Pana\u0161u, kad kol \u0161alyje gr\u0117smi\u0173 retorika skamba garsiau nei kalbos apie saugum\u0105 ir stabilum\u0105, verslas renkasi ma\u017einti investicijas Lietuvoje. Kol vie\u0161ojoje erdv\u0117je diskutuojame apie ekonomikos transformacij\u0105, dalis verslo i\u0161 \u0161alies tiesiog \u201ei\u0161sitransformuoja\u201c.<\/p>\n
Remiantis Valstyb\u0117s duomen\u0173 agent\u016bros duomenimis, 2024 m. ne finans\u0173 \u012fmoni\u0173 investicijos \u012f ilgalaik\u012f material\u0173j\u012f turt\u0105 buvo 1 mlrd. eur\u0173 ma\u017eesn\u0117s nei 2023 m. \u2013 tai 9,7 proc. ma\u017e\u0117jimas. Jei 2023 m. investicijos siek\u0117 apie 10,8 mlrd. eur\u0173, tai 2024 m. \u2013 jau tik 9,8 mlrd. eur\u0173.<\/p>\n
Did\u017eiausi\u0105 nuosmuk\u012f l\u0117m\u0117 suma\u017e\u0117jusios investicijos transporto ir saugojimo sektoriuje (\u20130,8 mlrd. eur\u0173) bei apdirbamosios pramon\u0117s \u012fmon\u0117se (\u20130,8 mlrd. ir \u20130,2 mlrd. eur\u0173). \u0160ie du sektoriai kartu sukuria apie ketvirtadal\u012f \u0161alies bendrosios prid\u0117tin\u0117s vert\u0117s, tod\u0117l ma\u017e\u0117jan\u010dios investicijos juose \u2013 rimtas \u012fsp\u0117jimo signalas.<\/p>\n
Per pastar\u0105j\u012f de\u0161imtmet\u012f apdirbamosios pramon\u0117s \u012fmoni\u0173 investicijos \u012f ilgalaik\u012f material\u0173j\u012f turt\u0105 vidutini\u0161kai augo po 9,4 proc. kasmet, ta\u010diau 2021\u20132024 m. laikotarpiu augimas sul\u0117t\u0117jo, o 2024 m. \u0161ios investicijos suma\u017e\u0117jo 12,4 proc. Transporto sektoriuje investicijos smuko dar labiau \u2013 net 32,3 proc.<\/p>\n
\u0160ios tendencijos atspindi ir platesn\u012f Europos S\u0105jungos (ES) verslo investicij\u0173 paveiksl\u0105. Europos investicij\u0173 banko (EIB) tyrimas rodo, kad 2020\u20132022 m. ES verslo investicijos ma\u017e\u0117jo, o nuo 2023 m. prad\u017eios \u2013 fakti\u0161kai stagnuoja.<\/p>\n
Vis d\u0117lto Lietuvos \u012fmon\u0117s, palyginti su ES vidurkiu, 2024 m. daugiau investavo \u012f veiklos pl\u0117tr\u0105 ir nauj\u0173 produkt\u0173 bei paslaug\u0173 k\u016brim\u0105. Apie 18 proc. investicij\u0173 buvo skirta \u017eemei, pastatams ir infrastrukt\u016brai (ES vidurkis \u2013 17 proc.), 55 proc. \u2013 ma\u0161inoms ir \u012frangai (ES \u2013 48 proc.), 11 proc. \u2013 IT ir skaitmeniniams sprendimams (ES \u2013 14 proc.). Tuo tarpu investicijos \u012f mokslinius tyrimus ir eksperimentin\u0119 pl\u0117tr\u0105 (R&D) Lietuvoje buvo apie tris kartus ma\u017eesn\u0117s nei vidutini\u0161kai ES.<\/p>\n
Pagal planus artimiausiu metu didinti veiklos apimtis, Lietuvos \u012fmon\u0117s yra tarp aktyviausi\u0173 ES \u2013 toki\u0173 ketinim\u0173 turi net 41 proc. \u012fmoni\u0173 (ES vidurkis \u2013 24 proc.). Ta\u010diau skaitmenini\u0173 technologij\u0173 taikymo srityje vis dar atsiliekame \u2013 tik 44 proc. \u012fmoni\u0173 Lietuvoje naudoja pa\u017eangesnes nei vidutin\u0117s skaitmenines technologijas (ES \u2013 51 proc.). \u012edomu tai, kad dirbtin\u012f intelekt\u0105 naudoja 44 proc. Lietuvos \u012fmoni\u0173 \u2013 daugiau nei ES vidurkis (37 proc.).<\/p>\n
Ta\u010diau investicij\u0173 potencial\u0105 riboja prieigos prie kapitalo problemos. Jei visoje ES apie 25 proc. \u012fmoni\u0173 investicij\u0173 finansuojama i\u0161oriniu finansavimu (bank\u0173 paskolomis ar kitais instrumentais), tai Lietuvoje \u2013 tik 20 proc. Net 73 proc. investicij\u0173 finansuojamos nuosavomis l\u0117\u0161omis.<\/p>\n
Nuosavas kapitalas visada yra brangesnis nei skolintas, nes kreditoriai prisiima ma\u017eesn\u0119 rizik\u0105 nei akcininkai ir tod\u0117l tenkinasi ma\u017eesne gr\u0105\u017ea. Tai rei\u0161kia, kad kapitalo ka\u0161tai Lietuvoje \u2013 didesni nei vidutini\u0161kai ES. Kai kapitalas brangus, \u012fmon\u0117s delsia investuoti, o ekonomika praranda pagreit\u012f.<\/p>\n
EIB apklausos rodo, kad 2025 m. dar ma\u017eiau \u012fmoni\u0173 planuoja naudotis i\u0161oriniais finansavimo \u0161altiniais. Tod\u0117l kapitalo ka\u0161tai grei\u010diausiai dar augs. Be to, Lietuvoje tik apie 50 proc. \u012fmoni\u0173 naudojasi bank\u0173 paskolomis, kai ES \u0161is rodiklis siekia 79 proc. M\u016bs\u0173 \u0161alies \u012fmon\u0117s patenka tarp de\u0161imties ES valstybi\u0173, kuriose prieiga prie i\u0161orinio kapitalo kelia daugiausia sunkum\u0173 \u2013 paskolos per brangios, sumos per ma\u017eos, parai\u0161kos da\u017enai atmetamos.<\/p>\n
Net ir Europos Centriniam Bankui suma\u017einus bazines pal\u016bkan\u0173 normas iki 2 proc., tai nei\u0161sprend\u017eia prieigos prie kapitalo problemos. Tod\u0117l, kol \u0161is klausimas rinkoje nei\u0161spr\u0119stas, kapitalo ka\u0161tus galima ma\u017einti taikant reinvestuojamo pelno lengvatas.<\/p>\n
B\u016btent tokiu keliu jau seniai eina Estija, kur investicijos \u012f ilgalaik\u012f turt\u0105 nuolat buvo 3\u20134 proc. punktais didesn\u0117s nei Lietuvoje. \u0160i patirtis rodo, kad skatinant reinvesticijas galima paspartinti ekonomikos augim\u0105 ir stiprinti \u0161alies konkurencingum\u0105. Investicijos \u2013 tai saugumo, ne tik ekonomikos klausimas. Kol investicij\u0173 srautas silpsta, valstyb\u0117s atsparumas taip pat ma\u017e\u0117ja.<\/p>\n
Investuoti reikia \u2013 ir reikia dabar. Ne tik \u012f gynybos pramon\u0119, bet ir \u012f gamybos, transporto, inovacij\u0173 bei technologij\u0173 sektorius. Kol kas atrodo, kad kosmosas \u2013 \u0161alies politin\u0117s vizijos ir strategijos \u2013 vis dar nesusikalba su \u017eeme, t. y. su realiai investuojan\u010diu ir finansini\u0173 i\u0161tekli\u0173 ie\u0161kan\u010diu verslu. Politik\u0173 u\u017eduotis \u2013 pagaliau \u0161iuos du pasaulius sujungti.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"Pana\u0161u, kad kol \u0161alyje gr\u0117smi\u0173 retorika skamba garsiau nei kalbos apie saugum\u0105 ir stabilum\u0105, verslas renkasi ma\u017einti investicijas…\n","protected":false},"author":2,"featured_media":36998,"comment_status":"","ping_status":"","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[17],"tags":[10104,81,10103,6703,10105,1532,3527,959,37,39,560,36,38,40,2015,8452,46],"class_list":{"0":"post-36997","1":"post","2":"type-post","3":"status-publish","4":"format-standard","5":"has-post-thumbnail","7":"category-verslas","8":"tag-atgaivinti","9":"tag-business","10":"tag-estijos","11":"tag-galimybe","12":"tag-investicijas","13":"tag-investiciju","14":"tag-kelias","15":"tag-krize","16":"tag-lietuva","17":"tag-lietuviu","18":"tag-lietuvoje","19":"tag-lithuania","20":"tag-lithuanian","21":"tag-lt","22":"tag-musu","23":"tag-salyje","24":"tag-verslas"},"share_on_mastodon":{"url":"https:\/\/pubeurope.com\/@lt\/115526290860081682","error":""},"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/36997","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=36997"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/36997\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/36998"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=36997"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=36997"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=36997"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}