{"id":3677,"date":"2025-09-25T12:34:19","date_gmt":"2025-09-25T12:34:19","guid":{"rendered":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/3677\/"},"modified":"2025-09-25T12:34:19","modified_gmt":"2025-09-25T12:34:19","slug":"gastronominis-zodynas-kas-musu-leksteje-tas-ir-kalboje","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/3677\/","title":{"rendered":"Gastronominis \u017eodynas: kas m\u016bs\u0173 l\u0117k\u0161t\u0117je, tas ir kalboje"},"content":{"rendered":"

Gastronominio paveldo tyrin\u0117tojas, knyg\u0173 autorius, istorikas, archeologas prof. dr. Rimvydas Lau\u017eikas<\/a> \u012fsitikin\u0119s, jog kalbos tikslas yra komunikuoti. \u201eKuomet sugalvojame \u012fmantr\u0173 termin\u0105 ka\u017ekokiam tikrov\u0117s objektui pavadinti, kyla klausim\u0173: pirma, ar mes tiksliai \u012fvardijame t\u0105 tikrov\u0117s objekt\u0105, antra, ar tokiu terminu perduodame tiksli\u0105 \u017eini\u0105, ar b\u016bsime teisingai suprasti. Tas pats galioja ne tik maisto, bet ir visiems kitiems terminams\u201c, \u2013 samprotauja prof. R. Lau\u017eikas.<\/p>\n

Lietuvi\u0173 kalbos instituto (LKI) vyresnioji mokslo darbuotoja, \u201eBendrin\u0117s lietuvi\u0173 kalbos \u017eodyno\u201c vyriausioji redaktor\u0117 dr. Danut\u0117 Liutkevi\u010dien\u0117, kalb\u0117dama apie maisto terminus, nor\u0117t\u0173 i\u0161skirti laikotarp\u012f po Nepriklausomyb\u0117s atk\u016brimo: \u201eTada vieniems patiekalams bandyta si\u016blyti lietuvi\u0161kus pavadinimus, o kit\u0173 pavadinimai tiesiog buvo adaptuoti. \u0160is procesas t\u0119siasi iki \u0161iol, nes kalba yra gyva, besivystanti.\u201c <\/p>\n

\"Dr. <\/p>\n

\u0160iame straipsnyje ap\u017evelgiame, kokie lietuvi\u0161k\u0173 patiekal\u0173 pavadinimai randami senuosiuose u\u017era\u0161uose, k\u0105 per\u0117m\u0117me i\u0161 kit\u0173 taut\u0173 kalb\u0173, kaip nauji kulinarijos srities pavadinimai atsiduria \u201eBendrin\u0117s lietuvi\u0173 kalbos \u017eodyne\u201c ir kaip elgiam\u0117s su jais dabar \u2013 ie\u0161kome lietuvi\u0161k\u0173 pavadinim\u0173 ar tiesiog adaptuojame pagal taisykles. O patys smalsiausi su\u017einos ir tai, koks pirmas lietuvi\u0161kas \u201emaistinis\u201c \u017eodis rastas ra\u0161ytiniuose \u0161altiniuose.<\/p>\n

Pagrindiniai veiksniai, tur\u0117j\u0119 \u012ftakos maisto terminijai<\/p>\n

Kai kalbame apie gastronomin\u0119 terminij\u0105, turime suprasti, kad patiekalai ir ingredientai buvo perimami i\u0161 kit\u0173 region\u0173 drauge su pavadinimais. \u0160iuo po\u017ei\u016briu Lietuvos istorin\u0117je gastronomijoje yra svarb\u016bs keli veiksniai. Vienas toki\u0173, anot prof. R. Lau\u017eiko, yra Italijos (XVI a.) ir Pranc\u016bzijos auk\u0161tuomen\u0117s virtuv\u0117 (nuo XVII a. pab.), kuri veik\u0117 visos Europos virtuv\u0119. Lietuvoje (kartais netiesiogiai, per lenk\u0173 ar vokie\u010di\u0173 kalbas) buvo perimta daug pranc\u016bzi\u0161k\u0173 maisto termin\u0173, pvz.: bambonk\u0117s (saldainiai) \u2013 bonbon; pa\u0161tetas \u2013 p\u00e2t\u00e9, o itali\u0161ka kult\u016bra atne\u0161\u0117 lotyni\u0161kos bei itali\u0161kos kilm\u0117s \u017eod\u017ei\u0173, pvz.: petra\u017eol\u0117, kalafioras, pomidoras. \u017dodis bulv\u0117, ko gero, taip pat yra itali\u0161kos kilm\u0117s. <\/p>\n

\"Rimvydas <\/p>\n

Kita svarbi lietuvi\u0161k\u0173 termin\u0173 atsiradimo kryptis, anot prof. R. Lau\u017eiko, \u2013 mums \u012ftak\u0105 dar\u0119 kaimynai: vokie\u010diai, lenkai, rusai, \u017eydai, totoriai. Lietuvi\u0173 kalboje prigijo daug \u0161i\u0173 taut\u0173 \u017eod\u017ei\u0173. Pavyzd\u017eiui, \u017eodis svog\u016bnas, ko gero, yra pasiskolintas i\u0161 tiurk\u0173 kalb\u0173.<\/p>\n

\u201eSvarbiu l\u016b\u017eiu gastronomijos terminijai galima laikyti ir Lietuvos krik\u0161\u010dion\u0117jim\u0105 (XIII\u2013XIV a.), kuomet Lietuva susipa\u017e\u012fsta su krik\u0161\u010dioni\u0161k\u0105ja Europos kult\u016bra ir pama\u017eu perima voki\u0161k\u0105, graiki\u0161k\u0105 (bizantin\u0119) terminij\u0105. Pvz., tuo metu \u012fsitvirtino dar\u017eovi\u0173 pavadinimai \u2013 agurkai, runkeliai\u201c, \u2013 pasakoja gastronominio paveldo tyrin\u0117tojas. <\/p>\n

Dabartiniai laikai \u2013 ne ma\u017eesnis i\u0161\u0161\u016bkis kalbai ir \u017eodynui. Atsiv\u0117r\u0119 vartai \u012f pasaul\u012f, \u017emoni\u0173 kelion\u0117s ir migracija, kit\u0173 kult\u016br\u0173 maitinimo \u012fstaig\u0173 k\u016brimasis atne\u0161\u0117 \u012f Lietuv\u0105 \u017eod\u017ei\u0173, kuri\u0173 dalis it s\u0117klos prigijo ir suve\u0161\u0117jo m\u016bs\u0173 kalboje. <\/p>\n

Gastronomijos mad\u0105 diktavo Europos auk\u0161tuomen\u0117<\/p>\n

Kai kalbame apie gastronomin\u012f paveld\u0105, ai\u0161ku viena \u2013 valgiai ir pavadinimai egzistavo, nepriklausomai nuo socialinio sluoksnio. Kaip sako prof. R. Lau\u017eikas, bar\u0161\u010dius sr\u0117b\u0117 visi \u2013 ir karaliai, ir vargingiausieji. <\/p>\n

Ta\u010diau viskas kei\u010diasi, kai atsigr\u0119\u017eiame \u012f maisto naujoves \u2013 \u0161iuo po\u017ei\u016briu tiek patiekalai, tiek j\u0173 pavadinimai migravo nuo didik\u0173 stalo iki \u017eemiausi\u0173 socialini\u0173 sluoksni\u0173.<\/p>\n

\u201eAuk\u0161tuomen\u0117s virtuv\u0117s meistrai ie\u0161kojo \u012fmantri\u0173 skoni\u0173, produkt\u0173 derini\u0173. Patiekalui populiar\u0117jant, atsirasdavo \u012fvairi\u0173 jo recepto variacij\u0173, ta\u010diau pats pavadinimas i\u0161likdavo. \u0160tai lazank\u0117s kilo i\u0161 itali\u0161kos lazanijos, ta\u010diau, keliaudamas per socialinius sluoksnius, \u0161is patiekalas supaprast\u0117jo \u2013 prarado m\u0117sos \u012fdar\u0105, s\u016br\u012f, grietin\u0119, tod\u0117l liko tik skryliai, lak\u0161tai \u2013 lazank\u0117s\u201c, \u2013 virsm\u0105 ai\u0161kina pa\u0161nekovas.<\/p>\n

Anot prof. R. Lau\u017eiko, jei kalb\u0117tume apie maisto produkt\u0173 ir patiekal\u0173 s\u0105moning\u0105 migravim\u0105 i\u0161 valstieti\u0161kos virtuv\u0117s \u012f auk\u0161t\u0105j\u0105, tur\u0117tume pamin\u0117ti XIX a. I p. Vilniuje dirbus\u012f virtuv\u0117s \u0161ef\u0105 Jan\u0105 Szyttler\u012f. <\/p>\n

Tuomet vyravusi romantizmo dvasia, jog ar\u010diau gamtos esantis \u017emogus yra tauresnis, geresnis, nei paliestas civilizacijos, paskatino atsigr\u0119\u017eti \u012f valstie\u010di\u0173 virtuv\u0119. J. Szyttleris dom\u0117josi paprastais kaimi\u0161kais valgiais \u2013 i\u0161 pup\u0173, \u017eirni\u0173, griki\u0173 ir, j\u0173 \u012fkv\u0117ptas, k\u016br\u0117 receptus, kurie tuos valgius pakyl\u0117t\u0173 iki auk\u0161tosios virtuv\u0117s. <\/p>\n

\"Tarpukario <\/p>\n

\u201eTa\u010diau net ir klest\u0117jimo laikais Lietuva nebuvo ypatingu gastronomijos kult\u016bros centru, nes nuolat \u017evilg\u010diojo \u012f tendencijas diktavusi\u0105 Europos dal\u012f \u2013 Pranc\u016bzij\u0105 ir Italij\u0105, kaip, beje, ir visa diduomen\u0117 Europoje. Nepaisant J. Szyttlerio, kuris para\u0161\u0117 kelet\u0105 kulinarijos knyg\u0173, taip pat ir knyg\u0105 apie \u017ev\u0117rienos bei laukini\u0173 augal\u0173 naudojim\u0105 virtuv\u0117je, pastang\u0173, visgi \u012ftakingiausia tuomet buvo pranc\u016bzi\u0161ka virtuv\u0117\u201c, \u2013 pabr\u0117\u017eia profesorius. <\/p>\n

Tiesa, lietuviai gali did\u017eiuotis, jog kai kurie produkt\u0173 ar patiekal\u0173 pavadinimai (kartu su pa\u010diais produktais) nukeliavo pas kaimynus, pavyzd\u017eiui, skilandis-kindziukas, kumpis, \u0161altanosiai (Lenkijoje ir Baltarusijoje), per Ma\u017e\u0105j\u0105 Lietuv\u0105 \u012f vokie\u010di\u0173 kalb\u0105 pakliuvo spirgai (spirgel), \u0161iupinys (schuppnis).<\/p>\n

Kod\u0117l atrodo, kad ma\u017eai gastronomini\u0173 termin\u0173 per\u0117m\u0117me i\u0161 kaimyn\u0173 \u2013 latvi\u0173 ir lenk\u0173?<\/p>\n

Patiekal\u0173 ir maisto pavadinim\u0173 paplitimui \u012ftakos tur\u0117jo ne tik mada, naujov\u0117s, bet ir priklausymas tam tikrai geografinei zonai. <\/p>\n

Ap\u017evelgiant maisto terminus, nat\u016braliai kyla klausimas: kod\u0117l tiek nedaug j\u0173 esame per\u0117m\u0119 i\u0161 artim\u0173 kaimyn\u0173 \u2013 latvi\u0173 ar lenk\u0173? Prof. R. Lau\u017eikas pateikia logi\u0161k\u0105 paai\u0161kinim\u0105: XVI\u2013XVIII a. esminis virtuvi\u0173 skirtumas grind\u017eiamas ne tautos identitetu, o religija.<\/p>\n

\u201eTod\u0117l katalikas ir liuteronas, nors abu kalb\u0117jo lietuvi\u0161kai, laik\u0117si skirting\u0173 valgymo papro\u010di\u0173 (ypa\u010d tai ry\u0161ku, kai kalbame apie pasninkus), o \u0161tai lenk\u0173 ir lietuvi\u0173 katalikas ant savo stalo d\u0117jo pana\u0161ius valgius, tod\u0117l, pavyzd\u017eiui, katalikai Radvilos ir Liubomirskiai neabejotinai valg\u0117 pana\u0161ius patiekalus\u201c, \u2013 sako istorikas. <\/p>\n

B\u016btent religija buvo tas veiksnys, ai\u0161kiai skyr\u0119s katalikus lietuvius ir liuteronus latvius bei stabd\u0117 kult\u016brinius mainus. Ta\u010diau kiek kitaip nutiko lietuvi\u0173 ir lenk\u0173 kulinariniam ry\u0161iui. Buvimas bendroje valstyb\u0117je, toje pa\u010dioje kataliki\u0161koje kult\u016brin\u0117je erdv\u0117je ir pana\u0161i klimato zona \u0161ias virtuves labai suartino. Ir jei lygintume, tarkim, tarpukario laik\u0173 lietuvi\u0173 ir lenk\u0173 virtuv\u0119, ji buvo gana pana\u0161i, pasak prof. R. Lau\u017eiko, lyg Abiej\u0173 Taut\u0173 Respublikos t\u0105sa: Velykoms kepdavo bobas ir bankuchenus, ragaudavo pana\u0161ius K\u016b\u010di\u0173 valgius. <\/p>\n

\"\u0160akotis\"\/ <\/p>\n

\u017dinoma, tarpukariu Lietuvoje \u012fvyko did\u017eiulis kult\u016brinis \u0161uolis, m\u016bs\u0173 \u0161alis daug investavo \u012f gastronomin\u0117s kult\u016bros pl\u0117tr\u0105 ir tautinio identiteto puosel\u0117jim\u0105. Tad dalis lenki\u0161kos ar voki\u0161kos kilm\u0117s patiekal\u0173 pavadinim\u0173 buvo s\u0105moningai kei\u010diami lietuvi\u0161kais. Pavyzd\u017eiui, bankuchen\u0105 si\u016blyta vadinti raguoliu, chrustus (\u017eagar\u0117liai) \u2013 narstytiniais. <\/p>\n

Ta\u010diau did\u017eiausia lenki\u0161kos ir lietuvi\u0161kos virtuvi\u0173 skirtis atsirado sovietme\u010diu. To \u012frodymas \u2013 istoriko pateikta \u012fdomi detal\u0117: pasirodo, pokario lietuvi\u0173 emigrant\u0173 virtuv\u0117 Jungtin\u0117se Amerikos Valstijose iki \u0161iol yra labai pana\u0161i b\u016btent \u012f tarpukario Lietuvos, ji t\u0119s\u0117 sen\u0105j\u0105 Abiej\u0173 Taut\u0173 Respublikos virtuv\u0117s tradicij\u0105. <\/p>\n

Sovietiniu laikotarpiu Lenkijos virtuv\u0117 i\u0161 esm\u0117s t\u0119s\u0117 t\u0105 pa\u010di\u0105 istorin\u0119 tradicij\u0105, o okupuotos Lietuvos virtuv\u0117 nuskurdo: pirma, sovietme\u010dio \u201eob\u0161\u010depitas\u201c (visuomeninis maitinimas) i\u0161st\u016bm\u0117 daugyb\u0119 patiekal\u0173, antra, tiesiog nebuvo produkt\u0173, ingredient\u0173 \u2013 \u017emon\u0117s vert\u0117si tik su tuo, k\u0105 tur\u0117jo, tod\u0117l tam tikr\u0173 patiekal\u0173 apskritai nebuvo \u012fmanoma pagaminti. I\u0161nyko ne tik daugyb\u0117 gastronomini\u0173 termin\u0173, bet ir valgi\u0173: jautienos patiekal\u0173, nuo stal\u0173 dingo \u017e\u0105siena, kalakutiena, daug prabangi\u0173 kepini\u0173, pavyzd\u017eiui, bobos. <\/p>\n

Sovietin\u0117 okupacija perkonstravo ir lietuvi\u0161k\u0105 gastronomin\u0119 terminij\u0105, pavyzd\u017eiui, maltinukui \u012ftvirtintas kotleto pavadinimas, kold\u016bnais prad\u0117ti vadinti i\u0161 rusi\u0161kos virtuv\u0117s at\u0117j\u0119 pelmeniai, o ragu vadinti \u201ekaulai su trupu\u010diu m\u0117sos\u201c.<\/p>\n

Kod\u0117l turime ir daugiary\u017e\u012f, ir rizot\u0105?<\/p>\n

Anot prof. R. Lau\u017eiko, tiksliai \u012fvardyti tikrov\u0117s objektus yra gana svarbi kalbos u\u017eduotis, nes pavadinimai padeda susikalb\u0117ti, vieniems kitus teisingai suprasti.<\/p>\n

\u201eJei lubas pavadinsime grindimis, o grindis \u2013 lubomis, d\u0117l to tikrov\u0117 nepasikeis, t. y. kambarys neapsivers, ta\u010diau susikalb\u0117ti bus sud\u0117tingiau\u201c, \u2013 tvirtina pa\u0161nekovas.<\/p>\n

Tod\u0117l labai svarbu, kad gastronomin\u0117 terminija tiksliai atspind\u0117t\u0173 tikrov\u0119 ir b\u016bt\u0173 suprantama bendraujantiems. Jis pateikia pavyzd\u012f su beigeliais<\/a>, kurie lietuvi\u0161kai buvo pavadinti didriestainiais. Anot pa\u0161nekovo, ka\u017ein ar \u0161is \u017eodis suformuoja tiksl\u0173 vaizdin\u012f, nurodo, jog kalbame b\u016btent apie beigelius, nes j\u0173 yra \u012fvairiausi\u0173 r\u016b\u0161i\u0173, be to, Lietuvai b\u016bdingas litvak\u0173 beigelis visai n\u0117ra didelis. O tuo pa\u010diu \u017eod\u017eiu riestainis vadinti ne tik beigel\u012f, bet ir brecel\u012f, kringel\u012f ar baronk\u0105, irgi neb\u016bt\u0173 tikslu, nes tai visi\u0161kai skirtingi kepiniai \u2013 savo forma, dyd\u017eiu bei pagaminimo b\u016bdu. <\/p>\n

\"Beigeliai\"\/ <\/p>\n

\u201eTaigi, siekdami kalbos gra\u017eumo ir pavadindami daikt\u0105 lietuvi\u0161ku \u017eod\u017eiu, kartais galime sugadinti vis\u0105 komunikacij\u0105. Paradoksas \u2013 nors kalbame lietuvi\u0161kai, ta\u010diau i\u0161 pirmo \u017eod\u017eio m\u016bs\u0173 gali nesuprasti, reik\u0117s detalesnio paai\u0161kinimo\u201c, \u2013 samprotauja prof. R. Lau\u017eikas ir pasid\u017eiaugia, jog situacija kei\u010diasi teigiama linkme ir, pavyzd\u017eiui, \u0161iuo metu \u017eodis beigelis lietuvi\u0173 kalboje jau yra laikomas vartotinu.<\/p>\n

Jis primena, jog taip nutiko su daugiary\u017eiu, kur\u012f v\u0117liau visgi leista vadinti ir kitu \u017eod\u017eiu \u2013 rizotas (it. risotto). Prof. R. Lau\u017eikas mano, jog pana\u0161aus likimo gali sulaukti tie maisto pavadinimai, kuriuos \u017emon\u0117s vartoja, laikydamiesi originalo, nors yra pateikiamas ir lietuvi\u0161kas atitikmuo, pvz., \u010dija (chia; ispaninis \u0161alavijas) ar god\u017ei uogos (goji; dygliuotasis o\u017eer\u0161kis). <\/p>\n

Originalus pavadinimas padeda atsekti \u017eod\u017eio kelion\u0119<\/p>\n

Prof. R. Lau\u017eiko nuomone, tiek kalbiniu, tiek istoriniu at\u017evilgiu teisingiausia b\u016bt\u0173 tuos svetimus \u017eod\u017eius vartoti tokius, kokie jie yra, j\u0173 nekeisti \u2013 kebabas, pica. Taip lietuvi\u0173 kalboje \u012fsitvirtin\u0119s bigosas \u2013 patiekalo pavadinimas, at\u0117j\u0119s i\u0161 lenk\u0173 kalbos, arba tortas, paveld\u0117tas i\u0161 lotyn\u0173 kalbos (tarta).<\/p>\n

\u201eOriginalus pavadinimas yra \u012fdomus ir tuo, kad jis gali pad\u0117ti atsekti \u017eod\u017eio kelion\u0119 \u012fvairiais istoriniais laikotarpiais. Pavyzd\u017eiui, \u017eodis agurkas yra graik\u0173 kilm\u0117s, vadinasi, galimai \u0161aknys veda \u012f Bizantij\u0105; svog\u016bnas \u2013 tiurk\u0173 kalb\u0173 kilm\u0117s, taigi grei\u010diausiai susij\u0119s su totoriais, karaimais, o bulv\u0117 \u2013 lotyni\u0161kos kilm\u0117s. <\/p>\n

Burok\u0105 vadiname runkeliu ir svikliumi, o sviklius yra bizantin\u0117s kilm\u0117s \u017eodis, nurodantis raudon\u0105j\u012f burok\u0117l\u012f. Kelias paprastas ir ai\u0161kus: Lietuvos Did\u017eioji Kunigaik\u0161tyst\u0117 savo teritorijoje tur\u0117jo did\u017eiausi\u0105 bizantin\u0117s kult\u016bros centr\u0105 \u2013 Kyjiv\u0105, o i\u0161 ten atkeliavo ne tik daug ingredient\u0173, bet ir daug ortodoksin\u0117s graiki\u0161kos terminijos. <\/p>\n

Dar vienas pavyzdys. Apelsin\u0105 i\u0161 prad\u017ei\u0173 vadinome pomeran\u010diumi (naranja), tarpukario laikotarpiu, suaktyv\u0117jus emigrant\u0173 gr\u012f\u017eimui i\u0161 JAV, \u012fsitvirtino orand\u017eai (orange), ta\u010diau sovietme\u010diu galutinai prigijo apelsinas \u2013 jo pavadinimas at\u0117jo i\u0161 oland\u0173, vokie\u010di\u0173 kalbos \u012f rus\u0173, o i\u0161 rus\u0173 \u2013 \u012f lietuvi\u0173\u201c, \u2013 metamorfozes ai\u0161kina prof. R. Lau\u017eikas.<\/p>\n

\u017dodyne \u2013 apie 500 kulinarijos srities \u017eod\u017ei\u0173<\/p>\n

\u201eBendrin\u0117s lietuvi\u0173 kalbos \u017eodynas\u201c yra naujausias internetinis \u017eodynas, pasiekiamas svetain\u0117je<\/a>. \u0160iuo metu \u017eodyne suskai\u010diuojama apie 500 kulinarijos srities \u017eod\u017ei\u0173. \u017dodynas dar n\u0117ra baigtas, \u012f j\u012f nuolat keliami nauji \u012fra\u0161ai, taisomos pasteb\u0117tos klaidos ar netikslumai. <\/p>\n

\u201eBendrin\u0117s lietuvi\u0173 kalbos \u017eodyno\u201c (BLK\u017d) vyriausioji redaktor\u0117 dr. D. Liutkevi\u010dien\u0117 sako, jog \u012f \u017eodyn\u0105 \u012ftraukiami tiek lietuvi\u0161ki pavadinimai (m\u0117sainis, de\u0161rainis), tiek ir adaptuoti.<\/p>\n

\u201eVietoj fi\u0161burgerio ir \u010dyzburgerio si\u016blyta vartoti lietuvi\u0161kus atitikmenis \u017euvainis ir s\u016brainis. \u0160ie \u012ftraukti \u012f BLK\u017d, vartojami, ta\u010diau lygiai taip pat girdime ir kitus pavadinimus \u2013 m\u0117sainis su s\u016briu ar m\u0117sainis su \u017euvimi\u201c, \u2013 ai\u0161kina mokslinink\u0117.<\/p>\n

\u012e BLK\u017d \u012ftraukti ir kiti kulinarijos srities \u017eod\u017eiai: lazanija, liuliakebabas, ravioliai, tortilija. Pasak pa\u0161nekov\u0117s, kai kurie lietuvi\u0161ki j\u0173 atitikmenys dabar jau atrodo nepriimtini, gal net kiek juokingi. \u0160tai lazanij\u0105 si\u016blyta vadinti lak\u0161tiniais, lak\u0161tini\u0173 apkepu, itali\u0161kais lak\u0161tiniais, lak\u0161tini\u0173 sluoksniniu, skryliais; liuliakebab\u0105 \u2013 ant ie\u0161mo keptomis de\u0161rel\u0117mis, ant ie\u0161mo keptomis marinuotos avienos de\u0161rel\u0117mis; rizot\u0105 \u2013 daugiary\u017eiu, ry\u017eiais su \u012fvairiomis dar\u017eov\u0117mis, virt\u0173 ry\u017ei\u0173 u\u017evalgiu (su m\u0117sa, dar\u017eov\u0117mis, a\u0161triaisiais prieskoniais), aitriuoju ry\u017ei\u0173 ir m\u0117sos tro\u0161kiniu su dar\u017eov\u0117mis, ry\u017ei\u0173 apkepu; tortilij\u0105 \u2013 (meksikieti\u0161ku) kukur\u016bz\u0173 (arba miltiniu) paplot\u0117liu \/ pyrag\u0117liu. <\/p>\n

Prof. R. Lau\u017eikas pamini ir s\u0117kmingus si\u016blymus, pavyzd\u017eiui, kotletus vadinti maltinukais. <\/p>\n

\u201ePirma, jie i\u0161ties gaminami i\u0161 maltos m\u0117sos, antra, i\u0161taisome istorin\u0119 klaid\u0105, nes pranc\u016bz\u0173 kilm\u0117s \u017eodis \u201ekotletas\u201c \u012fvardija nugarin\u0117s gabal\u0117l\u012f su kauliuku\u201c, \u2013 ai\u0161kina istorikas.<\/p>\n

\"Pirmosios <\/p>\n

BLK\u017d rasime ir kit\u0173 i\u0161 \u012fvairi\u0173 \u0161ali\u0173 at\u0117jusi\u0173 ir lietuvi\u0173 kalboje adaptuot\u0173 kulinarijos srities \u017eod\u017ei\u0173, kuri\u0173 nebuvo ankstesniuose \u017eodynuose, ta\u010diau vartosenoje jie jau \u012fsitvirtino, pvz.: ad\u017eika, airanas, baklava, bri, cha\u010diapuris, char\u010dio, \u010diatnis, gaspa\u010das, kapu\u010dinas, karis, kesadilija, ki\u0161as, lava\u0161as, lazanija, tartaras, tapenada ir kt. <\/p>\n

Kai bulvi\u0173 plok\u0161tainis ne visada b\u016bna plok\u0161\u010dias<\/p>\n

Dr. D. Liutkevi\u010dien\u0117 teigia, jog \u017eodyno reng\u0117jai susiduria ne tik su nauj\u0173 kulinarijos srities \u017eod\u017ei\u0173 adaptavimo, atrankos ir kt. problemomis, bet ir su nuo seno gyvuojan\u010di\u0173 (\u017einom\u0173) kulinarijos srities \u017eod\u017ei\u0173 apibr\u0117\u017e\u010di\u0173 problemomis. <\/p>\n

Pavyzd\u017eiui, \u017eodis kop\u016bstainis anks\u010diau rei\u0161k\u0117 tik \u201ebaland\u0117l\u012f\u201c, t. y. \u201ekop\u016bst\u0173 lap\u0173 vyniotin\u012f su m\u0117sos \u012fdaru\u201c. Ta\u010diau dabar \u0161is \u017eodis vis da\u017eniau vartojamas kiek kitokia reik\u0161me \u2013 \u201evalgis i\u0161 \u0161vie\u017ei\u0173 kop\u016bst\u0173 lap\u0173 (vientis\u0173 arba pjaustyt\u0173), maltos m\u0117sos ir kt., ppr. kepamas orkait\u0117je\u201c.<\/p>\n

\u201eAnks\u010diau kai kurie kalbininkai bendrin\u0117je kalboje vietoj kugelio rekomendavo vartoti bulvi\u0173 plok\u0161tain\u012f. Ta\u010diau juk kugelis neb\u016btinai plok\u0161\u010dias, j\u012f galima kepti ir nedideliuose molio ar ketaus puoduose. Taigi \u0161\u012f valg\u012f galima vadinti ir kugeliu, ir bulvi\u0173 plok\u0161tainiu. Be to, nereikia pamir\u0161ti, kad kugelis b\u016bdingas ir \u017eydi\u0161kai virtuvei. Na, o \u017eydi\u0161kas kugelis gali b\u016bti kepamas ir i\u0161 bulvi\u0173, ir i\u0161 makaron\u0173\u201c, \u2013 ai\u0161kina mokslinink\u0117.<\/p>\n

Ji pateikia dar vien\u0105 pavyzd\u012f. Did\u017eiajame \u201eLietuvi\u0173 kalbos \u017eodyne\u201c galima rasti \u017eod\u012f \u0161altsriub\u0117 \u201especialiai paruo\u0161ta \u0161alta sriuba\u201c, o \u201eDabartin\u0117s lietuvi\u0173 kalbos \u017eodyne\u201c jo n\u0117ra. Ta\u010diau to \u017eod\u017eio vartojimas ir paplitimas (internete pilna r\u016bg\u0161tyni\u0173, agurk\u0173, pomidorin\u0117s ir kt. \u0161altsriub\u0117s recept\u0173) leido \u012ftraukti \u012f BLK\u017d \u017eod\u012f \u0161altsriub\u0117 \u201esriuba i\u0161 dar\u017eovi\u0173 ar vaisi\u0173, uog\u0173, valgoma \u0161alta\u201c.<\/p>\n

Ar atgaivinsime parpel\u012f ir kiunk\u0119?<\/p>\n

\u017dodyno reng\u0117jai, atrinkdami ir apra\u0161ydami su kulinarija susijusius \u017eod\u017eius, remiasi tiek ankstesniais lietuvi\u0173 kalbos ai\u0161kinamaisiais \u017eodynais, tiek \u012fvairiais kitais \u0161altiniais, tiek kalbos vartosena.<\/p>\n

Dr. D. Liutkevi\u010dien\u0117 teigia, jog kai kurie valgi\u0173 pavadinimai \u017einomi nuo seno, jie gyvi ir dabar, tod\u0117l yra \u012ftraukiami \u012f \u017eodyn\u0105. Kita dalis valgi\u0173 pavadinim\u0173 telieka etnografiniuose veikaluose, jie u\u017efiksuoti ankstesniuose \u017eodynuose, bet \u012f BLK\u017d kol kas nebus \u012ftraukti, pvz.: k\u0117pis \u201esu var\u0161ke ar kanapi\u0173 pienu i\u0161keptas kepinys; toks sklindis\u201c, parpelis \u201ekukulis i\u0161 milt\u0173 arba bulvi\u0173\u201c, riestinis \u201em\u0117sos kotletas su \u012fdaru, suktinis\u201c, sik\u0117 \u201eplok\u0161\u010dias pyrago kepalas\u201c, slop\u0117 \u201etro\u0161kintos bulv\u0117s (ppr. su m\u0117sa)\u201c, verstinis \u201estoras bulvinis sklindis\u201c ir pan. <\/p>\n

\u201e\u017dinoma, ilgainiui kai kurie valgiai gali atgyti ir tapti \u017einomi ne tik atskiruose regionuose, bet ir pla\u010diau. Pavyzd\u017eiui, \u017eodis kiunk\u0117 \u201evalgis i\u0161 virt\u0173 ir apgr\u016bst\u0173 bulvi\u0173 su \u017eirniais\u201c po truput\u012f aktualizuojamas, \u0161io valgio receptai (ir pavadinimas) imami fiksuoti internete randamuose tinklalapiuose. Tokiais atvejais BLK\u017d reng\u0117jai \u017eod\u012f, kurio anks\u010diau buvo atsisakyta, gali v\u0117l \u012ftraukti \u012f \u017eodyn\u0105\u201c, \u2013 ai\u0161kina mokslinink\u0117.<\/p>\n

Pasak dr. D. Liutkevi\u010dien\u0117s, yra ir kita grup\u0117 kulinarijos srities \u017eod\u017ei\u0173, kurie \u012f BLK\u017d kol kas nepateko, nors jau yra Valstybin\u0117s lietuvi\u0173 kalbos komisijos (VLKK<\/a>) aprobuoti (beje, \u0161is procesas vyksta nuolat), pvz.: ajolis \u201eVidur\u017eemio j\u016bros regiono virtuvei b\u016bdingas pada\u017eas i\u0161 \u010desnak\u0173 ir alyvuogi\u0173 aliejaus\u201c, ad\u017eapsandalis \u201eKaukazo virtuv\u0117s patiekalas (tro\u0161kinys) i\u0161 bakla\u017ean\u0173, bulvi\u0173, pomidor\u0173, paprik\u0173, svog\u016bn\u0173, \u010desnak\u0173 su prieskoniais\u201c, baodzis \u201ekini\u0161kos mielin\u0117s \u012f kold\u016bnus pana\u0161ios bandel\u0117s, paprastai gaminamos garuose\u201c, burida \u201e\u0160iaur\u0117s Italijai b\u016bdinga tir\u0161ta j\u016bros g\u0117rybi\u0173 sriuba (tro\u0161kinys)\u201c, ka\u010diapa \u201evenesuelieti\u0161kas \u012f bulvin\u012f pana\u0161us blynas i\u0161 \u0161vie\u017ei\u0173 kukur\u016bz\u0173 mas\u0117s\u201c, kaparonesas \u201eispani\u0161kas tro\u0161kinys i\u0161 pupeli\u0173 ir \u010diorizo de\u0161ros\u201c ir kt. <\/p>\n

\u201e\u0160ie \u017eod\u017eiai buvo sunorminti, nes j\u0173 prisireik\u0117 kelioni\u0173 tinklara\u0161tininkams, kulinarams ar pan. Ta\u010diau vartosenoje jie dar gana reti, tod\u0117l \u012f \u017eodyn\u0105 netraukiami. Ta\u010diau jei ateityje \u0161iuo \u017eod\u017eius bus imta vartoti da\u017eniau, jie atsiras ir BLK\u017d\u201c, \u2013 tikina pa\u0161nekov\u0117.<\/p>\n

La\u0161iniai \u2013 ne tik ant stalo, bet ir ra\u0161ytiniuose \u0161altiniuose<\/p>\n

Prof. R. Lau\u017eikas irgi pastebi, jog pama\u017eu susigr\u0105\u017einame savo nematerial\u0173j\u012f paveld\u0105, kur\u012f sovietin\u0117 okupacija m\u0117gino i\u0161trinti, o drauge su gr\u012f\u017eusiais senoviniais patiekalais turtiname ir \u017eodyn\u0105. <\/p>\n

Restoranai vis da\u017eniau \u012f savo valgiara\u0161t\u012f \u012ftraukia nauj\u0173 patiekal\u0173, kuriuos gamino m\u016bs\u0173 mo\u010diut\u0117s ir promo\u010diut\u0117s. Ir ten n\u0117ra bulvi\u0173! Pasak pa\u0161nekovo, bulvin\u0117 virtuv\u0117 Lietuvoje buvo \u012ftvirtinta sovietme\u010diu, o per 30 nepriklausomos m\u016bs\u0173 \u0161alies met\u0173 bulvi\u0173 vartojimas suma\u017e\u0117jo drasti\u0161kai.<\/p>\n

\u201e1990 metais Lietuva buvo viena pasaulio lyderi\u0173, nes per metus vienam gyventojui tekdavo 135\u2013138 kg bulvi\u0173, o dabar mes esame bene ma\u017eiausiai bulvi\u0173 suvalganti tauta regione \u2013 \u017emogui tenka iki 50 kg per metus! Tiek suvalgo Vidur\u017eemio j\u016bros regiono gyventojas\u201c, \u2013 teigia prof. R. Lau\u017eikas.<\/p>\n

Jis d\u017eiaugiasi, jog savo kulinarine v\u0117liava pasirinkome ne cepelinus, o \u0161altibar\u0161\u010dius. Jie turi labai gili\u0105 istorij\u0105, nuo XVII a. siejami su lietuvi\u0161kumu. Batvini\u0173 (lapieni\u0173) sriuba yra tauti\u0161ka, savita. <\/p>\n

Ta\u010diau dar savitesni la\u0161iniai. B\u016btent \u201ela\u0161iniai\u201c yra, ko gero, pirmasis, taigi ir seniausias \u201emaistinis\u201c \u017eodis, u\u017efiksuotas ra\u0161ytiniuose \u0161altiniuose. Jogailos dvaro s\u0105skait\u0173 knygoje 1394 m. galima rasti tok\u012f sakin\u012f \u2013 \u201e5 grivnos duotos skerdikui, kuris nud\u016br\u0117 12 meit\u0117li\u0173 ir paruo\u0161\u0117\u00a0loszijna, skirtus pa\u010diam Jo Didenybei karaliui\u201c. <\/p>\n

Straipsnis parengtas i\u0161 VLKK vykdomos Lietuvi\u0173 kalbos presti\u017eo stiprinimo programos l\u0117\u0161\u0173.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"Gastronominio paveldo tyrin\u0117tojas, knyg\u0173 autorius, istorikas, archeologas prof. dr. Rimvydas Lau\u017eikas \u012fsitikin\u0119s, jog kalbos tikslas yra komunikuoti. \u201eKuomet…\n","protected":false},"author":2,"featured_media":3678,"comment_status":"","ping_status":"","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[15],"tags":[25,1781,30,31,34,35,24,32,33,37,39,36,38,40,23,22,44,28,29,1778,1779,26,27,1780,74,75,76],"class_list":{"0":"post-3677","1":"post","2":"type-post","3":"status-publish","4":"format-standard","5":"has-post-thumbnail","7":"category-pasaulis","8":"tag-antrastes","9":"tag-beigeliai","10":"tag-breaking-news","11":"tag-breakingnews","12":"tag-featured-news","13":"tag-featurednews","14":"tag-headlines","15":"tag-latest-news","16":"tag-latestnews","17":"tag-lietuva","18":"tag-lietuviu","19":"tag-lithuania","20":"tag-lithuanian","21":"tag-lt","22":"tag-naujienos","23":"tag-news","24":"tag-pasaulis","25":"tag-populiariausios-naujienos","26":"tag-populiariausiosnaujienos","27":"tag-rimvydas-lauzikas","28":"tag-sakotis","29":"tag-top-stories","30":"tag-topstories","31":"tag-vlkk","32":"tag-world","33":"tag-world-news","34":"tag-worldnews"},"share_on_mastodon":{"url":"","error":""},"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/3677","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=3677"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/3677\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/3678"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=3677"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=3677"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=3677"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}