{"id":36036,"date":"2025-11-09T10:47:19","date_gmt":"2025-11-09T10:47:19","guid":{"rendered":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/36036\/"},"modified":"2025-11-09T10:47:19","modified_gmt":"2025-11-09T10:47:19","slug":"senatves-pensija-ir-darbo-stazas-atskleide-ka-svarbu-zinoti-verslas","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/36036\/","title":{"rendered":"Senatv\u0117s pensija ir darbo sta\u017eas: atskleid\u0117, k\u0105 svarbu \u017einoti | Verslas"},"content":{"rendered":"

\u0160iuo metu daugumoje Europos S\u0105jungos \u0161ali\u0173 pensinis am\u017eius svyruoja tarp 65 ir 67 met\u0173, o kai kuriose \u2013 net iki 68 met\u0173.<\/p>\n

Pavyzd\u017eiui, Vokietijoje, Ispanijoje ir \u0160vedijoje \u012f pensij\u0105 i\u0161einama 67-eri\u0173, Did\u017eiojoje Britanijoje ir Airijoje \u2013 68-eri\u0173.<\/p>\n

Lenkijoje \u2013 vienas ma\u017eiausi\u0173 pensini\u0173 am\u017ei\u0173 Europoje: vyrai gali i\u0161eiti \u012f pensij\u0105 sulauk\u0119 65-eri\u0173, o moterys \u2013 dar penkeriais metais anks\u010diau.<\/p>\n

Lietuva art\u0117ja prie Europos vidurkio \u2013 dabar moter\u0173 pensinis am\u017eius yra 64 metai ir 8 m\u0117nesiai, vyr\u0173 \u2013 64 metai ir 10 m\u0117nesi\u0173. 2026 metais riba bus vienoda abiem lytims \u2013 65 metai.<\/p>\n

Neu\u017etenka sulaukti pensinio am\u017eiaus <\/p>\n

Kaip 15min ai\u0161kino \u201eSodros\u201c atstov\u0117 Malgo\u017eata Kozi\u010d, norint gauti senatv\u0117s pensij\u0105 neu\u017etenka vien sulaukti nustatyto am\u017eiaus.<\/p>\n

\u201eKad gal\u0117t\u0173 gauti senatv\u0117s pensij\u0105, \u017emogus turi b\u016bti pasiek\u0119s pensin\u012f am\u017ei\u0173 ir sukaup\u0119s bent minimal\u0173 darbo sta\u017e\u0105 \u2013 15 met\u0173. Ne\u012fgijusieji 15 met\u0173 sta\u017eo pensijai neturi teis\u0117s gauti senatv\u0117s pensijos\u201c, \u2013 sak\u0117 ji.<\/p>\n

Tai rei\u0161kia, kad \u017emogus, kuris dirbo, pavyzd\u017eiui, 14 met\u0173 ir 10 m\u0117nesi\u0173, pensijos dar negaut\u0173 \u2013 jam tekt\u0173 t\u0119sti darb\u0105, kol susidarys pilni 15 met\u0173.<\/p>\n

\"Gretos<\/a> <\/p>\n

Gretos Skaraitien\u0117s \/ BNS nuotr.\/Senjorai<\/p>\n

\n

Kad gal\u0117t\u0173 gauti senatv\u0117s pensij\u0105, \u017emogus turi b\u016bti pasiek\u0119s pensin\u012f am\u017ei\u0173 ir sukaup\u0119s bent minimal\u0173 darbo sta\u017e\u0105<\/p>\n<\/blockquote>\n

B\u016btinasis sta\u017eas \u2013 did\u0117ja kasmet <\/p>\n

Minimalus sta\u017eas u\u017etikrina teis\u0119 \u012f pensij\u0105, ta\u010diau jos dyd\u012f lemia b\u016btinasis sta\u017eas.<\/p>\n

\u0160iuo metu jis siekia 34 metus, bet kasmet did\u0117ja po pusmet\u012f, kol 2027 m. pasieks 35 metus.<\/p>\n

\u201eJei \u017emogus turi nuo minimalaus (15 met\u0173) iki b\u016btinojo (34 met\u0173) sta\u017e\u0105, jo bendroji pensijos dalis yra lygi bazin\u0117s pensijos dyd\u017eiui. \u0160iais metais tai yra 298,45 euro\u201c, \u2013 ai\u0161kino M.Kozi\u010d.<\/p>\n

Tad tiek \u017emogus, kuris dirbo 15 met\u0173, tiek tas, kuris sukaup\u0117 34 metus sta\u017eo, gaus t\u0105 pa\u010di\u0105 bendr\u0105j\u0105 dal\u012f. Skirtum\u0105 nulems individualioji dalis \u2013 priklausanti nuo to, kiek \u017emogus per gyvenim\u0105 sumok\u0117jo \u012fmok\u0173.<\/p>\n

\"Gretos<\/a> <\/p>\n

Gretos Skaraitien\u0117s \/ BNS nuotr.\/Senjorai<\/p>\n

Kuo daugiau sta\u017eo \u2013 tuo didesn\u0117 pensija <\/p>\n

Ilgesnis sta\u017eas, anot M.Kozi\u010d, gali \u201eatne\u0161ti\u201c daugiau pinig\u0173.<\/p>\n

\u201e\u012egijus daugiau nei b\u016btin\u0105j\u012f sta\u017e\u0105, bendroji pensijos dalis yra didesn\u0117 u\u017e bazin\u0119. Tai rei\u0161kia, kad \u017emogaus, turin\u010dio 42 metus sta\u017eo, bendroji pensijos dalis bus didesn\u0117, nei turin\u010dio 25 metus\u201c, \u2013 teig\u0117 \u201eSodros\u201c atstov\u0117.<\/p>\n

Tiems, kurie neturi 15 met\u0173 darbo sta\u017eo, \u201eSodra\u201c primena \u2013 senatv\u0117s pensija nepriklauso. Tokiu atveju galima kreiptis d\u0117l \u0161alpos senatv\u0117s pensijos. \u0160i i\u0161moka mokama tiems, kurie gyvena Lietuvoje ir neturi teis\u0117s \u012f socialinio draudimo pensij\u0105. \u0160iemet jos dydis \u2013 248 eurai.<\/p>\n

\u012edomu tai, kad sta\u017e\u0105 galima kaupti net ir sulaukus pensinio am\u017eiaus. Pavyzd\u017eiui, jei \u017emogus sulauk\u0117 65-eri\u0173, bet dar tr\u016bksta pusme\u010dio iki minimalaus sta\u017eo, jis gali toliau dirbti, kol surinks reikiamus metus, ir tuomet kreiptis d\u0117l pensijos.<\/p>\n

\"Gretos<\/a> <\/p>\n

Gretos Skaraitien\u0117s \/ BNS nuotr.\/Senjorai<\/p>\n

Kaip susikaupia darbo sta\u017eas? <\/p>\n

Pagrindin\u0117 taisykl\u0117 paprasta: vieneri metai sta\u017eo \u012fgyjami, jei per metus sumokama pakankamai socialinio draudimo \u012fmok\u0173 \u2013 ne ma\u017eiau nei nuo 12 minimalios m\u0117nesio algos (MMA) vert\u0117s.<\/p>\n

2025 m. MMA siekia 1038 Eur, tad per metus \u012fmok\u0173 reikia sumok\u0117ti bent nuo 12 456 Eur (1038 \u00d7 12).<\/p>\n

Pavyzd\u017eiui, jei asmuo dirbo 12 m\u0117nesi\u0173 ir sumoka \u012fmok\u0173 nuo 15 t\u016bkst. Eur pajam\u0173 \u2013 \u0161i suma vir\u0161ija 12 MMA, per metus \u012fgyjamas pilnas vieneri\u0173 met\u0173 sta\u017eas.<\/p>\n

Dalinis sta\u017eas skai\u010diuojamas tuo atveju, jei asmuo, tarkime, dirba tik 5 m\u0117nesius ir gauna minimal\u0173 atlyginim\u0105 (5 \u00d7 1 038 = 5 190 Eur). \u012egyjama proporcinga dalis sta\u017eo: 0,4167 met\u0173 (5 m\u0117n.).<\/p>\n

I\u0161 \u017eemiau pateiktos lentel\u0117s matyti, kaip pajamos veikia sta\u017e\u0105 ir ta\u0161kus: darbo sta\u017eas ir ta\u0161kai priklauso nuo pajam\u0173 dyd\u017eio ir dirbt\u0173 m\u0117nesi\u0173 skai\u010diaus. Sta\u017eas lemia bendr\u0105j\u0105 pensijos dal\u012f, o ta\u0161kai \u2013 individuali\u0105j\u0105 dal\u012f, tod\u0117l net ir dalinis darbo laikotarpis prisideda prie pensijos dyd\u017eio.<\/p>\n

\u201eSodros\u201c atstovai pabr\u0117\u017eia, kad \u012f sta\u017e\u0105 taip pat \u012fskaitomi laikotarpiai, kai \u017emogus gavo ligos, motinyst\u0117s, t\u0117vyst\u0117s, vaiko prie\u017ei\u016bros, nedarbo ar netekto darbingumo i\u0161mokas.<\/p>\n

Taip pat skai\u010diuojami dalinio darbo m\u0117nesiai \u2013 tai rei\u0161kia, kad net jei \u017emogus tam tikru metu nedirbo pilnu kr\u016bviu, \u0161ie laikotarpiai prisideda prie pensijos sta\u017eo.<\/p>\n

Senatv\u0117s pensij\u0105 sudaro dvi dalys: bendroji ir individualioji pensijos dalys.<\/p>\n

Bendroji pensijos dalis priklauso nuo sukaupto sta\u017eo ir bazin\u0117s pensijos dyd\u017eio, o individualioji dalis \u2013 nuo sumok\u0117t\u0173 socialinio draudimo \u012fmok\u0173 per vis\u0105 gyvenim\u0105.<\/p>\n

Individualioji dalis priklauso nuo sukaupt\u0173 pensijos apskaitos vienet\u0173 (ta\u0161k\u0173) skai\u010diaus. Maksimaliai per metus galima \u012fgyti 5 ta\u0161kus \u2013 tod\u0117l labai didel\u0117s pajamos ne visada padidina pensij\u0105.<\/p>\n

Vienas ta\u0161kas \u012fgyjamas, jei per metus sumokama \u012fmok\u0173 nuo 12 vidutini\u0173 darbo u\u017emokes\u010di\u0173 (VDU).<\/p>\n

2025 m. VDU siekia 2 108,88 Eur. Kuo daugiau sumok\u0117ta, tuo daugiau ta\u0161k\u0173 sukaupiama, o tai didina individuali\u0105j\u0105 pensijos dal\u012f.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"\u0160iuo metu daugumoje Europos S\u0105jungos \u0161ali\u0173 pensinis am\u017eius svyruoja tarp 65 ir 67 met\u0173, o kai kuriose \u2013…\n","protected":false},"author":2,"featured_media":36037,"comment_status":"","ping_status":"","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[15],"tags":[25,30,31,34,35,24,32,33,37,39,36,38,40,23,22,44,28,29,26,27,74,75,76],"class_list":{"0":"post-36036","1":"post","2":"type-post","3":"status-publish","4":"format-standard","5":"has-post-thumbnail","7":"category-pasaulis","8":"tag-antrastes","9":"tag-breaking-news","10":"tag-breakingnews","11":"tag-featured-news","12":"tag-featurednews","13":"tag-headlines","14":"tag-latest-news","15":"tag-latestnews","16":"tag-lietuva","17":"tag-lietuviu","18":"tag-lithuania","19":"tag-lithuanian","20":"tag-lt","21":"tag-naujienos","22":"tag-news","23":"tag-pasaulis","24":"tag-populiariausios-naujienos","25":"tag-populiariausiosnaujienos","26":"tag-top-stories","27":"tag-topstories","28":"tag-world","29":"tag-world-news","30":"tag-worldnews"},"share_on_mastodon":{"url":"https:\/\/pubeurope.com\/@lt\/115519346716429621","error":""},"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/36036","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=36036"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/36036\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/36037"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=36036"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=36036"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=36036"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}