Ankstesni tyrimai, siejantys reguliarius fizinius pratimus su kognityvini\u0173 funkcij\u0173 silpimo sul\u0117t\u0117jimu, daugiausia r\u0117m\u0117si \u017emoni\u0173 prisiminimais apie savo aktyvumo lyg\u012f ir retai tyrin\u0117jo, kod\u0117l aktyvus gyvenimo b\u016bdas gali tur\u0117ti tok\u012f poveik\u012f.<\/p>\n
Siekiant i\u0161spr\u0119sti \u0161ias problemas, Harvardo universiteto mokslinink\u0117 Wai-Ying Wendy Yau ir jos kolegos analizavo 296 kognityviniu po\u017ei\u016briu sveik\u0173 50\u201390 met\u0173 am\u017eiaus \u017emoni\u0173 fizin\u012f aktyvum\u0105. \u0160ie \u017emon\u0117s vien\u0105 savait\u0119 ne\u0161iojo \u017eingsnius skai\u010diuojant\u012f prietais\u0105, kad b\u016bt\u0173 galima objektyviai \u012fvertinti j\u0173 aktyvumo lyg\u012f.<\/p>\n
Daugumai dalyvi\u0173 buvo atliktas smegen\u0173 skenavimas, siekiant nustatyti j\u0173 bazin\u012f netinkamai susidariusi\u0173 baltym\u0173, vadinam\u0173 tau ir beta-amiloidu, lyg\u012f, kuri\u0173 sankaupa manoma, sukelia Alzheimero lig\u0105. \u0160ie lygiai per 3\u201314 met\u0173 steb\u0117jimo laikotarp\u012f buvo matuojami kas dvejus ar trejus metus. Dalyviai taip pat kasmet atliko kognityvinius testus, kuriais buvo vertinama j\u0173 atmintis ir informacijos apdorojimo greitis.<\/p>\n
\u012eved\u0119 \u017eingsni\u0173 skai\u010di\u0173, smegen\u0173 skenavimo ir kognityvini\u0173 test\u0173 duomenis \u012f statistin\u012f model\u012f, tyr\u0117jai \u012fvertino, kaip fizinis aktyvumas veikia kognityvini\u0173 funkcij\u0173 silpim\u0105. Jie nustat\u0117, kad tarp dalyvi\u0173, kuri\u0173 smegenyse prad\u017eioje buvo didesnis nei vidutinis netinkamai susidariusi\u0173 beta-amiloid\u0173 kiekis, 3000\u20135000 \u017eingsni\u0173 per dien\u0105 nu\u0117jimas \u017eymiai sul\u0117tino netinkamai susidariusi\u0173 tau baltym\u0173 kaupim\u0105si, bet ne beta-amiloid\u0173.<\/p>\n
\u201e[Fiziniai pratimai] ka\u017ekaip l\u0117tina \u0161io tau baltymo, kuris yra labiau susij\u0119s su \u017emon\u0117mis, kuriems pasirei\u0161kia [Alzheimerio ligos] simptomai, nei beta-amiloido, plitim\u0105\u201c, \u2013 sako Charlesas Marshallas i\u0161 Londono Karalien\u0117s Marijos universiteto.<\/p>\n
Tai taip pat buvo susij\u0119 su j\u0173 kognityvini\u0173 geb\u0117jim\u0173 ma\u017e\u0117jimo tempu, kuris per vidutin\u012f devyneri\u0173 met\u0173 steb\u0117jimo laikotarp\u012f sul\u0117t\u0117jo apie 40 procent\u0173 \u2013 palyginti su tais, kurie per dien\u0105 nu\u0117jo ma\u017eiau nei 3000 \u017eingsni\u0173, kas buvo apibr\u0117\u017eta kaip fizinis pasyvumas. Tyr\u0117jai netur\u0117jo duomen\u0173, kad gal\u0117t\u0173 \u012fvertinti, ar kuriam nors i\u0161 dalyvi\u0173 steb\u0117jimo laikotarpiu buvo diagnozuota Alzheimerio liga.<\/p>\n
Tuo tarpu, nueinant nuo 5000 iki 7500 \u017eingsni\u0173 per dien\u0105, tau kaupimasis sul\u0117t\u0117jo dar labiau, o kognityvini\u0173 geb\u0117jim\u0173 silpn\u0117jimas sul\u0117t\u0117jo 54 procentais, palyginti su neaktyviais \u017emon\u0117mis. Ta\u010diau \u017eengiant daugiau nei 7500 \u017eingsni\u0173 per dien\u0105, nebuvo pasteb\u0117ta papildomos naudos kognityviniams geb\u0117jimams.<\/p>\n
Tyr\u0117jai tiksliai nei\u0161nagrin\u0117jo, kaip reguliari fizin\u0117 veikla gali tur\u0117ti tok\u012f poveik\u012f, ta\u010diau tai gal\u0117t\u0173 b\u016bti susij\u0119 su tuo, kad fizin\u0117 veikla ma\u017eina u\u017edegim\u0105, kuris, manoma, atsiranda d\u0117l netinkamai susid\u0117liojusio beta-amiloido ir tau, o tai sutrikdo nerv\u0173 jungtis ir naikina l\u0105steles. Fizin\u0117 veikla taip pat gali padidinti kraujo tek\u0117jim\u0105 arba apsauginio hormono kiek\u012f smegenyse.<\/p>\n
Ta\u010diau \u0161is tyrimas ne\u012frodo, kad 5000 \u017eingsni\u0173 per dien\u0105 sul\u0117tina ar atitolina kognityvini\u0173 funkcij\u0173 silpim\u0105. Anot Ch. Marshallo, esami sutrikimai, kurie dar nebuvo diagnozuoti ar net nepasteb\u0117ti, gali tur\u0117ti \u012ftakos \u017emoni\u0173 geb\u0117jimui ar motyvacijai sportuoti. Jis teigia, kad kiti gyvenimo b\u016bdo ar socialiniai bei ekonominiai veiksniai, kuriuos komanda band\u0117 pakoreguoti, taip pat gali tur\u0117ti \u012ftakos aktyvumui ir tau baltym\u0173 kiekiui.<\/p>\n
Nepaisant to, reguliari fizin\u0117 veikla turi daugyb\u0119 naudos sveikatai, j\u0105 galima vykdyti nemokamai ir ji turi labai ma\u017eai (jei i\u0161 viso turi) \u0161alutini\u0173 poveiki\u0173, tod\u0117l \u017emon\u0117s gali b\u016bti skatinami per dien\u0105 nueiti bent 3000 \u017eingsni\u0173, nors tikslus poveikis kognityvin\u0117ms funkcijoms n\u0117ra ai\u0161kus.<\/p>\n
\u201eMano patarimas \u017emon\u0117ms yra visada per daug nesikoncentruoti \u012f stebukling\u0105 skai\u010di\u0173, kuris b\u016bt\u0173 [\u017eingsni\u0173 skai\u010diaus] tikslas, \u2013 sako Ch. Marshallas. \u2013 Manau, kad svarbiau yra reguliariai ka\u017ek\u0105 daryti, ir tai neb\u016btinai turi b\u016bti daug, neb\u016btinai intensyviai, svarbiausia yra reguliariai u\u017esiimti kokia nors fizine veikla.\u201c<\/p>\n
Ankstesni tyrimai rodo, kad nuolatiniai gyvenimo b\u016bdo poky\u010diai, \u012fskaitant fizin\u0119 veikl\u0105, l\u0117tina kognityvini\u0173 funkcij\u0173 silpim\u0105. Ta\u010diau norint atskirti fizini\u0173 pratim\u0173 poveik\u012f nuo kit\u0173 gyvenimo b\u016bdo poky\u010di\u0173 ir nustatyti, ar jie i\u0161 ties\u0173 sul\u0117tina tau kaupim\u0105si, reikia atlikti tolesnius tyrimus, kuri\u0173 metu asmenims atsitiktine tvarka b\u016bt\u0173 priskirti \u012fvair\u016bs kasdieniai \u017eingsniai, sako W.-Y. W. Yau.<\/p>\n
Tyrimas publikuotas \u017eurnale \u201eNature Medicine\u201c.<\/p>\n
Parengta pagal \u201eNew Scientist\u201c.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"Ankstesni tyrimai, siejantys reguliarius fizinius pratimus su kognityvini\u0173 funkcij\u0173 silpimo sul\u0117t\u0117jimu, daugiausia r\u0117m\u0117si \u017emoni\u0173 prisiminimais apie savo aktyvumo…\n","protected":false},"author":2,"featured_media":36306,"comment_status":"","ping_status":"","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[15],"tags":[25,30,31,34,35,24,32,33,37,39,36,38,40,23,22,44,28,29,26,27,74,75,76],"class_list":{"0":"post-36305","1":"post","2":"type-post","3":"status-publish","4":"format-standard","5":"has-post-thumbnail","7":"category-pasaulis","8":"tag-antrastes","9":"tag-breaking-news","10":"tag-breakingnews","11":"tag-featured-news","12":"tag-featurednews","13":"tag-headlines","14":"tag-latest-news","15":"tag-latestnews","16":"tag-lietuva","17":"tag-lietuviu","18":"tag-lithuania","19":"tag-lithuanian","20":"tag-lt","21":"tag-naujienos","22":"tag-news","23":"tag-pasaulis","24":"tag-populiariausios-naujienos","25":"tag-populiariausiosnaujienos","26":"tag-top-stories","27":"tag-topstories","28":"tag-world","29":"tag-world-news","30":"tag-worldnews"},"share_on_mastodon":{"url":"https:\/\/pubeurope.com\/@lt\/115521021895380900","error":""},"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/36305","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=36305"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/36305\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/36306"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=36305"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=36305"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=36305"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}