek ma\u017eiau nei vidutines pajamas.<\/p>\n

\u201eAktyvus sukaupt\u0173 pensijos santaup\u0173 i\u0161leidimas dar labiau pak\u0117l\u0117 kainas ir infliacij\u0105 Estijoje, o tai rei\u0161kia, kad \u017emon\u0117s i\u0161 tikr\u0173j\u0173 u\u017e savo pinigus gavo ma\u017eiau nei b\u016bt\u0173 gav\u0119 be reformos. Verslai, kita vertus, i\u0161 \u0161ios situacijos i\u0161lo\u0161\u0117 \u2013 j\u0173 pelnai augo nepaisant did\u0117jan\u010di\u0173 gamybos s\u0105naud\u0173, kurias l\u0117m\u0117 energetikos kriz\u0117, tiekimo grandin\u0117s sutrikimai.\u201c, \u2013 sak\u0117 Estijos banko atstovas.<\/p>\n

\"Sodra\"\/ <\/p>\n

Netaupan\u010di\u0173 b\u016bsim\u0173 pensinink\u0173 laukia skurdas<\/p>\n

Jeigu Lietuvos demografin\u0117 pad\u0117tis b\u016bt\u0173 geresn\u0117 ar bent kiek stabilesn\u0117, situacija su II pakopoje sukauptomis l\u0117\u0161omis b\u016bt\u0173 kitokia. Galiausiai, gal apskritai nereik\u0117t\u0173 papildomo savaranki\u0161ko kaupimo. Deja taip n\u0117ra, tod\u0117l ilginamas pensinis am\u017eius, o dirbantieji \u0161iandien turi ateitimi r\u016bpintys patys. <\/p>\n

Ekonomist\u0117s G. Ilekyt\u0117s teigimu, jeigu gyventojas nesir\u016bpins savo ateitimi pats, tik\u0117tina, kad valstyb\u0117 bus nepaj\u0117gi u\u017etikrinti ori\u0173 pajam\u0173 senatv\u0117je. Tai rei\u0161kia, kad \u0161ie gyventojai gali susidurti su i\u0161augusia skurdo rizika.<\/p>\n

Lietuvos bankas, atsi\u017evelgdamas \u012f dabartines demografines tendencijas skai\u010diuoja, kad pakeitimo norma kasmet ma\u017e\u0117s ir 2050 m. pasieks vos 25 procentus.\u00a0Tai rei\u0161kia, kad jeigu kliausim\u0117s tik valstyb\u0117s galimyb\u0117mis, m\u016bs\u0173 pensija sieks vos ketvirtadal\u012f buvusi\u0173 darbo pajam\u0173.<\/p>\n

\u201eKaupimas atei\u010diai yra ne kas kita, kaip dalies pajam\u0173 nei\u0161leidimas dabarties norams. Atsisakyti \u0161i\u0173 dabarties nor\u0173 n\u0117ra lengva. Visgi, pasir\u016bpinti savo ilgiausiomis atostogomis \u2013 i\u0161\u0117jimu \u012f pensij\u0105 \u2013 yra itin svarbi u\u017eduotis. Taigi, atsid\u0117dami pajamas jaunesniame am\u017eiuje, gal\u0117sime ne tik ramiai i\u0161eiti \u012f pensij\u0105 ir joje i\u0161gyventi nedirbdami, bet ir gyventi taip, kaip nor\u0117tume.\u201c, \u2013 teig\u0117 vyresnioji ekonomist\u0117.<\/p>\n

LB neneig\u0117, jog pensij\u0173 kaupimo sistemos pakeitimai suteiks daugiau pasirinkimo laisv\u0117s, bet sprendimai reikalauja ir daugiau paties \u017emogaus atsakomyb\u0117s, kadangi kiekvienas tur\u0117s pasirinkti pats, \u012fvertin\u0119s savo poreikius. Ekonomistai patar\u0117 neskub\u0117ti, skirti pakankamai laiko bei labai gerai apgalvoti, kam nori skirti \u0161ias l\u0117\u0161as. Vertinant dabartinius poreikius, der\u0117t\u0173 atsiminti, kad antroje pensij\u0173 pakopoje kaupiamos l\u0117\u0161os skirtos pagerinti gyvenim\u0105 senatv\u0117je. Tad reik\u0117t\u0173 kriti\u0161kai vertinti ne tik \u0161ios dienos poreikius, bet ir galvoti apie perspektyv\u0105, ateit\u012f. I\u0161leisti sukauptus pinigus paprasta, o sukaupti i\u0161 naujo, ypa\u010d jeigu kaupiama ilgai \u2013 u\u017etrunka.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"Baiminasi Estijos likimo Lietuvoje vidutin\u0117 gyvenimo trukm\u0117 siekia apie 77 metus ir yra linkusi toliau did\u0117ti. Kita vertus,…\n","protected":false},"author":2,"featured_media":35724,"comment_status":"","ping_status":"","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[13],"tags":[3380,25,30,31,34,35,24,2884,2048,32,33,37,39,36,38,40,23,22,1506,28,29,420,26,27],"class_list":{"0":"post-35723","1":"post","2":"type-post","3":"status-publish","4":"format-standard","5":"has-post-thumbnail","7":"category-lietuva","8":"tag-swedbank","9":"tag-antrastes","10":"tag-breaking-news","11":"tag-breakingnews","12":"tag-featured-news","13":"tag-featurednews","14":"tag-headlines","15":"tag-ii-pensiju-pakopa","16":"tag-investavimas","17":"tag-latest-news","18":"tag-latestnews","19":"tag-lietuva","20":"tag-lietuviu","21":"tag-lithuania","22":"tag-lithuanian","23":"tag-lt","24":"tag-naujienos","25":"tag-news","26":"tag-pensija","27":"tag-populiariausios-naujienos","28":"tag-populiariausiosnaujienos","29":"tag-sodra","30":"tag-top-stories","31":"tag-topstories"},"share_on_mastodon":{"url":"https:\/\/pubeurope.com\/@lt\/115515733125417518","error":""},"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/35723","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=35723"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/35723\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/35724"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=35723"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=35723"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=35723"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}